Kelpšienė, Monika

Tyrimo problema: Šiuolaikinėje ugdymo aplinkoje vis daugėja vaikų, turinčių įvairių raidos ir kalbos sutrikimų, vis daugiau vaikų patiriančių įvairų kalbinių gebėjimų sunkumų. Nors tradiciniai ugdymo metodai yra pagrindiniai kalbos ugdymo būdai, tačiau jie vis mažiau atliepia šiuolaikinių vaikų ugdymo(si) poreikius – tampa nebeįdomūs, nemotyvuoja, kai kurie neatliepia individualių poreikių. Tuo tarpu įvairūs skaitmeniniai įrankiai tampa vis populiaresni, labiau sudominantys ir patrauklesni vaikams, suteikia galimybes individualizuoti ugdymosi procesą, leidžia veikti priimtinu būdu, pasirinktu tempu, sudėtingumu. Tyrimo klausimas: kaip skaitmeninių įrankių integravimas į ugdymo procesą gali paskatinti vaikų kalbinių gebėjimų ugdymą(si)? Tyrimo objektas: 4-5 metų amžiaus vaikų kalbinių gebėjimų ugdymas, panaudojant skaitmeninius įrankius. Tyrimo tikslas: atskleisti skirtingų skaitmeninių įrankių integravimo į ugdymo procesą svarbą vaiko kalbinių gebėjimų ugdymui(si). Tyrimo metodai ir metodologija: kokybinių tyrimų prieiga - veiklos tyrimas. Yra taikoma kokybinių tyrimų prieiga, kadangi ji padeda giliau ištirti ir suprasti vaikų ugdymosi procesą, pastebėti vaikų kalbinę raišką ir reakcijas jiems natūraliai veikiant sukurtose skaitmeninių ugdymo(si) įrankių kontekstuose, veiklose. Rezultatai: Tyrimo metu paaiškėjo, kad integravus skaitmeninius įrankius į 4-5 metų amžiaus vaikų ugdymą, vaikų kalbos raiška buvo aktyvesnė. Pastebėtas didesnis įsitraukimas į veiklas, emocinės ir kalbinės reakcijos, motyvacija. Veiklos su skaitmeniniais įrankiais sužadino vaikų smalsumą, padėjo aktyviau reikštis net ir tiems vaikams, kurie įprastai būna pasyvesni, įtraukė vaikus, turinčius specialiuosius ugdymosi poreikius. Išvados: 4-5 metų vaikų kalbiniai gebėjimai intensyviai vystosi tuomet, kai jų raiškai ir ugdymuisi teigiamą įtaką daro tinkamai sukurti kontekstai, ugdyme naudojamos priemonės ir sąveika. Skaitmeniniai įrankiai ugdyme padeda motyvuoti, į(si)traukti, sukuriant kalbinę raišką skatinančią aplinką. Tyrimas atskleidė, kad skaitmeninių įrankių integravimas ne tik didina vaikų aktyvesnį dalyvavimą, bet ir provokuoja aktyvesnę kalbinę raišką.

