Kalba ir kontekstai / Language in different contexts 2018, t. 8(1)

The article deals with the “bridges between languages” in teaching tertiary language by drawing on the example of „Deutsch nach Englisch” (German after English). It aims at showing how these bridges can be utilized in foreign language courses. One of the similarities they bear is that international words are not only enormous help in everyday communication but also a great aid in language acquisition. The lexemes being recognized especially at the initial stage of language acquisition reduce the feeling of difficulty in the process of learning and stimulate motivation. Together with the examples of international words, particular spelling and morphological subtleties can be presented, as well as the differences of new language semantics can be elucidated. Working with international words and systematically comparing them with another foreign language may encourage one to form the rules of a new language being effective for language learners.

The article analyses the peculiarities of punctuation of syntactic units – attributes and extended adverbial modifiers – in the simple sentence of the Lithuanian texts of the mid-19th century. To determine the tendencies of punctuation of these parts of the sentence in the written language of the period in question, the original and translated works of prose by Mikalojus Akelaitis, Juozas Silvestras Dovydaitis, Motiejus Valančius, Henrikas Balevičius and Kazimieras Michnevičius-Mikėnas were selected for the study. The study revealed that the punctuation of extended attributes, which go after the modified word, is not settled: they are separated, not separated or separated by commas on one side only. The punctuation of the extended attributes in agreement, which go before the modified word, is strictly defined in the material under analysis – they are not separated by commas. The punctuation of two or several non-extended and/or extended postpositive attributes in agreement is not consistent: they are either not separated at all or separated by a comma on one side (or by a colon in Valančius’ text). Attributes before the modified word expressing the properties of different kinds are separated by commas in order to underline the equal importance of those properties or they are not separated and considered homogeneous. The punctuation of appositions in the given texts is not random and has a rather regular pattern: postpositive extended appositions are usually separated (by commas only); it is not common at all to separate postpositive non-extended appositions. The punctuation of extended adverbial modifiers varies considerably: some prefer to punctuate them (texts by Balevičius, Michnevičius-Mikėnas), yet others tend to avoid punctuation (texts by Valančius, J. S. Dovydaitis and Akelaitis). It is a rather wide-spread phenomenon to use a comma at the end of the extended adverbial modiefier.

Subkoncepto sąvoka straipsnyje nagrinėjama kaip kognityvinių struktūrų, slypinčių vandens vardažodyje ir išvedamų iš jo, tyrimo instrumentas. Subkonceptų kaip integruotų į žodį vanduo reiškinių žinojimo struktūrų paieška tiesiogiai susijusi su kalbos ženklo seminės struktūros analize. Susiejus subkonceptus su atskiromis leksemos reikšmėmis, galima būtų išspręsti klausimą, kokios idėjos lemia vandens vardažodžio kaip tam tikros konceptualios struktūros, susidarančios autoriaus tekstuose, būvį. Akcentuojama, kad būtent gilusis šios struktūros sluoksnis, straipsnyje pateiktas „linksnių gramatikos“ kalba, lemia reikšmių, poreikšmių, prasmių prieaugio ir apskritai konceptualios struktūros plėtotę

Šiame straipsnyje pateikiami žvalgomojo projekto rezultatai siekiant nustatyti bendruosius ir specifinius kognityvinių veiksmažodžių bruožus skirtingose kalbose. Galutinis tyrimo tikslas yra įrodyti universalų pažinimo pobūdį ir tekstynų skirtumus juose funkcionuojančių kognityvinių veiksmažodžių kiekio požiūriu. Tyrime iškelti šie uždaviniai: 1) pateikti kognityvinių veiksmažodžių apibrėžimus ir jų klasifikaciją; 2) ištirti žodžių žinoti, suprasti, atsiminti etimologiją anglų kalboje ir jų ekvivalentus ukrainiečių kalboje; 3) apskaičiuoti kognityvinių veiksmažodžių variatyvumą ir dažnį anglų ir ukrainiečių kalbose. Žvalgomasis projektas atliktas remiantis bendraisiais (dedukcijos, indukcijos, analizės, sintezės, lyginimo ir aprašymo) ir specifiniais kalbiniais (žodynų definicijų analizė, komponentinė analizė, etimologinė analizė, kontrastyvinė analizė) moksliniais metodais. Taip pat buvo naudojamas statistinis metodas nustatyti kognityvinių veiksmažodžių variatyvumą ir dažnumą anglų ir ukrainiečių tekstynuose.

Straipsnio dėmesio centre – percepcijos kategorija. Ypatingas dėmesys skiriamas konkrečiai leksikai ir jos funkcionavimo specifikai teksto epizoduose, kuriuose svarbi percepcija, arba reprodukciniame kalbos registre. Straipsnyje taip pat susisteminamos kontekstinės žodžių reikšmės, kurios nėra užfiksuotos žodynuose. Nustatomi teksto ypatumai, kurie sąlygoja reikšmių transformacijas.

