Straipsnyje aptariamas trenerių rengimas Lenkijoje per pastaruosius penkiasdešimt metų. Parodoma šio proceso kaita nuo 1950 m. (rengiami treneriai sportininkai) iki 2001 m. (rengiami aukštos kvalifikacijos treneriai - meistrai)

Be tarpasmeninių santykių sunku įsivaizduoti bet kokią veiklą, bet kokį sėkmingą rezultatą, įgyvendintus tikslus. Sportas šiuo klausimu nėra išimtis – čia itin svarbu skirti pakankamai dėmesio vienam iš edukologijos ir psichologijos elementų, t. y. tarpasmeniniams santykiams, arba ugdomajai sąveikai (santykių kūrimui ir palaikymui). Šio tyrimo tikslas – atskleisti trenerių–sportininkų–tėvų (T–S–T) pozityvių ir negatyvių tarpasmeninių santykių raišką iš sportininko perspektyvos. Tyrimo objektas – trenerio–sportininko–tėvų tarpasmeniniai santykiai. Tyrimo subjektas – įvairių Lietuvos regionų sportininkai 11–19 metų. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti pozityvių T–S–T tarpasmeninių santykių raišką lyties ir amžiaus aspektu iš sportininko perspektyvos. 2. Atskleisti negatyvių T–S–T tarpasmeninių santykių raišką lyties ir amžiaus aspektu iš sportininko perspektyvos. 3. Palyginti T–S–T tarpusavio santykių raišką pagal sporto šakos specifiškumą. Tyrimo metodai. Kiekybinis tyrimas (anketinė apklausa) – tarpasmeniniai santykiai buvo vertinami pagal A. Lisinskienės, M. Lochbaumo, E. May ir M. Humlo (2019) sudarytą T–S–T santykių skalę PNPCAP (Pozityvūs ir negatyvūs T–S–T tarpasmeniniai santykiai, angl. Positive and Negative Processes in Coach–Athlete– Parent interpersonal relationships klausimyną); Matematinės statistikos metodai. Remiantis tyrimu, darytina išvada, kad pozityvių T–S–T tarpasmeninių santykių skalės vidurkis yra dvigubai aukštesnis negu negatyvusis.

Šiame tyrime nagrinėjama T–S–T tarpusavio santykiai bei jų svarba iš sportininko perspektyvos. Taikant anketinės apklausos metodiką, buvo ištirta T–S–T tarpusavio santykių svarba atsižvelgiant į sportininkų lytį, amžių, sportinį meistriškumą ir sportinę patirtį. Tyrimu buvo atskleista pozityvių ir negatyvių santykių raiška. Tai leidžia spręsti skirtingą sportininkų, jų tėvų ir trenerių įsitraukimą į sportinę veiklą, lemia sportininko treniruočių kokybę bei sportininko karjerą ateityje. Tyrimo objektas: trenerio–sportininko–tėvų tarpasmeniniai santykiai sportininkų vertinimu. Tyrimo tikslas – atskleisti trenerių–sportininkų–tėvų tarpasmeninių santykių svarbą iš sportininko perspektyvos. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti T–S–T tarpasmeninių santykių reikšmę, atsižvelgiant į sportininko lytį. 2. Atskleisti T–S–T tarpasmeninių santykių reikšmę, atsižvelgiant į sportininko amžių. 3. Atskleisti T–S–T tarpasmeninių santykių reikšmę, atsižvelgiant į sportininko sportinę patirtį. Tiriamąją imtį sudarė 11–20 m. sportininkai iš Lietuvos. Tyrime taikytas apklausos metodas (anketa). Dalis klausimų buvo susiję su keliamomis problemomis, kiti skirti demografinėms (lyties, amžiaus, meistriškumo ir t. t.) ir socialinėms charakteristikoms nustatyti. Tarpasmeniniai santykiai buvo vertinami pagal A. Lisinskienės, M. Lochbaumo, E. May ir M. Humlo (2019) sudarytą T–S–T santykių skalę, kurioje iš viso pateikiama 11 teiginių. Teiginiai skirstomi į 5 poskales, iš kurių 4 atspindi pozityvius santykius (P), 1 – negatyvius (N). Išanalizavus T–S–T tarpasmeninių santykių raišką, atsižvelgiant į sportininkų lytį, nustatyta, kad vaikinų grupėje rastas statistiškai reikšmingas negatyvių santykių skirtumas. Išanalizavus T–S–T tarpasmeninių santykių reikšmę pagal sportininkų amžių, 15–17 metų paauglių grupėje rastas negatyvių santykių (N – per daug reikalaujantis poskalėje) statistiškai reikšmingas skirtumas. Šios grupės sportininkų manymu, vienas iš T–S–T dalyvių yra per daug reikalaujantis. Analizuojant T–S–T tarpasmeninių santykių raišką, atsižvelgiant į sportinę patirtį, pastebėta, kad nustatytas statistiškai reikšmingas negatyvių santykių skirtumas, kur didžiausias rodiklis 5+ metų patirtį turinčių sportininkų teiginyje apie bent vieną T–S–T dalyvį (-ę), kuris yra per daug reikalaujantis. Taigi, tai parodo, kad ilgėjant sportavimo patirčiai gali atsirasti ir negatyvių T–S–T santykių. Tačiau visi kiti rodikliai rodo, kad daug kur vyrauja ir pozityvūs T–S–T santykiai.

