Kiršienė, Julija
Item type:ETD, [Does the regulation of cannabidiol (CBD) use in cosmetic and food products in Lithuania and the European Union ensure consumer protection and market transparency?]master thesis[2025][ETD_MGR][S001]Godaitė, GabrielėPastaraisiais metais didelio dėmesio sulaukė produktai, praturtinti kanapėmis. Ypač populiaru tapo vartoti kanabidioliu praturtintus produktus. Tačiau, siekiant produktus parduodi vartotojui, imtasi neteisėtų veiksmų. Kadangi taikomi reikalavimai kanabidiolio produktams yra itin griežti, šį reguliavimą siekiama ‘‘apeiti‘‘ produktus klaidinančiai ženklinant, įregistruojant kaip vienos paskirties produktus, tačiau parduodant priskiriami visiškai kitoje kategorijoje, kuri neatitinka realios produkto paskirties. Pirmame skyriuje atskiriama Psichoaktyvių kanapių sąvoka nuo pluoštinės kanapės sąvokos, analizuojama kanabidiolio sąvoka, atliekama diferencijacija nuo kitų kanabidinoidų. Taip pat, atliekama kanabidinoidų diferencijacija pagal paskirtį siekiant teisinio aiškumo tolimesnėje darbo eigoje. Tiksliai atlikus diferencijaciją, analizuojamas kanabidiolio statusas tarptautinių narkotikų kontrolės konvencijų kontekste ir nustatoma, jog net su tetrahidrokanabinolio likučiais, kanabidiolis nėra tarptautinių narkotikų konvencijų dalykas. Pirmame skyriuje, nustačius, jog kanabidiolis nėra tarptautinių narkotikų konvencijų dalykas, toliau, antrame skyriuje, analizuojamas reguliavimas, taikomas kanabidiolio produktams Europos Sąjungos lygmeniu ir nacionaliniu Lietuvos Respublikos lygmeniu. Tad antrame skyriuje kanabidiolio reguliavimas išskaidomas į tris produktų kategorijas: kosmetikos gaminiai, maisto papildai, maistas. Analizuojamas būtent šioms produktų kategorijoms taikomas reguliavimas ir numatytos priemonės reguliavimo efektyvumui rinkoje užtikrinti. Trečiame skyriuje atliekama rinkos analizė, aiškinamasi, ar reguliavimas rinkoje yra veiksmingas pasiekti Europos Sąjungos tikslus. Toliau trečiame skyriuje analizuojama atsakingo vartotojo vaidmuo, aptariamas rinkos dalyvių interesų skirtumas, nes vartotojas yra pelno ne siekiantis asmuo, o asmuo pateikiantis produktus į rinką yra pelno siekiantis subjektas. Galiausiai, paskutinis šio skyriaus poskyryje analizuojamas valstybės vaidmuo, šios institucijų bendradarbiavimas, vartotojų saugos ir rinkos plėtros užtikrinimo kontekste. Ketvirtame skyriuje aptariami Italijos ir Prancūzijos reguliavimo pavyzdžiai. Italijos reguliavime nustatyta, kad trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo, vyriausybė priėmė kraštutines priemones, kurios neužtikrina rinkos dalyvių teisėtų interesų. Atlikus tyrimą, hipotezė, kad: Kanabidiolio (CBD) naudojimo kosmetikos gaminiuose ir maisto produktuose reglamentavimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje neužtikrina vartotojų apsaugos ir skaidrumo rinkoje, iš dalies pasitvirtino. Padarytos išvados, kad kosmetikos gaminių, maisto papildų reguliavimas detalus ir išsamus, tačiau priemonės šiam reguliavimui užtikrinti turi esminių trūkumų. Taip pat, pastebėta, kad dėl nevienodų valstybių narių skiriamų išteklių ir pastangų rinkos kontrolei užtikrinti sudaromos nevienodos sąlygos verslo subjektams. Valstybės narės, skirdamos skirtingą kiekį išteklių ir pastangų rinkos kontrolei, neužtikrina efektyvių rinkos kontrolės mechanizmų, todėl susidaro ydingos sąlygos rinkos dalyviams. Sąžiningai veikiantys rinkos dalyviai nukenčia dėl to, kad valstybės narės neužtikrina efektyvios rinkos kontrolės priežiūros. Atliekant analizę nustatyta, kad institucijų bendradarbiavimas nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu yra esminis veiksnys, lemiantis vartotojų saugos ir rinkos skaidrumo užtikrinimą.
