Some aspects of Lithuanian adults' readiness for continuous education
| Author |
|---|
Ušeckienė, Lidija |
Ališauskienė, Rima |
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2005 | 77 | 84 | 88 |
Mokymasis visą gyvenimą - svarbiausias principas dalyvaujant pilname mokymosi kontekstų kontinuume, o ne vienas švietimo ir mokymo aspektų. Per šį dešimtmetį tokia vizija privalo būti įgyvendinta. Tokia nuostata suformuluota “Mokymosi visą gyvenimą memorandume”. Ji nubrėžta atsižvelgiant į tai, kad Lietuva, būdama Europos valstybė, turi ne tik įsijungti į šio kontinento mokslo bei technikos erdvę, bet ir ją plėtoti. Tuo tikslu mūsų šalis, kaip ir kitos Europos valstybės, turi įžengti į žinių visuomenės erą. O šis žingsnis įmanomas tik tada, kai bus palankios vidinės ir išorinės prielaidos tęsti mokymąsi visą žmogaus gyvenimą. Kitaip tariant, tęstinis mokymas tampa svarbia dabarties žmogaus gyvenimo dalimi, anot P Jarvio, tyrinėjusio mokymosi procesus, šiuo metu nuolat mokantis prisiminimai tampa asmens savasties raidos pamatu (PJarvis, 2001). Tam, kad žmogus mokytųsi, reikia tinkamų vidinių ir išorinių sąlygų. Tačiau tyrimų, plačiau analizuojančių šias sąlygas, nėra daug. Tiesa, D.Beresnevičienės (2000) tymai įrodė, jog be vidinio poreikio mokytis, neįmanoma pati nuolatinio mokymosi sistema, nes tokiu atveju žmogus bus autoritariškai verčiamas mokytis. Toks mokymasis taptų beprasmiškas. Savaime suprantama, siekiant šias vidines prielaidas valdyti, pirmiausia būtina jas atskleisti. Straipsnio tikslas - atskleisti darbingo amžiaus asmenų parengties mokytis visą gyvenimą kai kuriuos emocinio ir kognityvinio lygmens ypatumus. Tyrimo metodai: dokumentų ir pedagoginės bei psichologinės literatūros analizė; tiriamųjų apklausa raštu (anketa), fak-tūrinė, koreliacinė, skirstinių ir grafinė duomenų analizė. Tyrimo imtis: tyrimo metu buvo apklausti 1013 darbingo amžiaus (nuo 18 iki 60 metų) Lietuvos moterų ir vyrų iš įvairių šalies vietovių, gyvenančių mieste, kaime ar miesto tipo gyvenvietėse, įgijusių skirtingą darbo stažą. Jų išsilavinimas labai įvairus. Tyrimo metu nustatyta, kad kognityvinis pasirengimo mokytis aspektas (suvokimas, kad mokytis reikia nuo vaikystės iki pat senatvės ir pripažinimas, jog būtina iš-mokti mokytis) menkai susijęs su emociniu (pasitenkinimo mokymusi ir aktualumo mokytis išgyvenimo). Atskleista, jog dauguma apklaustų asmenų pripažino, jog būtina išmokti mokytis, tačiau nesuvokė, kad dabar mokytis reikia visą gyvenimą. Dažniausiai mokymosi visą gyvenimą svarbos pripažinimo trūko asmenims, turintiems žemesnį išsilavinimą ir didesnį darbo stažą. Išaiškėjo, kad daugumų apklaustų asmenų išgyvena pasitenkinimą mokydamiesi, be to, neretai jaučia, kad mokytis visą gyvenimą yra jiems patiems aktualu. Tokios emocijos būdingesnės labiau išsilavinusiems darbingo amžiaus asmenims. Skirtingo amžiaus ir įgiję nevienodą darbo stažą asmenys jas išgyvena panašiai
The article deals with the results of the survey on employable age adults’ understanding of lifelong learning relevance and acquisition of the necessary learning skills (cognitive aspect); the relevance of learning for oneself and getting satisfaction from learning (emotional aspect). Data analysis is carried out while taking into account the educational background, age, and seniority factors.