Socialinis ugdymas / Social Education 2021, t. 56, nr. 2

Straipsnyje ieškoma atsakymo, kaip socialinės ir emocinės ugdymo inovacijos padeda ugdyti vaikų ir jaunimo socialines ir emocines kompetencijas. Žemas socialinis kapita las1 , ypač Lietuvoje (112 vieta iš 167 šalių), prasta psichinė sveikata – pagrindinis COVID-19 pandemijos bruožas – lemia prastesnę ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų bei jaunuolių emocinę savijautą. Savižudybės yra pagrindinė 15–19 metų amžiaus žmonių mirties priežastis Lietuvoje ir Estijoje. Lietuvos, Estijos ir Latvijos mokyklose nesikeičia patyčių apimtis. Daugelyje šalių yra sunku kurti pasitikėjimu grįstus santykius mokyklose. Šie veiksniai ypač paaštrėjo per COVID-19 ir reikalauja naujų sprendimų. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos mokslininkų kuriamas Socialinio ir emocinio ugdymo prototipas (Social Emotional Education Prototype Modeling, SEEP) turėtų šeimai, kiekvienam mokytojui ir vaikui pasiūlyti algoritmą, kuris padėtų geriau suprasti savo emocijas, jas valdyti ir modeliuoti savo elgesį pozityviosios socializacijos linkme. Straipsnio autoriai siekia, kad SEEP algoritmas būtų tinkamas šeimos terapijai, mokyklos praktikai ir visapusiškai pagalbai bei padėtų spręsti kasdienes socialines ir emocines problemas vaikams ir jaunuoliams, ypač iš nepalankių šeimų, taip pat nesimokančiam ir nedirbančiam (Not in Employment, Education, or Training, NEET) jaunimui. Straipsnyje aptariamos ir kitų Europos šalių socialinių emocinių kompetencijų ugdymo iniciatyvos, kurios skirtos atskirtį patiriantiems jaunuoliams motyvuoti ir įgalinti.

Šiame sraipsnyje pristatoma Europos ateities konferencijos koncepcija, pagrįsta daugelio piliečių išreikštu nepasitikėjimu Europos institucijomis ir priklausymo Europos demokratijai jausmu. Straipsnyje, remiantis literatūros ir dokumentų analize, atkreipiamas dėmesys į laipsnišką piliečių priemonių, skirtų politikai formuoti, tobulinti, išvardijami keli vietos, regionų ir nacionalinio dalyvavimo procesai, priimant Europos sprendimus ir politiką. Labai ambicinga konferencija dėl Europos ateities prasidėjo prieš penkis mėnesius ir turėtų trukti dar mažiausiai pusę metų. Atrodo, kad konferencijos pradžios procesas buvo labai sėkmingas, tačiau atsiranda trikdžių, susijusių su piliečių atstovavimu, sprendimus priimančių asmenų indėliu ir plataus valstybių narių bei Europos dalyvavimo stoka. Tačiau svarbus žingsnis buvo žengtas ir bus tęsiamas.

Daugiau nei penkis dešimtmečius Pilietinio ugdymo centras bendradarbiauja su organizacijomis visoje JAV ir visame pasaulyje, siekdamas suteikti žmonėms pilietinių žinių, įgūdžių ir nusiteikimų, reikalingų norint aktyviai dalyvauti demokratijos praktikoje ir tobulėti. Centras su savo partneriais dirba su dešimtimis milijonų studentų ir mokytojų visame pasaulyje. Pilietinio ugdymo tarptautinės programos (Civitas International) partneriai kartu rengia ir pristato pilietinio ugdymo programas vaikams ir jaunimui visame pasaulyje. Šis unikalus pedagogų, pilietinės visuomenės organizacijų, švietimo įstaigų ir vyriausybinių agentūrų tinklas veikia daugiau nei 80 šalių ir 30 JAV valstijų ir daugiau nei du dešimtmečius kuria mokymo medžiagą ir metodikas, mokydamas mokytojus visoje Rytų Europoje, buvusioje Sovietų Sąjungoje ir Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje ir Karibuose bei Artimuosiuose Rytuose. Jungtinėse Amerikos Valstijose centro „We the People“ programų tinklas įgyvendina pilietinio ugdymo programas visose 50 Jungtinių Amerikos valstijų. Šios programos apima Centro sukurtas mokymo programas „We the People“ ir „Project Citizen“. Tinklas rūpinasi pilietinio ugdymo programų plėtra ir tvarumu. Be to, Centras palaiko ryšius su buvusiais savo seminarų ir kursų absolventais, skatina tolesnį bendradarbiavimą, skatina klausytojus, kurie baigė programą „Mes žmonės“, „Pilietis“ ir toliau remia pilietinį ugdymą, kai jie baigia universitetus ar pradeda savo profesinę karjerą. Į šį tinklą Jungtinėse Valstijose ir tarptautiniu mastu jungiasi pedagogai, profesoriai ir NVO lyderiai. Iš universitetų tinkle aktyviausi yra politikos mokslų ir teisės mokslininkai, ikimokyklinio ugdymo mokytojų rengėjai ir socialinių mokslų ugdymo specialistai. NVO partneriai yra įvairios pilietinio ir teisinio švietimo organizacijos. Mokytojai ir mokyklų vadovai yra pagrindiniai šių tinklų nariai. Svarbu yra mokytis vieniems iš kitų patirties ir informuoti apie mokymo programas mokyklų vadovus ir pedagogus. Tinklas į savo veiklą taip pat įtraukia švietimo lyderius ir politikos formuotojus visais valdžios lygmenimis. Požiūrių ir patirties įvairovė šiuose tinkluose padidina jų stiprumą ir efektyvumą.

