Optimali mityba neabejotinai susijusi su bendra sportininkų sveikata ir kūno rengyba. Mokslinėje literatūroje nepakanka duomenų ne tik apie Lietuvos olimpinės pamainos, bet ir kurčiųjų rinktinės krepšininkių faktinę mitybą. Egzistuojanti mokslinių duomenų spraga nesudaro galimybių optimizuoti ir pritaikyti sportininkų mitybos tokiu lygiu, kad būtų visiškai užtikrinta krepšininkių organizmo adaptacija prie intensyvių ir (arba) ilgos trukmės fizinių krūvių. Tyrimo tikslas – ištirti ir įvertinti Lietuvos kurčiųjų ir olimpinės pamainos krepšininkių įmitimo būklę bei faktinę mitybą. Parengiamuoju varžyboms periodu buvo ištirtos besirengiančiosios kurčiųjų olimpinėms žaidynėms (I grupė; n = 12; amžius: 26,9 ± 4,9 metų) ir olimpinės pamainos krepšininkės (II grupė; n = 13; amžius: 18,1 ± 0,5 metų). Taikant bioelektrinės varžos analizės (BIA) fizinį metodą, Lietuvos sporto centre buvo ištirta ir įvertinta sportininkių kūno kompozicija. Krepšininkių faktinės mitybos tyrimui panaudotas 24 valandų septynių dienų iš eilės faktinės mitybos apklausos metodas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad krepšininkių įmitimo būklė patenkinama: dėl santykinai didesnės riebalų masės kurčiųjų ir olimpinės pamainos krepšininkių raumenų ir riebalų masių santykiai nesiekė vidutinio rekomenduojamo. Tarptautines rekomendacijas gretinant su mūsų tirtųjų krepšininkių vartojamu angliavandenių kiekiu, svyruojančiu nuo 5,1 g/kg iki 5,4 g/kg, galima prognozuoti su maistu gaunamų angliavandenių trūkumą. Kurčiųjų krepšininkių maisto raciono riebalų teikiamos energinės vertės procentas (37,3 proc.) reikšmingai viršijo rekomendacijas. Riebaluose tirpaus vitamino D trūko tik olimpinės pamainos krepšininkių mityboje.

Depresija yra plačiai paplitęs psichikos sveikatos sutrikimas visame pasaulyje. Depresija serga 5 proc. visos žmonių populiacijos. Daugiau nei 75 proc. žmonių depresijos sutrikimas nėra laiku diagnozuojamas, tai lemia neefektyvų depresijos gydymą. Todėl psichikos sutrikimų simptomų stebėsena studentų populiacijoje, ypač vėlyvuoju paauglystės laikotarpiu, yra svarbus visuomenės sveikatos specialistų uždavinys. Be kita ko, psichoaktyvių medžiagų vartojimas tiek didelėse visuomenės grupėse, tiek ir seksualinių mažumų kohortoje gali skatinti psichikos sutrikimus. O fizinis aktyvumas pripažintas veiksmingu psichikos sveikatos skatinimo metodu. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų fizinio aktyvumo ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo sąsajas su depresijos simptomatika vėlyvuoju paauglystės laikotarpiu. 2022 m. buvo atliktas nacionalinis vienmomentis skerspjūvio tyrimas, kurio metu, taikant anketinės apklausos metodą, buvo ištirti 21,7 ± 3,7 m. amžiaus studentiško amžiaus vėlyvieji paaugliai (n = 1 505). Depresijos simptomatika įvertinta panaudojus klinikinę nerimo ir depresijos skalę. Fiziniam aktyvumui įvertinti panaudotas Baecke’o fizinio aktyvumo klausimynas. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo dažnis įvertintas pagal Likerto skalę. Tyrimo rezultatai parodė, kad depresijos sutrikimo rizika, lydima kliniškai svarbių simptomų, paplitusi tarp 11,6 proc. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Vėlyvuoju paauglystės laikotarpiu intensyvesnę, kliniškai svarbią, rizikingą depresijos simptomatiką kompleksiškai lemia biseksuali ir (arba) homoseksuali jaunų suaugusiųjų orientacija (GSp = 1,6, 95 proc. PI: 1,1–2,4), dažnesnis alkoholinių gėrimų vartojimas (GSp = 1,3, 95 proc. PI: 1,1–1,6), cigarečių rūkymas (GSp = 1,2, 95 proc. PI: 1,0–1,4) ir nepakankamo lygio fizinis aktyvumas sportinėje srityje (GSp = 2,2, 95 proc. PI: 1,4–3,3). Siekiant ankstyvos psichikos sveikatos sutrikimų diagnostikos reikalinga organizuoti ir periodiškai vykdyti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, galinčių turėti psichikos sutrikimų simptomų, išankstinę atranką. Norint užtikrinti tvarią studentų psichologinę gerovę, Lietuvos universitetuose ir kolegijose reikalinga inicijuoti įvairias organizuotas sportines veiklas integruojančias prevencines programas.

