Specialiojo pedagogo kompetencijos formavimas - svarbiausias specialiojo pedagogo profesinio rengimo tikslas. Norint suformuoti specialiojo pedagogo profesinio rengimo turinį, atitinkantį visuomenės poreikius, būtinas trijų komponentų, t.y. veiklos sistemos, ugdymo sistemos ir asmens, dalyvavimas, suinteresuotumas bei šių interesų suderinimas. Svarbia specialiųjų pedagogų profesinio rengimo turinio dalimi tampa ne tik šių specialistų kvalifikacinis (žinių, įgūdžių, mokėjimų) ugdymas, bet ir kryptingas specialiųjų pedagogų asmenybės savybių, vertybių, teigiamo požiūrio į neįgalų vaiką plėtojimas formuojant specialiojo pedagogo kompetencijas, užtikrinantis specialiojo pedagogo kompetencijos holistinį pobūdį.

Straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos Respublikos pradinės mokyklos mokytojų kvalifikacijos kėlimo kryptys pirmaisiais valstybės egzistavimo metais bei jų ypatybės ir kaita tolesniame švietimo reformos raidos kontekste

Vienas iš aktualių švietimo reformos aspektų - specialiųjų pedagogų profesinis rengimas. Ilgą laiką specialiųjų pedagogų profesinio rengimo modelis tenkino valstybės interesus ir buvo vykdomas centralizuotai. Po 1990 m. Lietuvos nepriklausomybės atgavimo prasidėjusi švietimo reformos orientacija į rinkos ekonomikos poreikių tenkinimą sąlygojo naujų specialiųjų pedagogų profesinio rengimo modelius.

Straipsnyje nagrinėjama aukštojo mokslo kitimas Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, mokinių apsisprendimo studijuoti aukštosiose mokyklose motyvai, vienos ar kitos specialybės pasirinkimo motyvai, studentų pasiūlymai keisti aukštosios mokyklos gyvenimą, jų materialinės padėties vertinimai ir kt.

Straipsnyje nagrinėjama pedagogo kompetencijos problema: aptariama profesinės kompetencijos ir kvalifikacijos samprata, pateikiamos tyrimu nustatytos būsimų užsienio kalbų pedagogų profesinės kompetencijos, susijusios ne tik su pedagogo asmenybės savybėmis, bet ir su pedagogo profesine kvalifikacija. Taip pat įrodoma, kad užsienio kalbų pedagogo kompetencijos formavimas - svarbiausias pedagogo profesinio rengimo tikslas. Būsimų užsienio kalbų pedagogų profesinę kompetenciją sudaro trys dalys: dalykinė kompetencija, metodinė kompetencija, bendroji mokytojo kompetencija.

Straipsnyje analizuojama pradinių klasių mokytojų profesinės kompetencijos vertinimo ypatumai, pedagogo profesinės veiklos kokybės priklausomybė nuo pedagogo asmens savybių. Nagrinėjami veiksniai, turintys įtakos pradinių klasių mokytojo saviugdai

Europos kvalifikacijų sąranga (toliau EKS) sukurta ir įgyvendinta siekiant dviejų tikslų: sukurti efektyvų įrankį kvalifikacijų palyginimui Europos Sąjungos šalyse (ir už jos ribų); to pasėkoje skatinti kvalifikacijų perkėlimą tarp šalių, darbuotojų ir besimokančiųjų mobilumą, siekiant gebančių konkuruoti žmogiškųjų resursų, efektyvios Europos darbo rinkos ir europinės profesinio rengimo erdvės tobulinimo. Siekiant šio tikslo, EKS kūrėjai ir įgyvendintojai susidūrė ir ateityje gali susidurti su iššūkiais, kuriuos kelia svarbūs kvalifikacijų struktūros ir turinio skirtumai sektoriaus veikloje įvairiose ES šalyse.[...]

The article analyses theoretical aspects of parameters that determine the development of the Framework of Qualifications, on the basis of the development of Lithuanian National Framework of qualifications. The purpose and aims of National Framework of Qualifications are defined, activity specifications and their manifestation in different qualification framework levels are described and the distribution of functional, cognitive and general competencies and the meaning of these competencies in qualification framework levels are analysed.

The article defines the concept and purpose of qualifications framework, describing specific features of higher education qualifications and their place in the national qualifications framework taking into account the development of the common European qualifications framework and the European higher education area. The article highlights the problems faced in designing the national qualifications framework which arise due to the necessity to ensure compatibility of qualifications provided in higher education and other sectors of the system of education.

The article aims at revealing the importance of career designing for successful functioning of national qualification system, elaborating on historical development of career designing phenomenon and cultural change in various epochs. Premises underlying career designing philosophy are articulated and the main career designing philosophical category – vocation – is analysed in more detail, discussing its conception and importance in human life, including criteria for its manifestation. The relationship between aptitude and ability is analysed, differences between the concepts of intellect and intelligence are elucidated, taking into consideration the impact of phenomenological philosophy upon career designing methodology. A critical attitude to fallacious IQ (Intelligence quotient) concept treatment is presented. Ways of determining aptitude are discussed, the concept of core and special skills and their importance for career designing methodology is elucidated, and the most important principles underlying career designing are articulated.