Straipsnyje gilinamasi į tai, kas sudaro socialinių ir emocinių kompetencijų sampratą, pristatoma keturių Lietuvos ir užsienio socialinio ir emocinio ugdymo programų lyginamoji analizė, ir pateikiamos išvados apie programose ugdomų vaikų socialinių ir emocinių kompetencijų pagrindinius panašumus ir skirtumus.

Moksliniai tyrimai mokyklose ir švietimo įstaigose tradiciškai buvo sutelkti į vertinimą, vengimą ir vertinimą, turintį daug strateginių veiksnių, darančių įtaką mokinių ugdymosi rezultatams, atsižvelgiant į prisirišimo modelius. Tačiau norint pagerinti našumą, reikia išsamios ir tvirtos informacijos apie vystymosi procedūras, kurios gali būti stebimos ir neigiamais, ir teigiamais aspektais. Be to, norint tinkamai pritaikyti mokyklos psichologiją, reikalinga tvirta teorija ir į tyrimą orientuotas požiūris. Šiame kontekste šio tyrimo tikslas yra išanalizuoti socialinės kontrolės teorijos kintamuosius: prisirišimą, įsipareigojimą, įsitraukimą ir tikėjimą. Viena iš pagrindinių tyrimo išvadų rodo, kad švietimo rezultatų gerinimas turėtų būti vertinamas kartu su šiais keturiais kintamaisiais, kad būtų pasiekta visa švietimo susiejimo modelio sistema. Tyrime apžvelgiamas prisirišimo teorijos tyrimas ir jo ryšys su socialinės kontrolės teorijos kintamaisiais kaip edukacinis modelis, analizuojant išsamią šios srities tyrimų lentelę.

Antrosios pakopos studijos, ypač magistro ir doktorantūros lygiu, iš esmės yra pagrįstos moksliniais tyrimais. Tačiau jau seniai nerimaujama dėl didelio plagiato tarp magistrantūros studijų studentų. Tačiau klausimas, ar šis veiksmas yra tyčinis, ar dėl to, kad trūksta žinių apie tai, kas yra plagiatas, lieka hipotetinė. Taigi šiuo tyrimu nustatyta, kokios yra magistrantūros studijų studentų žinios apie tai, kas yra plagiatas. Tyrimo imtį sudarė 149 Pedagogikos fakulteto magistrantūros studentai akademinėje sesijoje 2018–2019 metais. Respondentai buvo atrinkti, naudojant paprastą ir stratifikuotą atsitiktinės atrankos metodiką. Alternatyvaus atsakymo elemento testas (plagiato žinių testas) buvo naudojamas duomenims iš studentų gauti, o Kudaro Richardsono metodo patikimumo koeficientas buvo gautas 0,76. Tyrimo rezultatai parodė, kad antrosios pakopos studijų studentai mažai žino, kas yra plagiatas, ir reikšmingo skirtumo tarp studentų vyrų ir moterų plagijavimo žinių atžvilgiu nenustatyta ( t= 0,402, p > 0,05). Tačiau tyrimo metu nustatytas reikšmingas skirtumas tarp doktorantų ir magistrantų turimų žinių apie plagiatą (t = 0,312, p < 0,05). Tyrimas rekomendavo universitetams peržiūrėti temos pristatymą antrosios pakopos studijų studentams, kurie turėtų būti supažindinti, kas yra plagiatas, ir įtraukti šią sampratą į magistrantūros studijų programas.

Remiantis Lietuvos ir užsienio moksline, pedagogine ir psichologine literatūra, norminiais valstybės dokumentais, straipsnyje identifikuojama asmenybės ugdymo(si) svarba per technologijų pamokas, atsižvelgiant į lytį. Autorė analizuoja technologijų dalyko turinio kaitos problemas ugdant(is) vaikų socialines ir technologines kompetencijas, kurios turi tiesioginį poveikį internalizuojant asmenybės vertybes ir puoselėjant kūrybiškumą. Taip pat nagrinėjami švietimo sistemos trūkumai, nuo kurių priklauso nevienodi skirtingų lyčių mokinių mokymo(si) pasiekimai. Pateikiami mokinių ir mokytojų tyrimo rezultatai ir rekomendacijos, numatant būdus šiems skirtumams sumažinti.