Baltymams būdingas dinamiškumas – nuolatinis savo sudėties atnaujinimas. Dalyvaujant organizuotoje fizinėje veikloje, baltymų oksidinimo, skilimo ir sintetinimo procesai organizme greitėja, todėl sportininkų organizmo maisto baltymų poreikis išauga. Rekomenduojamas vartojamų baltymų kiekis sportininkams svyruoja nuo 1,2 iki 2,2 g / kg kūno masės per dieną. Tačiau vartojimui rekomenduojamos baltymų kiekio ribos yra labai plačios. Tyrimo tikslas – racionalizuoti maisto baltymų vartojimo rekomendacijas sportininkams tokiu lygiu, kad jomis vadovaujantis būtų optimaliai užtikrintos anabolinės reakcijos organizme. Buvo atliktas kiekybinis vienmomentis skerspjūvio tyrimas, kurio metu, parengiamuoju varžyboms laikotarpiu, buvo ištirti vidutiniškai 6 kartus per savaitę, 117,7 ± 32,1 min. per dieną besitreniruojantys profesionalūs sportininkai (n = 323). Vartojamų maisto baltymų kiekis nustatytas pritaikius 24 valandų trijų dienų iš eilės faktinės mitybos apklausos metodą. Azoto pusiausvyra organizme apskaičiuota netiesioginiu būdu pritaikant specialias lygtis. Tyrimo duomenimis, optimalus baltymų kiekis, sudarantis 1,4–1,7 g/kg kūno masės per dieną, profesionaliems sportininkams yra pakankamas, norint organizme užtikrinti teigiamą azoto pusiausvyrą. Sportininkams, siekiantiems stimuliuoti anabolines reakcijas organizme, reikalingas padidinto baltymų kiekio vartojimas, kai dienos baltymų dozė sudaro 1,8–2,2 g/kg kūno masės. Baltymų vartojimas 2,3–3,1 g/kg kūno masės per dieną dozėmis gali būti pateisinamas ir rekomenduojamas išskirtinai individualiais atvejais, kai sportininkai treniruotės procese kryptingai didina lieknąją kūno masę. Prioriteto tvarka mokslo darbo autoriai pirmenybę teikia tvariai mitybos ir sportinės veiklos rezultatų praktikai. Pirmą kartą Lietuvoje publikuota aiški baltymų vartojimo schema, atsižvelgiant į sportininkų organizmo azoto pusiausvyros rodiklius. Siekiant racionalizuoti anabolines reakcijas didelio meistriškumo sportininkų organizme, šio tyrimo autoriai sukūrė normatyvinę rekomenduojamus baltymų kiekius klasifikuojančią lentelę. Šio tyrimo rezultatai ir rekomendacijos pritaikomos tarp sportininkų ir sportuotojų, norinčių strategiškai valdyti savo mitybos įpročius ir baltymų vartojimą.

Tyrimuose dalyvavo 35 sportininkai. Ištirta jų faktinė mityba, energijos sąnaudos ir fizinis išsivystymas. Visi tiriamieji suskirstyti į tris grupes pagal jų sportinį meistriškumą ir treniruotės krūvio dydį. Baltymų kiekis visų grupių vidutiniuose maisto racionuose pakankamas. Dėl labai didelių baltymų kiekio svyravimų individualiuose maisto racionuose (nuo 0,8 g iki 2,8 g kilogramui kūno masės) reikia griežtai individualizuoti baltyminio maisto papildo vartojimą. Daugiausia angliavandenių suvartoja didžiausio sportinio meistriškumo grupės sportininkai. Per didelę viso anglavandenių kiekio dalį (2/3 ir daugiau) sudaro mono- ir disacharidai. Visų trijų grupių sportininkų maisto racione daug riebalų ir cholesterolio. Individualiuose tiriamųjų racionuose riebalų kiekis svyruoja nuo normalaus (94 g) iki 3 kartus viršijančio normalų (295g). Bendras gaunamas su maistu energijos kiekis viršija tiriamųjų energijos išlaidos. Didžiau sią paros energijos dalį sportinei veiklai sunaudoja didelio sportinio meistriškumo tiriamieji - 27,9%, mažiau - 27,2% - vidutinio ir mažiausiai – 16,2% - mažo sportinio meistriškumo sportininkai. Visų tirtųjų sportininkų racionų vitaminų sudėtis nepatenkinama, išskyrus artimą rekomendacijoms vitaminų E, B]2 ir H kiekį. Iš mineralų maisto racionų sudėtyje trūksta magnio, kitų elementų kiekiai atitinka subalansuotos mitybos reikalavimus. Antropometriniai tyrimai rodo, kad reguliariai treniruojantis dideliais fiziniais krūviais racionaliau sunaudojamas gaunamos su maistu energijos perteklius.