Blending is a process where a new word is created by combing non-morphemic parts of two or more existing words. Traditionally, it is believed that blending is not typical of the Lithuanian language. It is not considered to be word formation in the narrow linguistic sense of the term. In English, this phenomenon is much more widespread and regarded as one of the most common and productive ways of word formation. Bearing in mind the abundance of English borrowings and the influence of English on modern Lithuanian, it would be necessary to investigate new blends of modern Lithuanian and perhaps re-evaluate this non-morphemic way of making words in this language. 180 neologisms from The Database of Lithuanian Neologisms marked as blends were included in the pilot study. In April 2018, they accounted for 4 % of all neologisms in this database. They were classified by origin (into loanwords, new coinages, loan translations) and by the indigenuity of morphemes (into having indigenous or borrowed morphemes (except for inflection) or mixed morphemes). It has been found that more than half of the investigated nouns are borrowed, i.e., blending has occurred in the donor language, mostly English. Another 38 % are coined in the Lithuanian language and 8% are the product of translation of blends from other languages. About 34 % of new Lithuanian blends are coined from indigenuous source words, about 46 % from indigenious and borrowed words. Approximately ¹/₅ of blends are formed from loans. Blending in the Lithuanian language is no longer rare as previously, the number of such derivatives is increasing, they are recorded more quickly. However, there is a lack of data for the structural analysis and classification of new Lithuanian blends. Obviously, there is a need to differentiate speech-error blends from intentional ones. The latter often have features of morhemic coinages. The important questions are: How to treat words with new international word constituents (e.g. ‑nomika, ‑geitas, ‑holikas, ‑holizmas, ‑mobilis)? How to evaluate the non-morphemic coinages that have morphemic morphological features (the change of inflection of source word, e.g. dvirtakis), semantic properties of blends, etc. The studies of blending in the English language, based on its analytical nature, can only be partially relied.

Tyrimo tikslas – pritaikyti Fillmore’o semantinių struktūrų teoriją (Frame Semantics) ES finansų srities terminų, kurių pagrindinis dėmuo yra žodis rizika, semantinei analizei. Iš viso tyrimui atrinkti 210 terminų trimis kalbomis (anglų, prancūzų ir lietuvių) iš tyrimo tikslams sukurto tekstyno, sudaryto iš ES finansų srities 2014-2017 m. teisės aktų. Tyrimo rezultatai įrodo, kad Fillmore’o semantinių struktūrų teorija, kuri tapo FrameNet projekto pagrindu, taikytina ES finansų terminams tirti. Semantinių struktūrų metodologija remiasi kolokacijų principu, tad tekstynas tampa pagrindiniu tyrimo duomenų rinkimo šaltiniu. Kompiuterinės tekstynų analizės programos (tyrime naudota programa AntConc) leidžia nustatyti dažniausius žodžių junginius su pagrindiniu dėmeniu rizika ir iš surinktos medžiagos atrinkti tuos junginius, kurie laikytini terminais. Šiuo principu tyrimui buvo surinkta 70 anglų kalbos terminų su pagrindiniu dėmeniu rizika. Jų prancūziški ir lietuviški atitikmenys buvo surinkti su paralelinių tekstynų kompiuterine programa (AntPConc). Atlikus gretinamąjį trijų kalbų sąvokų apibrėžčių analizę, buvo nustatyta, kad sąvokų semantiniai požymiai sutampa, todėl joms taikytini tie patys klasifikavimo principai. Terminams klasifikuoti buvo pasirinktas Rizikos_scenarijus (Risk_scenario) iš FrameNet projekto duomenų bazės. Šis scenarijus buvo pasirinktas dėl dviejų priežasčių: pirma, jis yra abstrakčiausias iš visų FramNet projekto siūlomų scenarijų, susijusių su rizikos sąvoka; antra, jo dėmesio centre yra vertingas daiktas/turtas/pinigai, kas labiausiai tinka finansų srities terminams. Tyrimo duomenys rodo, kad Rizikos_scenarijus yra kompleksinis modelis, kuris atskleidžia ES finansų terminų dėmenų semantinius vaidmenis ir terminų semantinius ryšius. Šį scenarijų sudaro tarpusavyje susiję elementai tokie, kaip vertingas daiktas, dalyvis, situacija, kenksmingas įvykis, laipsnis, vieta, laikas. Jie visi kartu formuoja kognityvinę-koncepcinę struktūrą, kuri gali tarnauti kaip terminų ontologijos pagrindas, atspindintis žmonių žinias apie ištirtą finansų sritį.

The current study is an attempt to identify similarities and differences of collocates with the headwords bachelor and viengungis in free word combinations and collocations of the English and Lithuanian languages and identify attitudes that the speakers express concerning the referent. The empirical data for the research are taken from the mass media texts from 2012 to 2017. Qualitative approach is applied to investigate the data retrieved following the principles of corpus linguistics. Descriptive method is used to identify semantic nature of collocates with the headword bachelor/viengungis predetermined by discourse prosody. English and Lithuanian corpora containing free word combinations and collocations with the headword bachelor/viengungis manifest similar positive connotation with the referent in English and Lithuanian mass media texts.

Causal links researches are closely connected to prospective studies of the causality and the causal complex categories as a mental-logic construct representing the given category in individual’s consciousness. Specifics of the causal dominant “effect” collocating surrounding is highlighted in the present paper. Necessity of collocates (with definite lexical units as their components) studies in the process of a foreign language communicative competence development, optimization of translating, on the one hand, lacunas in the researching of the causal dominant “effect” in far-related languages, on the other hand, determines topicality of the given paper. The obtained data show that the languages under contrasting have common and specific types of collocations, the awareness of which can help to avoid mistakes in the process of foreign language communicative competence formation as well as in the process of translation

The paper under discussion deals with specifics and key characteristics of pre-election political discourse of Donald Trump. The communication strategy of the candidate was indicated. The content of key ideas of his political programs with which he tried to enlist the support of voters during complicated debates in 2016 were indicated. Features of pre-election political discourse coincide with the political discourse characteristics. Some of the features are as follows: language minimalism, imagery, theatricality, impulsion and interconnectedness. Various stylistic devices were not only quantitative indicator but also an important quality indicator of politicians’ success in their efforts to convince the voters.