The purpose of present investigation was to determinate the influence of different study loads and different teaching arrangements in schools on working capacity of pupils of primary school. The study ofworking capacity was carried out on pupils of intensive English training class (I group), of intensive art training class (II group) and the ordinary primary school classes (III group). The highest level of working capacity was achieved by the pupils of intensive English training class who had been learning under the optimal hygienic conditions.

Bendravimas yra viena iš pedagoginės veiklos sudėtinių dalių. Nuo mokėjimo bendrauti priklauso ir pedagoginės veiklos sėkmė. Sugebėjimas konstruktyviai bendrauti turi įtakos bendros veiklos rezultatams, jos dalyvių savijautai, o pedagoginiam procesui sudaromas palankus socialinis psichologinis klimatas, sėkmingiau sprendžiamos iškilusios problemos

Bendravimo kultūra kuria dorovinį-psichologinį klimatą, nuo kurio daugiausiai priklauso bendraujančiųjų psichinė sveikata, fizinis ir protinis darbingumas, pasitenkinimas savo veikla, iniciatyvumas, kūrybiškumas. Tai akcentavo ir J. Vabalas-Gudaitis, teigdamas, kad “tik per socialinį bendravimą gali atsirasti kalba, protavimas ir kt. [...]. Mūsų sielos gyvenimo, kokio mums pavyko pasiekti, šaknų turime ieškoti tuose socialiniuose santykiuose, kurie užsimezga tarp atskirų žmonių”

Creation of the information society and progress of science and technology from all specialists requires independent judgement with different problems. The goal of the research was to reveal the theoretical and practical aspects of individual work and its relation to the secondary school and university. The research is based on the idea, that the individual work of students is related with education and self-education processes expressed as purposeful, motivated and independent education activity.

111 pupils of secondary school from Vilnius and Klaipeda cities and 130 students of Vilnius Pedagogical University and Pedagogical Faculty of Klaipeda University participated in the research. With the help of meta-analysis, questionnaires and the critical interpretation discourse the peculiarity of original work in the secondary school and the university is discussed. The content of individual work in the secondary school and university presented by the respondents confirm that original work usually is related to projects, generalisation and writing.

The respondents declared that individual work helps develop independent and critical thinking. It is realised during learning activity and project tasks.

Having summarised the obtained results of the research, we can state, that all respondents (pupils of secondary school and students of university) understand the importance of the individual work in self-education. Forms of the individual work and problems in the secondary school and university are similar. The research revealed differences between the complexity ofindividualwork presented forschoolchildren and students. Schoolchildren prepare less complex work comparing with students, however 47,5 % schoolchildren proclaimed that proposed work was very complex. Over a half ofschoolchildren indicated that teachers had no requirements for work and the criteria of the assessment.

Straipsnyje pristatomu tyrimu siekta nustatyti pradinių klasių mokinių nerimastingumo lygį, išsiaiškinti jį lemiančius veiksnius bei koreliacinius ryšius. Individualiam mokyklinio nerimastingumo lygiui nustatyti naudota S. Sarasono (1960) sukurta "Vaikų mokyklinio nerimastingumo skalė". Emocinė aplinka mokykloje ir namuose įvertinta taikant anketų metodą. Buvo ištirti 598 pradinių klasių moksleiviai. Skaičiavimai ir statistinė tyrimų duomenų analizė buvo atlikta programa PAULA (1988). Nustatyta, kad moksleivių mokyklinio nerimastingumo rodikliai apima keturis nerimastingumo veiksnius: nerimą dėl kontrolinių darbų, padidėjusį susirūpinimą mokykla, mažą savivertę ir somatinius nerimastingumo požymius. Kiekybinių ir kokybinių duomenų analizė leido daryti išvadą, kad moksleivių mokyklinis nerimastingumas susijęs ne tik su emocine mokyklos aplinka, bet ir su šeima, jos sudėtimi, šeimos narių moksleiviui keliamais reikalavimais. Labiausiai savo vertę jaučia su tėčiu ir mama gyvenantys moksleiviai. Padidėjęs susirūpinimas mokykla labiau būdingas tiems moksleiviams, kurie gyvena tik su mama, ir tiems, kurie gyvena su tėvais ir seneliais. Nerimastingumą patiriančių moksleivių požiūris į mokyklą ir mokymąsi dažnai būna neigiamas. Esant tokiai situacijai būtina kuo skubiau keisti kai kurias ugdymo proceso organizavimo formas, ieškoti visų įmanomų būdų, kaip efektyviau dirbti klasėje mažinant nerimastingumą, žadinant moksleivio susidomėjimą mokymusi. Išryškėja skyrybų poveikio vaikui problema, kuri reikalauja specialių tyrimų.

Straipsnyje aptariama ir įvertinama paauglių emocinė savijauta. Savigarba, kaip pagarba sau, pasitikėjimas savimi, yra viena iš geros emocinės savijautos prielaidų. Ji formuojasi nuo pat vaikystės, o jos formavimąsi lemia mums reikšmingi žmonės, t.y. šeima, draugai, mokytojai. Straipsnyje pateikiami ir analizuojami tyrimo duomenys, kurie rodo paauglių savigarbos lygį. Tyrimu nustatyta, kaip paaugliai vertina save, savo veiksmus ir sprendimus; koks jų požiūris į save, į aplinkinius; koks santykis su aplinka, kaip drąsiai moksleiviai moka parodyti save, išreikšti savo jausmus. Aptariami paauglių santykiai su tėvais, kaip šie veikia vaikų požiūrį į save, lemia jų bendravimą su bendraamžiais.

Sveikos gyvensenos ugdymas šiuolaikinėje mokykloje yra tikrai reikšmingas, todėl svarbu ne tik pateikti informaciją, bet ir ugdyti kritinį moksleivitį mąstymą. „Moksleivių apklausa parode, kad apie sveiką gyvenseną jie daugiausiai sužino iš žiniasklaidos, palyginti mažai iš mokyklinių vadovėlitĮ, [...] vaikai informacijos dažniausiai gauna iš bendraamžių, vyresnių draugų, televizijos, literatūros, filmų bei spaudos“ [4, p. 181-182]. Kaip gautą informaciją moksleivis supras ir interpretuos, labai pi įklauso nuo paties moksleivio gebėjimo tą informaciją priimti, apdoroti ir kritiškai vertinti.

Straipsnyje nagrinėjama mąstymo samprata, išskiriami svarbiausi mąstymo, kaip pažintinės veiklos, tipai, remiantis literatūros šaltiniais analizuojamos mąstymo rūšys, atskleistos įvairių autorių kritinio mąstymo dimensijos jų interpretacija, išskirti pagrindiniai kritinio mąstymo požymiai.

Straipsnyje analizuojami aukštųjų universitetinių ir neuniversitetinių mokyklų studentų iškritimo (nubyrėjimo) statistiniai duomenys, jų kaitos dinamika 1999-2005 m., lyginami dieninių, vakarinių ir neakivaizdinių studijų programų studentų iškritimo rodikliai; akcentuojamos studentų mokymosi motyvacijos, stipendijų gavimo, sąlygų teikti prašymus net į 20 specialybių sudarymo problemos, pateikiamos teorinės išvados apie iškritimo prevencijos galimybes.