Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai / Management of Organizations: Systematic Research 2021, nr. 85

Ketvirtosios pramonės revoliucijos laikotarpiu skaitmeninė transformacija revoliucionizuoja tiek individualias organizacijas, tiek ištisas industrijas. Viena iš tokių pažangių technologijų – robotinis procesų automatizavimas. Vis dėlto ne visuomet organizacijos pasiekia pažangą, pasitelkdamos veiklos procesų efektyvumui didinti RPA. Mokslinėje literatūroje stokojama procesų vadybos ir RPA tematikų sintezės, įžvalgų jų tarpusavio sąsajų tema. Šiame straipsnyje, taikant sisteminės literatūros apžvalgos metodą, siekiama užpildyti spragą procesų vadybos ir RPA sąsajų tematika vadybiniu aspektu, taip identifikuojant mažiau tyrinėtas sritis ir suformuluojant rekomendacijas būsimiems tyrimams.

Straipsnyje siekiama pagrįsti kompleksiškumo teorijos taikymo aktualumą organizacinės karjeros vadybos procesuose ir sistemose. Ši perspektyva leidžia atskleisti ir analizuoti organizacijų patiriamus darbuotojų karjeros valdymo iššūkius kompleksiškoje aplinkoje. Teorinė studija atskleidžia, kad organizacijos siekia lanksčios ir linkusios prisitaikyti darbo jėgos, o darbuotojai siekia didinti savo darbumą ir konkurencingumą organiza- cijose ir darbo rinkoje. Taigi, šiuolaikinių organizacijų vaidmuo kompleksiškumo kontekste karjeros valdymo srityje yra padėti darbuotojams palaikyti ir auginti jų konkurencinius pranašumus bei karjeros potencialą taip stiprinant kartu ir organizacijų konkurencinį pranašumą.

Šio straipsnio tikslas yra konceptualizuoti teorinį keturgubos spiralės modelį skaitmeninės įtraukties didinimo srityje. Nagrinėjant mokslinę literatūrą straipsnyje atskleidžiama skaitmeninės įtraukties problematika, identifikuojamos šioje srityje veikiančių socialinių dalininkų funkcijos ir apibrėžiami esminiai keturgubos spiralės modelio aspektai bei jo taikymo galimybės. Remiantis mokslinės literatūros analize, straipsnyje konceptualizuojamas teorinis keturgubos spiralės modelis skaitmeninei įtraukčiai didinti. Šis straipsnis papildo skaitmeninės įtraukties tyrimų lauką ir padeda konceptualų pagrindą tolesniems teoriniams ir empiriniams šios srities tyrimams.

Skaitmeninė industrinė transformacija skatina pasistūmėti link lanksčių darbo struktūrų, ypač darbo namų biure. Šiame straipsnyje nagrinėjamas klausimas, kokį poveikį fizinis darbuotojų atstumas nuo įmonės turi jos produktyvumui ir inovacijų potencialui ir kokie nuotolinio vadovavimo iššūkiai.

The article aims to: 1) assess young people’s general perception of happiness at work; 2) identify their most important features of happiness at work; 3) highlight the impact of demographic factors on expectations. The results of the study revealed that the most important features of happiness for young people in Lithuania are as follows: communication with colleagues, independence in achieving one’s goals and matching the organizational activities with the employees’ values; whereas demographic factors do not affect the expectations of happiness at work.

The results of the studies that examine the link between organizational aspects and employees’ workaholism are scattered and far from consistent. Therefore, the principal purpose of the current paper is to systematically review the scientific literature on the relationship between organizational factors and employees’ workaholism.

This paper analyses the usage of cause-related marketing to build good corporate reputation by empirically evaluating and comparing it from the view of customers. After conceptualization of theoretical insights on the use of cause-related marketing, while building good corporate reputation, there are presented research results from the point of view of customers on cause-related marketing to build good corporate reputation.

Žinios ir inovacijos yra dvi neatskiriamos žinių valdymo ar inovacijų literatūros temos. Mokslininkai, rašantys apie žinių valdymą, inovacijų kūrimą dažniausiai įvardija kaip pagrindinį žinių valdymo tikslą. Vieni teigia, kad išorinių (ne įmonėje sukurtų) žinių naudojimas didina įmonės novatoriškumo potencialą, o kiti akcentuoja žinių kūrimą teigdami, kad įmonei vertingos žinios yra tos, kurios sukurtos pačioje organizacijoje. Šiuolaikinėje literatūroje pateikiama mažai įžvalgų apie tai, kaip inovacijų komanda elgiasi su išoriškai išplėtotomis žiniomis arba kaip jos patenka į inovacijų kūrimo procesą. Tad suvaldyti komandinį darbą ir technologijų plėtrą yra sudėtinga, nes nei pats rezultatas, nei dedamosios jį kuriant dažnai iki galo nėra žinomi. Šis tyrimas atveria atvirųjų inovacijų procesą bei atskleidžia, kaip inovacijas kuriančios komandos įpina išorėje sukurtas žinias į vidinį žinių kūrimo procesą.