Mereckaitė, Ingrida
3 klasės mokinių pažinimo ir socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijų ugdymas lauko veikloseItem type:ETD, [Developing cognitive, social, emotional and healthy lifestyle competences in year 3 pupils through outdoor activities]bachelor thesis[2024][ETD_BAK][S007]Petravičė, GabrielėTyrimo problema. Atnaujinus bendrąsias ugdymo programas Lietuvoje, mokytojams aktualus iššūkis, kaip ugdyti kompetencijas. Šiame darbe yra nagrinėjamas pažinimo ir socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijų ugdymas, todėl tyrimo problema reiškiama klausimu: kaip ugdyti trečios klasės mokinių pažinimo ir SESG kompetencijas lauko veiklose? Tyrimo objektas – 3 klasės mokinių pažinimo ir SESG kompetencijų ugdymo būdų ir galimybių raiška lauko veiklų metu. Tyrimo tikslas – atskleisti 3 klasės mokinių pažinimo ir SESG kompetencijų ugdymo būdus ir galimybes lauko veiklų metu. Naudoti metodai: Mokslinės literatūros šaltinių analizė. Šiuo metodu siekiama išsiaiškinti kompetencijomis grįsto ugdymo sampratą bei mokymosi lauke sampratą ir ypatumus. Veiklos tyrimas. Empirinio tyrimo dalis, kurio metu bus tiriamos kompetencijų ugdymo galimybės taikant mokymosi lauke strategijas, analizuojami surinkti duomenys. Išvados. Empirinis tyrimas atskleidė, kad kompetencijų ugdymo lauko veiklose planavimas ir organizavimas mokytojui reikalauja daugiau laiko, nei įprastų pamokų planavimas. Nors lauko veiklose pažinimo ir socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijų ugdymo raiška plati, tačiau kokybiškam pasiruošimui veikloms būtinas pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas, bei pačio mokytojo aukštų organizacinių gebėjimų išsiugdymas. Remiantis atliktu veiklos tyrimu, ypač atsiskleidė SESG kompetencijų ugdymo raiška bendradarbiavime, vertybių, pasirinkimų bei elgesio demonstravime realių ir gyvenimiškų situacijų metu. Pažinimo kompetencijos ugdymo būdai stipriai priklauso nuo mokytojo paruoštų ir sumodeliuotų veiklų.
34 Mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas gamtos mokslų pamokose 4 klasėjeItem type:ETD, [Fostering pupils' motivation to learn in science lessons in year 4]bachelor thesis[2024][ETD_BAK][S007]Merkelytė, UgnėTyrimo problema – šiame darbe nagrinėsiu 4 klasės mokinių mokymosi motyvacijos skatinimą gamtos mokslų pamokose, kaip pedagogo metodų taikymas ugdomojoje veikloje skatina mokinius mokytis, kokią įtaką turi klasės ir mokyklos mikroklimatas bei šeima. Tyrimo objektas – ketvirtos klasės mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas gamtos mokslų pamokose. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti mokytojo taikomų mokymo metodų ir priemonių svarbą, mokyklos mikroklimato bei namų aplinkos ir šeimos įtaką mokinių mokymosi motyvacijai skatinti. Tyrimo metodika – tiriant 4 klasės mokinių mokymosi motyvacijos aspektus gamtos mokslų pamokose, buvo vykdyta interviu raštu mokiniams, mokytojai, buvo atliekami 5 gamtos mokslų pamokų atvejo stebėjimai. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę, psichologinę ir pedagoginę literatūrą apie mokinių mokymosi motyvacijos skatinimą teoriniu aspektu. 2. Remiantis atliktu tyrimu nustatyti ir išskirti reikšmingiausius ugdymosi elementus skatinančius motyvuotą mokymąsi gamtos mokslų pamokose. 3. Išsiaiškinti mokytojo naudojamas priemones, ugdymo metodus ir būdus gamtos mokslų pamokose, skatinančius mokinių mokymosi motyvaciją. Tyrimo išvados: atlikus kokybinius tyrimus buvo nustatyta, kad didelę įtaką mokinių mokymosi motyvacijos skatinimui turi mokytojas, jo ugdymo veiklos organizavimas, naudojami metodai, būdai ir priemonės. Mokinių vertinimo ir įsivertinimo sistema prisideda prie mokinių noro siekti tolimesnių žinių bei ateities perspektyvų. Ne mažiau reiškmingas yra klasės mikroklimatas bei šeima. Tėvai padeda suvokti žinių reikšmę, padeda mokiniui spręsti iškilusias problemas ir mokymosi sunkumus. Didžioji dauguma mokinių klasėje jaučiasi gerai bei turi tinkamas sąlygas mokytis namuose. Tik maža dalis mokinių išsakė, kad klasė ne visuomet draugiška, o mokymosi namuose sąlygos ne visuomet yra tinkamos, tad tai gali turėti neigiamos įtakos mokinių mokymosi motyvacijai.