11 Item type:ETD, [Does the legal regulation of the second pillar of pension provision ensure the public interest and the balance between the rights and obligations of stakeholders?]master thesis[2025][ETD_MGR][S001]Sauliūtė, GabrielėŠiame magistro darbe yra aptariama ar antrosios pensijų pakopos teisinis reguliavimas užtikrina suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų balansą ir viešąjį interesą. Magistro darbe aptariama ir tai, kaip galimai būsima pensijų sistemos reforma galėtų pakeisti suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų balansą bei dar labiau užtikrinti viešąjį interesą. Šiuo metu egzistuojantis teisinis reguliavimas turi aiškių spragų, o vienas iš teisinio reguliavimo aspektų prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šios temos problema kyla iš to, kad valstybė norėdama rūpintis piliečių gerove sulaukus pensinio amžiaus pažeidžia asmens autonomiją, o taip pat negalėjimas išeiti iš antrosios pensijų pakopos prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui rodo valstybės nepasitikėjimą savo piliečiais ir verčia imtis globėjiško vaidmens, kuris gali tapti ydingu. Magistro darbo tyrimo objektai yra pensijų kaupimu suinteresuoti asmenys, pensijų kaupimo dalyviai, pensijų kaupimo bendrovės, valstybė, šių šalių teisės ir pareigos, teisinis reguliavimas, viešasis interesas bei teisių ir pareigų balansas. Šio darbo tyrimo metu buvo nustatyta, kad egzistuojantis antrosios pensijų kaupimo pakopos teisinis reguliavimas ne pilnai užtikrina suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų balansą bei viešąjį interesą. Viešojo intereso ir teisių ir pareigų santykio užtikrinimas turi būti pagrįstas proporcingumo principu bei pagrįsta būtinumu. Taip pat, tyrimo metu atskleidžiama tai, kad viešojo intereso sąvoką negali būti suprantama siaurai – sąvoka turi apimti ir žmogaus teisių užtikrinimą. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, kurių buvo prieita pabaigus magistro darbą, bei pateikiamos rekomendacijos, kaip galėtų būti patobulintas antrosios pensijų kaupimo pakopos teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas viešasis interesas ir suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų balansas.
6 Item type:ETD, [Do the activities and practice of the personal data protection inspectorate strengthen the rights of data subjects in Lithuania?]master thesis[2025][ETD_MGR][S001]Karpavičiūtė, Teresa GabijaŠiame magistro baigiamajame darbe analizuojama ar Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veikla ir praktika užtikrina duomenų subjektų teises Lietuvoje. Temos problematika pasireiškia keliais aspektais: teisėkūros spragos, spartus skaitmenizavimo tobulėjimas, techniniai ir organizaciniai programų sistemų iššūkiai, duomenų valdytojų įsitraukimas, taisyklėms nepavaldi teisės aktų derinimo tvarka bei daugelis kitų. Todėl būtina išsamiai įvertinti, kiek Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija veiksmingai įgyvendina jai pavestas funkcijas ir užtikrina duomenų subjektų teisių apsaugą Lietuvoje. Šiame darbe tirsiu ir įvertinsiu ar Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veikla ir praktika turi trūkumų užtikrinant duomenų subjektų teises.
10 Item type:ETD, [Teisė, žmonių kūrybiškumas ir generatyvinis dirbtinis intelektas: reguliavimo galimybės]doctoral thesis[2024][ETD_DR][S001]The book Law, Human Creativity and Generative Artificial Intelligence: Regulatory Options (Routledge, 2024) addresses the complex issue of human creativity in the age of Artificial Intelligence. Artificial intelligence (AI) is increasingly being used to create texts, images, and musical compositions. This increase in the application of AI within the creative industries can of course enhance human performance while producing creative and commercial challenges for human authors. Against this background, this book considers how current mechanisms for incentivising creativity – including legal regulations, such as copyright, state funding and tax regimes – are inadequate in the age of AI. Acknowledging the opportunity that AI presents, the book then proposes alternative regulatory mechanisms through which human creativity can be incentivised. This book will appeal to scholars and researchers in the areas of socio-legal studies, intellectual property law, media law, and law and technology.