Valgymo sutrikimai – tai psichikos sveikatos sutrikimai, kurie klasifikuojami į nervinę anoreksiją, nervinę bulimiją, persivalgymą ir nespecifinius valgymo sutrikimus. Valgymo sutrikimai tiesiogiai susiję tiek su valgymo elgesio sutrikimais, tiek ir su sutrikusiu kūno įvaizdžio suvokimu. Dabartiniu metu vis dar nėra bendro konsensuso, kaip apibrėžti, konceptualizuoti ar gydyti nustatytą valgymo sutrikimu sergančių žmonių per didelį fizinį aktyvumą. Tyrimo tikslas – įvertinti sąsajas tarp fizinio aktyvumo įpročių ir valgymo sutrikimų simptomų Lietuvos aukštųjų mokyklų medicinos ir sveikatos bei socialinių mokslų studentų kohortoje. Šis vienmomentinis skerspjūvio tyrimas apibendrino patikros rezultatus, susijusius su kliniškai svarbių valgymo sutrikimų simptomų paplitimu Lietuvos aukštųjų mokyklų 21,5 ± 4,4 metų amžiaus studentų populiacijoje (n = 1210) vėlyvosios paauglystės laikotarpiu. Tyrimo duomenimis, kas penktam (19,5 proc.) Lietuvos aukštųjų mokyklų medicinos ir sveikatos bei socialinių mokslų studentui būdingi kliniškai reikšmingi valgymo sutrikimų simptomai. Padidintas fizinis aktyvumas kaip rizikos veiksnys 5 kartus padidina kliniškai svarbių valgymo sutrikimų simptomų raiškos tikimybę (pritaikytas galimybių santykis (GSp) = 5,0, 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI): 3,6–6,9) ir turi sasajų su studentiško amžiaus žmonių sutrikusiu kūno įvaizdžio suvokimu (GSp = 4,3, 95 proc. PI: 3,1–6,1). Lietuvos aukštųjų mokyklų vykdomos prevencinės ir intervencinės programos, skirtos antsvorio ar nutukimo paplitimui tarp studentų vėlyvosios paauglystės laikotarpiu mažinti, papildomai turėtų integruoti uždavinius, susijusius su teigiamo kūno įvaizdžio suvokimo formavimu.

Currently, the global physical activity guidelines are based on reducing the risk for mental disorders. More physical activity can decrease the risk for depression by up to 45%. Nevertheless, students of medicine and health sciences are more likely to develop a depression or an anxiety disorder and there is inconsistent evidence regarding the association between self-reported physical activity levels and depressive symptoms in adults. The objective of this study was to evaluate the correlates of anxiety, depression and habitual physical activity in medicine and health sciences students. A questionnaire survey method was employed to carry out this research in March 2020. In all, students (n = 174) of medicine and health sciences of Vilnius University were investigated. Based on present study data, 51.7% of the subjects did not get enough regular physical activity in Lithuania. Almost every third student was diagnosed with case-level anxiety and 4.6% of persons were found with case-level depression. The association between the habitual physical activity and anxiety disorder and/or depression prevalence in medicine and health students could not be explained by the total physical activity score (Adjusted odds ratio (AOR) 0.9; p = 0.914 and AOR 0.7; p = 0.695) or the separate scores of the components such as work index (AOR 2.8; p = 0.201 and AOR 5.4; p = 0.127), sport index (AOR 0.8; p = 0.711 and AOR 1; p = 0.963), leisure-time index of physical activity (AOR 0.7; p = 0.37 and AOR 0.6; p = 0.541).