Tyrimo problema. Pedagogai darbo praktikoje kurdami palankias edukacines aplinkas skirtingų poreikių vaikams susiduria su iššūkiais: jiems trūksta žinių apie palankios edukacinės aplinkos, skatinančios vaikų įsitraukimą, emocinę būseną, savarankiškumą ir dėmesio išlaikymą, kūrimą. Pastebima, jog veiklose dominuoja pedagogo vaidmuo, kuriuo siekiama vienodo visų vaikų dalyvavimo veikloje. Tyrimo klausimai: 1. Kaip UDM principai gali būti pritaikomi modeliuojant palankią edukacinę aplinką skirtingų poreikių vaikams? 2. Kaip sumodeliuota palanki edukacinė aplinka ryto rato metu taikant daugialypį informacijos pateikimą, daugialypes galimybes reikštis, įsitraukti skatina 4-5 metų skirtingų poreikių vaikų įsitraukimą, emocinę būseną, savarankiškumą ir dėmesio išlaikymą? Tyrimo objektas - sumodeliuota palanki edukacinė aplinka ryto rato metu 4-5 metų skirtingų poreikių vaikų įsitraukimo, emocinės būsenos, savarankiškumo ir dėmesio išlaikymo skatinimui. Tyrimo tikslas - atskleisti, kaip sumodeliuota palanki edukacinė aplinka ryto rato metu skatina 4-5 metų skirtingų poreikių vaikų įsitraukimą, emocinę būseną, savarankiškumą ir dėmesio išlaikymą. Tyrimo metodologija ir metodai. Mokslinės literatūros analizė ir kokybinis tyrimas, kokybinių tyrimų strategija pasirinkta - veiklos tyrimas, duomenų rinkimo metodas stebėjimas. Rezultatai: pirmo etapo ryto rato užsiėmimų struktūravime dominavo pedagogo vaidmuo, vaikų mokymosi procesas buvo instruktuojamojo pobūdžio, vaikai daugiau pasyviai vykdė užduotis. Veiklos buvo orientuotos į tolygų visų vaikų dalyvavimą, pastebėta lankstumo atsižvelgiant į skirtingus vaikų poreikius stoka. Antrasis etapas suteikė daugialypę galimybę vaikams reikštis, susipažinti su informacija, įsitraukti į veiklas. Ugdymo(si) procesas buvo spontaniškas, savarankiškas tokiu būdu skatinant vaikų susidomėjimą, savarankiškumą, teigiamas emocijas, dėmesio išlaikymą ir aktyvesnį įsitraukimo lygį. Išvados: sumodeliuota palanki edukacinė aplinka ryto rato metu taikant UDM principus paskatina 4-5 metų skirtingų poreikių vaikų įsitraukimą, savarankiškumą, emocinę būseną ir pagerina dėmesio išlaikymą. Tai pasireiškė tuo, kad ryto rato užsiėmimų metu vaikai aktyviau reiškėsi, patys siūlė idėjas, veikė savarankiškai, mažiau blaškėsi į pašalinius dirgiklius, demonstravo džiaugsmą bei susidomėjimą.

Tyrimo probleminis klausimas: kaip ugdomosios veiklos modeliuojamos taikant universalaus dizaino mokymuisi principus gali paskatinti 5-6 metų vaikų matematinį mąstymo ugdymą(si)? Tyrimo tikslas: atskleisti, universalaus dizaino mokymuisi principų taikymo veiksmingumą ugdant 5-6 metų vaikų matematinį mąstymą. Tyrimo objektas: universalaus dizaino mokymuisi principų taikymas ugdant 5-6 metų vaikų matematinį mąstymą. Tyrimo metodai. Tyrimui atlikti pasirinkta kokybinio tyrimo prieiga grindžiama veiklos tyrimo strategija. Tyrimo duomenų rinkimo metodas – stebėjimas dalyvaujant ir vaizdo medžiagos analizė. Duomenų analizės metodas – aprašomoji analizė. Surinkti stebėjimo ir vaizdo medžiagos duomenys buvo analizuojami, grupuojami ir interpretuojami pagal stebėjimo protokolo kriterijus. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad UDM principų taikymas yra veiksmingas metodas, padedantis tikslingai ugdyti 5-6 metų vaikų matematinį mąstymą. Vaikai aktyviau įsitraukė į veiklas, kai jos buvo siejamos su jų patirtimi ir asmeniniais interesais, o mokymosi turinys pateikiamas pasitelkiant įvairias sudominimo strategijas (pojūčių dėžutes, žaidybines situacijas ir kt.). Patyriminės, žaidybinės, tyrinėjimu ir eksperimentavimu grįstos veiklos bei galimybė pasirinkti mokymosi bei raiškos būdus paskatino aktyvesnį dalyvavimą, gilino supratimą apie kiekius, dydžius, formas ir jų tarpusavio santykius. Pedagogo teikiamas grįžtamasis ryšys ir pastoliavimo taikymas padėjo stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi, ugdyti gebėjimą samprotauti, analizuoti ir reflektuoti.