Straipsnyje pateikti pradinių klasių moksleivių geometrinių vaizdinių konstatuojamojo ir eksperimentinio tyrimo rezultatai. Analizuojamas jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų gebėjimas matuoti geometrines figūras. Nagrinėjamos tyrimo metu užfiksuotos moksleivių metrinių vaizdinių klaidos. Iškeliamos hipotezės apie tikėtinas klaidų priežastis. Kartu aptariami galimi metrinių vaizdinių klaidų koregavimo būdai.

J. Piaget (pagal H. Gardner, 1993) atliktas erdvinio intelekto raidos tyrimas rodo, kad erdvinės vaizduotės lavinimas prasideda nuo kūdikio gebėjimo atlikti koordinuotus judesius ir tęsiasi iki jam pradedant formuotis statinius vaizdinius. Mokyklinio amžiaus vaikai tais statiniais vaizdiniais ima manipuliuoti. Šis gebėjimas vėliau gali peraugti į paauglio gebėjimą susieti erdvinius vaizdinius su teiginiais apie juos. Uždavinių sprendimo metu ėmus sąmoningai derinti erdvinius ir matematinius- loginius gebėjimus, gali būti formuluojamos argumentuotos išvados apie nagrinėjamų objektų transformacijas.

Pasaulinės pedagoginės ir psichologinės geometrijos gebėjimų vertinimo patirties analizės pagrindu buvo sudarytos geometrinių vaizdinių lygių nustatymo klausimynas. Remiantis žvalgomojo tyrimo Vilniaus Gabijos gimnazijos pradinės mokyklos ketvirtosiose klasėse rezultatais, iškeltos hipotezės apie pradžios mokyklos moksleivių geometrinių vaizdinių lygių apatinę ir viršutinę ribas bei tikėtinas moksleivių lygių skirtumų priežastis. Geometriniu pasirengimu penktajai klasei laikytas moksleivių gebėjimas išskirti ir analizuoti visų (ir neįprastų) figūrų savybes.

Straipsnyje analizuojama pradinių klasių mokytojų geometrijos ir darbelių mokymo sąsajų (GDMS) samprata. Siekta atskleisti minėtos sampratos ypatumus. Apklausus 200 Lietuvos miesto ir kaimo mokyklų pradinių klasių mokytojų, respondentų GDMS vaizdinio verbalinės raiškos struktūrizavimas buvo atliktas trianguliacijos principu: pagal nuomonės akcentus, pagal geometrinio vaizdinio struktūros elementus, pagal geometrinio lavinimo stilių. Vertinant pradinių klasių mokytojų GDMS vaizdinį, remtasi geometrinių vaizdinių formavimo pradinėse klasėse modeliu [5, p. 50].

Straipsnyje analizuojama pradinio geometrinio lavinimo vaizdumo problematika. Apibendrinus vaizdumo klausimus nagrinėjančią mokslinę literatūrą pastebėta, jog kiekvieną konkretų vaizdumo taikymo atvejį charakterizuoja vaizdumo prigimtis, dimensija ir raiškos pavidalas. Atlikus pradinių klasių mokytojų apklausą nustatyta, kad Lietuvos mokyklose taikomo geometrinio lavinimo vaizdumo prigimtis dažniausiai materiali. Tarp mokytojų vyrauja nuostata vaizdumo siekti įvairiais būdais (naudoti aplinkoje randamas vaizdines priemones, praktiškai modeliuoti, konstruoti, išsamiai aptarti). Tai rodo, jog pradinių klasių mokytojų geometrinio lavinimo vaizdumo samprata apima statinį ir dinaminį vaizdumą, taip pat vizualios ir verbalinės raiškos derinimą.

Straipsnyje nagrinėjamas ilgametės edukologijos mokslininkės, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojos docentės Antaninos Grabauskienės mokslinis pedagoginis palikimas. Aktyviai gyventa ir dirbta sudėtingu nuolatinės ugdymo prioritetų kaitos laikotarpiu, apimančiu sovietinės okupacijos ideologines deformacijas ir nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės švietimo kelio paieškas, su nuostata bet kuriomis sąlygomis išsaugoti pagrindinę ugdymo idėją - ugdyti asmenybę. Daugelis docentės minčių ir šiandien yra aktualios, ypač diskutuojant kompetencijų sampratos klausimais, sprendžiant pedagogų rengimo kaitos problemas.A. Grabauskienės nuomone, svarbios šiandienos ugdymo problemos yra nihilistinis požiūris į klasiką, vertybių ugdymo sunkumai, paties ugdymo sampratos interpretavimo įvairovė. Šias problemas praktikoje sprendžiantį pedagogą mokslininkė suvokia kaip ugdymo sąveikos kūrėją, sektiną pavyzdį ugdytiniams ir ugdymo bendradarbiavimo tarp šeimos ir institucijos iniciatorių.

Straipsnyje mokinių matematinio kūrybingumo raiškos aspektu analizuojamas matematinio samprotavimo gebėjimų ugdymas pradinėse klasėse. Mokinių matematinis kūry-bingumas čia suprantamas kaip sintakse grindžiamo matematinio samprotavimo papildymas se-mantika, padedančia sukurti netikėtą ir originalų rezultatą, pritaikomą duotoje realioje situacijoje. Matematinio samprotavimo gebėjimų ugdymui taikyta originali tikslingai sukurtų praktinių matematinio tyrinėjimo veiklų sistema, grindžiama principu konkretu–schematiška–abstraktu. Tyrinėjimo užduotys parinktos remiantis matematinių taisyklių loginio pagrindimo pradinių klasių mokiniams modeliu. I–II klasių mokinių klaidų kokybinė ir kiekybinė analizė parodė, kad kontrolinės ir eksperimentinės klasių kontrolinėse užduotyse padarytų klaidų pobūdis ir kiekis skiriasi. Eksperimentinės klasės mokinių atliktose užduotyse rasta mažiau semantikos klaidų. Tai rodo, kad matematinio samprotavimo mokymasis pradinėse klasėse taikant principą konkretu–schematiška–abstraktu sudaro geresnes nei mokykloje įprasta sąlygas matematiniam kūrybingumui pasireikšti.

Matematinio samprotavimo mokymasis neatsiejamas nuo kritinės refleksijos raiškos. Šiame straipsnyje aptarti ir palyginti suaugusiųjų ir vaikų patirtinės mastelio tyrinėjimo veiklos metu išsakytų refleksijų raiškos bruožai. Nagrinėti problemos iškėlimo, jos analizės, klausimų ir atsakymų formulavimo aspektai. Įvardyti refleksijos kritiškumo; abstraktumo ir praktinio pagrindo dermės; refleksijos formuluotės panašumai ir skirtumai.

Straipsnyje aptariama lietuviško rašytinio teksto, uždavinio iliustracijų ir lietuvių gestų kalbos pritaikymo kurtiesiems mokiniams sprendžiant tekstinius uždavinius specifika. Nagrinėta mokinių tekstinių uždavinių sprendimo rezultatai ir pokalbių apie sprendimą me-džiaga, surinkta vartojant gestų kalbą. Įvardytos verbalinės informacijos supratimo sunkumų neutralizavimo ir vizualios informacijos taikymo praplėtimo galimybės.