Dalis suvartotų, suvirškintų ir rezorbuotų omega-3 riebalų rūgščių (ω-3 RR) patenka į raumeninį audinį ir inkorporuojasi miocitų membranų fosfolipidiniame sluoksnyje. ω-3 RR naujų raumeninių baltymų sintetinimą veikia netiesiogiai, keičiant miocitų membraninių baltymų, lemiančių mTORC1-p70S6K1 (žinduolių rapamicino taikinio) signalinį kelią, funkcijas. Teoriškai, vartojamos ω-3 RR gali nulemti didesnį raumeninių baltymų susintetinimą ir lieknosios kūno masės (LKM) padidėjimą. Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti Lietuvos didelio meistriškumo sporti¬ninkų faktiškai vartojamų polinesočiųjų, ω-6, ω-3 RR kiekio sąsajas su sportininkų LKM. Tyrimo tikslui pasiekti atliktas stebimasis analitinis vienmomentis skerspjūvio tyrimas. Tyrimo subjektai buvo anaerobinį ir aerobinį pajėgumą ugdantys didelio meistriškumo sportininkai (n = 323). Lietuvos sporto centre tiriamųjų kūno sandara ištirta ir išanalizuota taikant BIA tetrapoliarinį elektrodų metodą panaudojant 8–12 liečiamųjų elektrodų (bioelektrinės srovės dažniai: 5, 50, 250, 100 ir 1 000 kHz). Atletų faktinės mitybos tyrimas atliktas taikant 24 valandų faktinės mitybos apklausos metodą. Tyrimo duomenimis, Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų mityboje nepakako polinesočiųjų ir ω-3 riebalų rūgčių. Su maistu gaunamų ω-3 RR trūkumas (neatsižvelgiant į polinesočiųjų RR maisto papildų vartojimą) susietas su mažesniu lygiu išugdyta sportininkų LKM. Didesnė LKM išugdyta tik vartojant su įprastiniu maistu didesnį baltymų (1,7 ± 0,6 g/kg kūno masės) (β = 14,7 kg; 95 % PI: 11,9; 17,7; p < 0,001), polinesočiųjų RR (β = 6,9 kg; 95 % PI: 0,8; 14,6; p = 0,039) ir ω-3 RR (β = 2,4 kg; 95 % PI: –0,03; 4,9; p = 0,05) kiekį. ω-3 RR papildų vartojimas neturėjo reikšmingos sąsajos su sportininkų išugdyta LKM treniruotės procese (galimybių santykis (GS) 1,3; 95 % PI: 1; 1,6; p = 0,061).

Cholesterol concentration in blood did not depend from great cholesterol amount in athletes' nutrition (897 + -16,6 mg) and had week relation with fats (r—0,26), animal fats (r = 0,24) and iron (r = 0,30) amount in ratio, and triglycerides concentration in athletes' blood was dependent from cholesterol amount in the nutrition.

The aim of this study was to investigate the young athletes' nutrition planning according to the concept of adequate nutrition and formula of balanced nutrition taking into consideration athletes' canteen menus and their variations. For the investigation, athletes' canteen menus of the different seasons of years 2005-2006 were selected. From each seasonÿs every month, there were chosen 6-day menus with 4-day intervals (72 menus in total). The obtained data was compared to chemical composition of athletes' canteen menus of the year 1989. After carrying out comparative analysis of the menus, the variations of nutrition in athletes' canteen were assessed. The study results showed that the total energy quantity of athletes' canteen menu rations of the years 2005/2006 cover athletes' energy inputs. The mean energy value of rations equals 4882,63 ± 57,90 ccal (S = 127,34). Just slight variations where found following evaluation of the mean energy value of different season menus. Winter season menus had the highest energy value – 5044,83 ± 64,28 ccal (S = 276,40), while for the spring season, it was the lowest – 4726,4 ± 75,40 ccal (S = 324,21). However, the difference was statistically insignificant (p>0,05). Athletes canteen menus of the years 2005/2006 meet their energy requirements. On the other hand, the nutrition balance is reflected at best by the percentage of energy value supplied with proteins, fat and carbohydrates.

We examined their height, body mass and its components, optimal body mass and the limits of optimal body mass. Factual nutrition was determined by the method of questioning and weighing. It was evaluated food ration chemical composition from average food sets. The high performance athletes’ physical performance was adequate to the represented sports and differs marginally during the study year. The factual nutrition of the athletes was found to satisfy the energetic demands of their body. All studied representatives from different sports received the sufficient protein amount (from 1,7 to 3,6 g/ kg body mass). Administrating food supplements without combining them to factual nutrition raise the disbalance among the proportions of protein, fat and carbohydrates. Food supplements highlighted the disbalance among the amino acids and showed the Metionine deficiency in all subjects food ration. Factual nutrition of athletes meets their energetical needs. Pronounced disbalance of nutritional elements in average nutritional ration is evidenced by sufficient amount of proteins, too high amount of fat, and too low amount of carbohydrates and shortage of polysaccharide carbohydrates. The supplements consumed by athletes raise their vitamin composition in daily food ration more then 10 times, comparing to well-balance nutrition formula.