44 Item type:ETD, [Law, human creativity and generative artificial intelligence: regulatory options]doctoral thesis[2024][ETD_DR][S001]Monografijoje „ Teisė, žmogaus kūrybiškumas ir generatyvinis dirbtinis intelektas: reguliavimo galimybės“ (Routledge, 2024) nagrinėjama sudėtinga žmogaus kūrybiškumo dirbtinio intelekto amžiuje problema. Dirbtinis intelektas vis dažniau naudojamas tekstams, vaizdams ir muzikai kurti. Šis vis dažnesnis dirbtinio intelekto taikymas kūrybinėse industrijose, žinoma, gali pagerinti žmogaus veiklos rezultatus, o tuo pačiu gali kelti kūrybinius ir komercinius iššūkius autoriams žmonėms. Atsižvelgiant į tai, šioje monografijoje svarstoma, kaip dabartiniai kūrybiškumo skatinimo mechanizmai, įskaitant teisinį reguliavimą, pavyzdžiui, autorių teises, valstybės finansavimą yra nebetinkami efektyviai suteikti finansines paskatas kūrybiškumui dirbtinio intelekto amžiuje. Pripažįstant dirbtinio intelekto teikiamas galimybes, monografijoje siūlomi alternatyvūs reguliavimo mechanizmai, kuriais galima galima skatinti žmogaus kūrybiškumą. Ši monografija bus patraukli socialinių-teisinių studijų, intelektinės nuosavybės teisės, žiniasklaidos teisės, teisės ir technologijų sričių mokslininkams ir tyrėjams.
82 Item type:ETD, [The problematics of compensability of servitude]bachelor thesis[2024][ETD_BAK][S001]Bernotavičius, HubertasAktualioje Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste ir „LR CK“) redakcijoje, 4.129 straipsnyje, numatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Toks įstatymo leidėjo numatytas teisinis reguliavimas yra gana abstraktus, kadangi analizuojant teisės normą kyla natūralus klausimas, kokiais atvejais turėtų būti paskiriama viena ar kita kompensacijos rūšis (vienkartinė ar periodinė) (toliau tekste vadinama ir „kompensacijos rūšis arba kompensacijos forma“) ar atlyginimas privalomas visada, kaip paskiriant vieną ar kitą kompensacijos formą užtikrinamas interesų pusiausvyros kriterijus. Tikėtina, kad paskiriant servituto kompensaciją labai svarbu atsižvelgti į servituto šalių interesus tam, kad paskiriant neproporcingai mažą kompensaciją už daikto suvaržymą nebūtų pažeidžiami tarnaujančiojo daikto interesai, tuo tarpu paskiriant pernelyg didelę kompensaciją už prašomą servitutą nebūtų pažeidžiami viešpataujančiojo daikto interesai. Servituto atlygintinumo prezumpcija nustato, kad atlyginimas už prašomą servitutą privalomas visada. Tačiau, skiriant atlyginimą servituto šalys viena vertus, gali išreikšti nesutikimą dėl kompensacijos dydžio, kita vertus nesutikimą servituto šalys gali išreikšti ir dėl paskiriamos kompensacijos rūšies, vienu ar kitu atveju ginčai sprendžiami teisminiu būdu.