72 Grįžusiųjų iš užsienio mokinių kalbinė integracija lietuvių kalbos pamokose pradinėse klasėseItem type:ETD, [Linguistic integration of returning-from-abroad students in Lithuanian language lessons in primary grades]bachelor thesis[2023][ETD_BAK][S007]Pakutkaitė, SaulinaTyrimo problema. Šiame darbe nagrinėjama mokinių, sugrįžusių iš užsienio į Lietuvą, kalbinių gebėjimų ugdymas. Buvo iškelta problema, kaip ir kokiomis priemonėmis yra ugdomi mokinių lietuvių kalbos gebėjimai. Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti iš užsienio grįžusių mokinių kalbinės integracijos būdus. Tyrimo objektas – iš užsienio grįžusiųjų mokinių lietuvių kalbos gebėjimų ugdymas taikant integruoto ugdymo modelį lietuvių kalbos pamokose. Tyrimo tikslas - nustatyti iš užsienio grįžusių mokinių kalbinės integracijos būdus, taikant integruoto ugdymo modelį. Darbo uždaviniai:
- Remiantis pedagoginiais, psichologiniais literatūros šaltiniais aptarti reemigrantų mokinių kalbinio ugdymo sampratą.
- Nustatyti grįžusiųjų iš užsienio mokinių kalbinių gebėjimų integravimo būdus lietuvių kalbos pamokose.
- Atskleisti reemigrantų mokinių lietuvių kalbos gebėjimų ugdymo sunkumus padedančius įveikti būdus, jų taikymo galimybes ugdymo procese. Tyrimo išvados. Atlikus veiklos tyrimą galima teigti, jog dirbant su iš užsienio grįžusiais mokiniais integruotas kalbinis ugdymas yra tikslingas ugdymo modelis lietuvių kalbos pamokose. Mokiniai yra daugiau įsitraukę tiek diskutuojant jiems aktualiomis temomis, tiek atliekant kūrybines ir projektines užduotis. Sugrįžę iš užsienio mokiniai patiria tiek emocinių, tiek kalbinių iššūkių, todėl svarbus mokyklos bendruomenės, tėvų ir kitų specialistų bendradarbiavimas.
39 3 Tyrinėjimu grįstų metodų taikymas 1 klasėje pasaulio pažinimo pamokoseItem type:ETD, [Application of research-based methods in science class of grade 1]bachelor thesis[2022][ETD_BAK][S007]Deimantė OrlovaitėTyrinėjimais pagrįstas mokymasis diegiamas vis daugiau mokyklų visame pasaulyje, todėl pedagogai pastebi strategijos naudą. Mokiniai, dalyvaujantys tyrimais grįstame mokyme, geriau supranta turinio žinias, taip pat išauga mąstymo įgūdžiai. Tyrimo klausimai:
- Kodėl svarbus tyrinėjimu grįstų metodų taikymas 1 klasėje pasaulio pažinimo pamokose?
- Su kuo susiję tyrinėjimu grįstų metodų taikymas 1 klasėje pasaulio pažinimo pamokose?
- Kokią įtaką daro tyrinėjimu grįstų metodų taikymas 1 klasėje pasaulio pažinimo pamokose? Tyrimo objektas. Tyrinėjimu grįstų metodų taikymas. Tyrimo tikslas. Atskleisti tyrinėjimu grįstų metodų taikymą 1 klasėje pasaulio pažinimo pamokose. Tyrimo uždaviniai:
- Išanalizuoti tyrinėjimu grįstų metodų sampratą;
- Atskleisti tyrinėjimu grįstų metodų įtaką 1 klasės pasaulio pažinimo pamokoms;
- Ištirti tyrinėjimu grįstų metodų reikšmę 1 klasės pasaulio pažinimo pamokoms; Tyrimo metodai:
- Teorinė mokslinės literatūros analizė;
- Veiklos tyrimas, kurio metu taikytas stebėjimo, mokinių eksperimentų analizė. Tyrimo esminiai rezultatai. Ištiriant tyrinėjimu grįstų metodų reikšmę 1 klasės pasaulio pažinimo pamokoms pastebima, kad mokiniai labiau domisi pamokos dėstoma medžiaga, įsigilina į tiriamą problemą ir patys ieško efektyvių atsakymų į kylančius klausimus. Šie metodai skatina mokinius bendradarbiauti, prisijungti prie grupinio darbo bei ugdo bendravimo įgūdžius.
4 29