Straipsnyje parodoma, kad tiriant šeimos ir ikimokyklinės ugdymo įstaigos bendradarbiavimą svarbu nagrinėti ir tėvų nuostatą į šį reiškinį. Remiantis pedagoginių šaltinių analize, išskiriami esminės tėvų nuostatos į bendradarbiavimą su vaikų darželio auklėtojais požymiai. Drauge parodoma, kokia yra reali tėvų nuostata į bendradarbiavimą su tėvais.

Straipsnyje parodoma, jog pedagogų požiūris į neįgaliųjų integraciją nėra pakankamai palankus nepriklausomai nuo respondentų amžiaus ar lyties, profesinio pasirengimo ar įgytos kvalifikacijos, darbo mokykloje stažo ar dabartinės jų darbovietės, turimo darbo su neįgaliais asmenimis patirties. Drauge akcentuojama, kad tokią situaciją galėjo sąlygoti pedagoginiame darbe kylančios problemos, nepakankamas pasirengimas darbui su neįgaliaisiais.

Gamtamokslinio ugdymo aktualumas ir šiandien nemažėja, priešingai, jis nuolat didėja. Pastaraisiais metais ir Lietuvoje prioritetas teikiamas integruotam gamtos mokslų dalykų mokymui, siejant su technologijos mokslais (gamtamokslinis n technologinis raštingumas /natural science and technological literacy/). Akcentuojama, kad savarankiškas moksleivių mąstymas lavinamas nepakankamai ir tai dažnai tęsiasi visą mokymosi bendrojo lavinimo mokykloje laiką. Reformuodama gamtamokslinį ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje Lietuva įsijungia į pasaulinį procesą efektyvesnių ugdymo formų ir būdų paiešką. Šiame straipsnyje plėtojama nuostata, kad gamtamokslinis technologinis ugdymas turi būti nuosekliai ir sistemiškai realizuojamas per visus bendrojo lavinimo mokyklos lygmenis. Metodologinis gamtamokslinio technologinio ugdymo pagrindimas ypač svarbus šiame etape.

Straipsnyje parodoma, jog gabiųjų ugdymo klausimai dar menkai tyrinėti Lietuvos pedagogikoje. Remiantis didele kitų šalių patirtimi identifikuojant ir ugdant gabiuosius, parodoma, kaip galėtų būti sprendžiama ši problema mūsų šalyje, akcentuojama, kad Lietuvoje taip pat bandoma daugiau kreipti dėmesio į aptariamą klausimą, tačiau iki šiol šia linkme dar mažai nuveikta.

Straipsnyje, remiantis 5-6 metų darželį lankančių vaikų tyrimo duomenimis, parodoma, kad šeima tuo laikotarpiu vaidina pagrindinį vaidmenį formuodama vaikų humanišką elgesį. Nustatyta, kad vaikai humaniškai elgiasi su žmonėmis tada, kai šeimoje vyrauja tinkama atmosfera, tėvai myli savo vaikus, skatina humaniškai elgtis ir glaudžiai bendrauti su savo šeimos nariais ir bendraamžiais.

The article disclose the development of understanding from XIII century till our days towards the stimulation and punishment, the changes in understanding of the importance of those methods throw the centuries in education as well as the changes in spectrum of these methods and requirements for applying those phenomenon in practice. Analyze of scientific and historical materials disclosed: 1) The most evident changes in the development of Lithuanian education was in the level of study of stimulating methods, in the meaning of implementation to practice of these methods as well as in requirements of implementation. 2) The methods of stimulation and punishment till the XX century was discussed only on theoretical level. At the very beginning it was discussed on the Antique ground and then on the ground of Western European and Russian ideas on this point in pedagogues. The firs empirical studies appeared just few decades ago on stimulation and punishment. Those studies disclosed the peculiarities of implementation of stimulation and punishment as well as to disclose the attitude of pedagogues towards the implementation of those methods. 3) The scale of methods of stimulation and punishment was increased year after year. The amount of punishment was diminished, because the attitude towards the meaning of implementation of them was changed. Till the XIX century the physical and other punishment, which can humiliate children was recognized as very effective methods of education, but latter, till the middle of XX century, the pedagogues agued an even denounce such kind of punishment and proclaimed its better to stimulate the child instead of punishing. Nowadays the physical and other humiliating punishment is strictly denounced. Bu parents still are using them while educating their children. 4) The requirements in implementation of stimulation and punishment were increased year after year. While at the very beginning the teachers was tough to implement those methods moderately, to punish child deservedly, without anger, few decades latter they was thought to punish child in time and in the right place, do no apply the collective punishment. Nowadays the attention is paid towards the taking account towards child’s personality and the condemn of the bad behavior but no the hole child.

Straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros šaltiniais, stebejimo duomenimis bei eksperimento su ikimokyklinio amžiaus vaikais rezultatais, parodoma, į ką būtina atkreipti tėvų dėmesį organizuojant jų vaikų ugdymą pagal M. Montessori sistemos reikalavimus namuose.Pagrindžiama, jog pamokius tėvus dirbti pagal šią sistemą galima išlavinti vaiko sensoriką, suformuoti pradinius rašymo ir skaitymo bei skaičiavimo įgūdžius, taip išmokyti juos gyvenimiškos veiklos namų sąlygomis.

The article deals with the results of the survey on employable age adults’ understanding of lifelong learning relevance and acquisition of the necessary learning skills (cognitive aspect); the relevance of learning for oneself and getting satisfaction from learning (emotional aspect). Data analysis is carried out while taking into account the educational background, age, and seniority factors.

Tyrime dalyvavo 454 Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų dėstytojai. Jiems buvo pateikti 37 punktų klausimynas, suskirstytas į atskirus teiginių blokus. Pagal pateiktus teiginius buvo vertintas dėstytojų požiūris j aukštosios mokyklos veiklą ir akademines vertybes. Taikant minėtą tyrimo metodą atskleista tiriamojo objekto (dėstytojų požiūrio j aukštosios mokyklos veiklą ir akademines vertybes) kintamųjų raiška bei įvertintas jų ryšys su socialinėmis demografinėmis tyrimo dalyvių charakteristikomis. Statistiškai apibendrinti tyrimo duomenys pateikiami lentelėse ir aprašomi. Gauti rezultatai atskleidžia lyties, mokslinės pedagoginės kvalifikacijos ir akademinio darbo universitete stažo sąsajas su tirtų dėstytojų nuostatomis dėl aukštosios mokyklos veiklos ir akademinių vertybių. Tyrimo rezultatai gali būti svarbūs sprendžiant studijų kokybės ir aukštosios mokyklos santykių su visuomene klausimus.