40 Item type:ETD, [Can retail consumers terminate their energy supply contract without any additional fees?]bachelor thesis[2024][ETD_BAK][S001]Jakimavičiūtė, GretaŠiame darbe iš esmės yra analizuojama vartotojų teisė nutraukti elektros tiekimo sutartis, įtvirtinta tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu. Tyrimo problematika atskleidžiama per tai, jog ši teisė pasižymi neatlygintinumo aspektu, kuris neretai interpretuojamas ir suprantamas skirtingai. Todėl buitiniams vartotojams, nutraukiant elektros tiekimo sutartis, dažnu atveju elektros tiekėjai, neatsižvelgdami į neatlygintinumą, pateikia sąskaitą, įpareigojančią sumokėti papildomus mokesčius. Iš pradžių, šis elektros tiekėjo reikalavimas buvo laikomas teisėtu bei grindžiamas sutarčių laisvės principu, nors iš esmės prieštaravo tuo metu galiojusiems teisės aktams, tiksliau – neatlygintinumo elementui, įtvirtintam įstatymuose. Pakeitus įstatymo formulavimą bei išskaidant neatlygintinumo sąvoką į keletą konkrečių mokesčių, kurių buvo draudžiama reikalauti, taip pat gavus Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato poziciją, išaiškinusią, jog reikalauti rezervavimo paslaugos, nuolaidų grąžinimo ar netesybų mokesčiai yra sutarties nutraukimo mokesčiai ir jų reikalavimas prieštarauja įstatymams, buvo pripažinta, jog iki tol vartotojų sumokėti sutarties nutraukimo mokesčiai turėtų būti grąžintini, nes yra nepagrįsti bei neteisėti. Šiame darbe yra nagrinėjamas elektros rinkos liberalizavimo procesas Lietuvoje, elektros tiekimo sutarčių sąlygos bei ypatumai, atskleidžiamas neatlygintinumo turinys, remiantis ne tik moksliniais šaltiniais, bet ir teisės aktais, taip pat nagrinėjama valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pozicija, kuri itin svarbi analizuojamoje temoje, nes būtent šios institucijos viena iš pagrindinių paskirčių yra ginti vartotojų teises. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad atliktoje analizėje itin svarbus Europos Sąjungos vaidmuo, todėl duomenys nagrinėjami atsižvelgiant į jos teisės aktus bei mokslinius šaltinius.
24 Item type:ETD, [Is inclusion of a person in the second level pension accumulation without his consent considered legel?]bachelor thesis[2024][ETD_BAK][S001]Jucaitytė, KarolinaAsmenys be jų sutikimo yra įtraukiami į privačius kaupimo fondus, iš to iškyla klausimas ar tai yra teisėta. Pirmiausia norint išsiaiškinti ar tai yra teisėta reikia išsiaiškinti sutarties sampratą, ši samprata yra apibrėžiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, tačiau gilinantis į antrosios pakopos pensijų kaupimo sudarytas sutartis, kai asmenys yra įtraukiami be jų sutikimo galima įžvelgti, kad ši pensijų kaupimo sutartis nėra visiškai standartinė sutartis, kadangi asmenys yra privalomai įtraukiami, tačiau per tam tikrą terminą gali atsisakyti dalyvauti kaupime, o nespėjus atsisakyti galimybė pasitraukti iš kaupimo yra ribota. Rašto darbe analizuojama ne tik sutarties samprata, tačiau ir galima diskriminacija dėl amžiaus, galimas lygiateisiškumo principo pažeidimas, konstitucinis proporcingumo principas ir lėšų išsiėmimo klausimas iš pensijų kaupimo fondo. Įtraukimas į antrosios pensijų kaupimo pakopos fondą be asmens sutikimo klausimas yra labai aktuali tema, tačiau vis dar nauja, tad svarbu paminėti, kad yra būtinas švietimas apie pensijų kaupimą apskritai, ne tik apie kaupimą būtent antroje pensijų kaupimo pakopoje, kadangi yra informacijos sklaidos trūkumas, o būtent dėl to asmenų noras dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje gali būti ženkliai mažesnis vien dėl to, jog asmenys nesupranta viso to esmės, o šio trūkumo galimas sprendimo būdas yra edukuoti visuomenę rengiant daugiau viešų ekspertų pasisakymų šia tema arba konferencijų, kurios būtų viešai prieinamos visiems asmenims, taip pat dar vienas galimas sprendimo būdas yra įtraukti ir švietimo įstaigas į edukavimo sistemą, nes nuo pilnametystės asmenys yra įtraukiami į kaupimą, tad jauniems asmenims labai svarbu suvokti kaupimo esmę ir prasmę, nes būtent tai gali asmenis ir paskatinti dalyvauti kaupime savanoriškai.
