Didelio meistriškumo sportininkų baltymų vartojimo rekomendacijų racionalizavimas
| Author |
|---|
Baranauskas, Marius |
Kupčiūnaitė, Ingrida |
Lieponienė, Jurgita |
Stukas, Rimantas |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2023 | 2(104) | 2 | 59 | 65 |
Baltymams būdingas dinamiškumas – nuolatinis savo sudėties atnaujinimas. Dalyvaujant organizuotoje fizinėje veikloje, baltymų oksidinimo, skilimo ir sintetinimo procesai organizme greitėja, todėl sportininkų organizmo maisto baltymų poreikis išauga. Rekomenduojamas vartojamų baltymų kiekis sportininkams svyruoja nuo 1,2 iki 2,2 g / kg kūno masės per dieną. Tačiau vartojimui rekomenduojamos baltymų kiekio ribos yra labai plačios. Tyrimo tikslas – racionalizuoti maisto baltymų vartojimo rekomendacijas sportininkams tokiu lygiu, kad jomis vadovaujantis būtų optimaliai užtikrintos anabolinės reakcijos organizme. Buvo atliktas kiekybinis vienmomentis skerspjūvio tyrimas, kurio metu, parengiamuoju varžyboms laikotarpiu, buvo ištirti vidutiniškai 6 kartus per savaitę, 117,7 ± 32,1 min. per dieną besitreniruojantys profesionalūs sportininkai (n = 323). Vartojamų maisto baltymų kiekis nustatytas pritaikius 24 valandų trijų dienų iš eilės faktinės mitybos apklausos metodą. Azoto pusiausvyra organizme apskaičiuota netiesioginiu būdu pritaikant specialias lygtis. Tyrimo duomenimis, optimalus baltymų kiekis, sudarantis 1,4–1,7 g/kg kūno masės per dieną, profesionaliems sportininkams yra pakankamas, norint organizme užtikrinti teigiamą azoto pusiausvyrą. Sportininkams, siekiantiems stimuliuoti anabolines reakcijas organizme, reikalingas padidinto baltymų kiekio vartojimas, kai dienos baltymų dozė sudaro 1,8–2,2 g/kg kūno masės. Baltymų vartojimas 2,3–3,1 g/kg kūno masės per dieną dozėmis gali būti pateisinamas ir rekomenduojamas išskirtinai individualiais atvejais, kai sportininkai treniruotės procese kryptingai didina lieknąją kūno masę. Prioriteto tvarka mokslo darbo autoriai pirmenybę teikia tvariai mitybos ir sportinės veiklos rezultatų praktikai. Pirmą kartą Lietuvoje publikuota aiški baltymų vartojimo schema, atsižvelgiant į sportininkų organizmo azoto pusiausvyros rodiklius. Siekiant racionalizuoti anabolines reakcijas didelio meistriškumo sportininkų organizme, šio tyrimo autoriai sukūrė normatyvinę rekomenduojamus baltymų kiekius klasifikuojančią lentelę. Šio tyrimo rezultatai ir rekomendacijos pritaikomos tarp sportininkų ir sportuotojų, norinčių strategiškai valdyti savo mitybos įpročius ir baltymų vartojimą.
Proteins are characterized by dynamism i.e. constant remodelling of their composition. When participating in organized physical activity, the processes of protein oxidation, decomposition and synthesis in the body accelerate, so the need for food proteins in the athletes’ body increases. Thus, there exists an increased requirement for proteins intake in athletic population. The recommended dietary protein intake for athletes’ ranges from 1.2 to 2.2 g/kg body weight per day. However, the recommended intake limits for protein are very wide. The aim of the study is to rationalize recommendations for the consumption of dietary protein for athletes at such a level that, following them, anabolic reactions in the body would be optimally ensured. A quantitative single cross-sectional study was conducted with elite athletes (n = 323) exercising on average 6 times a week and 117.7 ± 32.1 min a day. Dietary protein intake was assessed using the 3-day dietary recall method. The nitrogen balance in the body was calculated indirectly by applying specific equations. The study found that an optimal protein intake of 1.4 to 1.7 g/kg body weight per day was sufficient for professional athletes to achieve a positive nitrogen balance in the body. Athletes seeking to stimulate anabolic reactions in the body have a requirement for increased protein intake of 1.8 to 2.2 g/kg of body weight per day. Protein consumption at doses of 2.3 to 3.1 g/kg of body weight per day may be justified and recommended exclusively on an individual basis and in the case muscle building during exercises. Our study highlighted the appropriate nutrient intake goals for sustainable exercise habits. Taking into account the means of nitrogen balance, the guidelines on protein intake for athletes were established in Lithuania. In order to rationalize the bodily anabolic reactions, the authors of this study established a normative table for recommended protein allowances. The recommendations derived at our study can be applied to athletes, who seek for a strategic management of dietary habits as well as protein intake.