Teisės advokatui reklamuoti savo paslaugas, lyginant su kitomis teisinėmis profesijomis, problematika

Abstract

Šiais laikais egzistuojant neproporcingai ir kvestionuojamai reklamos naudojimosi reguliacijai tampa vis aktualesnis šios problemos sprendimo nagrinėjimas. Šiame darbe yra keliama hipotezė, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantis reklamos galimybių reguliavimas yra diskriminuojantis skirtingų teisinių profesinių atstovų teises. Manytina, kad tokio reguliavimo suvienodinimas padėtų korektiškiau informuoti visuomenę apie teikiamas paslaugas -skatintų komerciškumą bei lygesnes galimybes plėtojant verslą. Darbo objektas yra teisininkų galimybės reklamuotis reglamentavimas, jų panašumai bei skirtumai. Pirmoje darbo dalyje analizuojama reklamos sąvokos reikšmė Lietuvos ir užsienio šalių teisiniame reguliavime. Atlikus teisinių profesijų reklamos raidos analizę galima teigti, kad skirtingoms teisinėms profesijoms reglamentavimas, kuris susijęs su jų vykdomos veiklos reklama, yra disproporcionalus. Advokatams šis procesas yra labiau liberalizuojamas lyginant su kitų teisinių profesijų atstovais. Svarbu paminėti, kad antstoliams ir notarams reguliavimas vis griežtėjo numatant mažiau galimybių skleisti informaciją. Antroje dalyje perteikiamas šiuo metu Lietuvoje galiojantis reglamentavimas reklamos specializacijoje. Išanalizavus teisės aktus gaunama išvada, kad nors Lietuvos advokatūra pasirinko papildomai reglamentuoti reklamos standartus advokatams, tai nesumažino jų galimybių reklamuotis. Tuo tarpu notarai ir antstoliai turi labai ribotas sąlygas atlikti tuos pačius procesus. Trečioje dalyje yra analizuojami veiksniai, kurie lemia reglamentavimo disproporciją ir iš to kylantys padariniai. Nustatytos priežastys, kurių pagrindu Lietuvoje notarams ir antstoliams draudžiama reklamuotis. Jos sukuria prielaidą, jog teisinių paslaugų rinkoje nėra išlaikoma lygi konkurencija. Ketvirtoje darbo dalyje perteikiama užsienio šalių praktika. Atlikta analizė parodė, kad nors reguliavimas kontinentuose skiriasi, vis daugiau šalių priima sprendimą reklamos ribojimus atlaisvinti ne tik advokatams, bet ir kitų teisinių profesijų atstovams. Strict restrictions on advertising are being tried worldwide and the scientific literature, case law, and doctrine acknowledge that this issue is becoming critical. However, the lack of practice and research, uncertainty of the regulatory concept, raise several problematic matters. Different regulations in this area presuppose that a level playing field is not maintained in the legal services market. Lawyers are not given various opportunities to grow their business and attract new clients. Therefore, the paper hypothesized that the current regulation of advertising opportunities in Lithuania discriminates against the rights of different legal professional representatives. The unification of such a law would help to better inform the public about the provided services and their prices, promote commercialism, and more equal opportunities in business development. The object of this work is the regulation of advertising of lawyers' activities. Additionally, the differences between the possibilities of lawyers and other representatives of the legal professions. The first part of the work explains the meaning of the concept of advertising in the legal regulation of both Lithuanian and foreign countries. In the second part of the work, the current law in the advertising niche in Lithuania is analysed. In the third part, the factors determining the disproportion created by such a law and the consequences was examined. Thus, in the fourth part of the work, the practice of foreign countries was analysed.