24 Item type:ETD, [Išankstinės valios samprata privatinėje teisėje: pusiausvyros tarp viešųjų ir privačių interesų paieškos]doctoral thesis[2023][ETD_DR][S001]The growing necessity to ensure and protect individual right to autonomy conditions the development and implementation of eligible legal instruments, therefore, parts of the concept of advance will in some specific contexts has been receiving the attention of scientists around the world for many years. The purpose of advance will is to express one’s will in advance to ensure that it will be complied with in a future, regardless of whether a will of a person at the time of conclusion of a contract and its application coincides. Change in an individual's will may be associated with a lack of decision-making competency, incapability due to a health condition, addictive behavior, etc. To emphasize, the prime aspect of the concept of advance will is the prioritization of a competent human’s will over a will which is defect or cannot be expressed. That is, a person may restrict or limit his defected future’s will by expressing his competent will in advance. Although legal doctrine in general prohibits restricting the legal (civil) capacity of persons, this dissertation aims to prove that restricting person’s defected will by replacing it with a competent will that was beforehand expressed in the past, is legally and ethically justifiable exception to limit or disregard person’s will. Therefore, the analysis of scholarly literature, international documents and legal acts would help to reveal and form a comprehensive, clearer, more defined concept of advance will, to determine the conditions of application, necessity, emerging problems, legal and ethical justifications. A unified conceptual understanding of advance will and ideological clarity could help better ensure more efficient implementation of legal instruments that are based on advance will.
58 1 Item type:ETD, [The complexity of attorney's rights to advertise its services in comparison with other legal professions]master thesis[2022][ETD_MGR][S001]Dambrauskaitė, RūtaŠiais laikais egzistuojant neproporcingai ir kvestionuojamai reklamos naudojimosi reguliacijai tampa vis aktualesnis šios problemos sprendimo nagrinėjimas. Šiame darbe yra keliama hipotezė, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantis reklamos galimybių reguliavimas yra diskriminuojantis skirtingų teisinių profesinių atstovų teises. Manytina, kad tokio reguliavimo suvienodinimas padėtų korektiškiau informuoti visuomenę apie teikiamas paslaugas -skatintų komerciškumą bei lygesnes galimybes plėtojant verslą. Darbo objektas yra teisininkų galimybės reklamuotis reglamentavimas, jų panašumai bei skirtumai. Pirmoje darbo dalyje analizuojama reklamos sąvokos reikšmė Lietuvos ir užsienio šalių teisiniame reguliavime. Atlikus teisinių profesijų reklamos raidos analizę galima teigti, kad skirtingoms teisinėms profesijoms reglamentavimas, kuris susijęs su jų vykdomos veiklos reklama, yra disproporcionalus. Advokatams šis procesas yra labiau liberalizuojamas lyginant su kitų teisinių profesijų atstovais. Svarbu paminėti, kad antstoliams ir notarams reguliavimas vis griežtėjo numatant mažiau galimybių skleisti informaciją. Antroje dalyje perteikiamas šiuo metu Lietuvoje galiojantis reglamentavimas reklamos specializacijoje. Išanalizavus teisės aktus gaunama išvada, kad nors Lietuvos advokatūra pasirinko papildomai reglamentuoti reklamos standartus advokatams, tai nesumažino jų galimybių reklamuotis. Tuo tarpu notarai ir antstoliai turi labai ribotas sąlygas atlikti tuos pačius procesus. Trečioje dalyje yra analizuojami veiksniai, kurie lemia reglamentavimo disproporciją ir iš to kylantys padariniai. Nustatytos priežastys, kurių pagrindu Lietuvoje notarams ir antstoliams draudžiama reklamuotis. Jos sukuria prielaidą, jog teisinių paslaugų rinkoje nėra išlaikoma lygi konkurencija. Ketvirtoje darbo dalyje perteikiama užsienio šalių praktika. Atlikta analizė parodė, kad nors reguliavimas kontinentuose skiriasi, vis daugiau šalių priima sprendimą reklamos ribojimus atlaisvinti ne tik advokatams, bet ir kitų teisinių profesijų atstovams.
15 3