Magazine „Sports Science“ holds its first honourable anniversary – 10 years. During this period of time journal survived, developed and become integral part of sports life of our country. These ten years brought number of changes into our life, we entered new century and millennium. Sports science comes to our society via its application – it means new technologies, new springs of creativity, new truth as highest value. Holy Father Joan Paul the 2nd in the meeting with the representatives of scientists of the world summarised relationship of science and religion as follows: „Knowing and believing – both are gifts of the God“. There is a quality in the human nature - to know and to believe. So let’s live and work aiming to leave sports science in much higher level comparing to that we found. However, we must not forget spiritual values, scientific culture, ethical norms, respect for creative work, respect for human dignity (Makarûnas, 2003). In ten years journal reached solid intellectual, scientific heights, matured, become prestigious, and publishing of articles in „Sporto mokslas“ become prestigious. However, for the article of proper level sientists must do lots of work, study, read, think and thus to acquire right to stand against sports community. Special honesty is needed when evaluating research results. To this, Scientific Council will be founded under the Lithuanian Olympic Academy, and its purpose is to control and evaluate results of fundamental and practical research. Further this article overwievs role of sports sciente in present conditions about objectives and ways of reaching them.

A high level of athletes’ motivation display is considered to be an important factor motivating the professional activities of a coach. Based on the method of cluster analysis by the features describing specificity of the coach activities three types of sport teachers working in the groups of skill development and upgrading were distinguished: 1. Coaches attributed to the first type are characterised by orientation towards achievements; however, coaches note the importance of versatile education, communication and good mutual relationship in the context of sport training. The process of sport training is based on the development of athletes’ skill; coaches feel to be themselves responsible for the result of the activities. The importance of identification is least expressed among all types of coaches; 2. Coaches attributed to the second type do not emphasize the importance of sport achievements, and are also little oriented towards versatile education of athletes. As compared with coaches of other types, they surrender more to the influence of external factors. 3. Coaches attributed to the third type are characterised by the greatest importance of identification with sport environment among all the types. The relationship with athletes and attitude towards work are of formal nature.

Positive interpersonal relationships between the coach, the athlete and the parents (C-A-P) in sports are one of the most important factors in relation to athlete’s long-term involvement in sport. In this sense, the evaluation of such relationships is very important in sports context. However, there is a lack of such evaluation instruments related to the C-A-P. It is noteworthy that the only instrument evaluating coach-athlete-parent interpersonal relationships is the English language PNPCAP (Positive Negative Processes Coach Athlete Parent) by Lisinskiene, Lochbaum, May, Huml, (2019). The purpose of this paper is to present the Coach-Athlete-Parent (C-A-P) Positive and Negative Interpersonal Relationship Processes (PNPCAP): Lithuanian version of the questionnaire. It is noteworthy that in order to create a new PNPTST questionnaire, several stages of research were carried out: 1) Two qualitative studies were performed (Lisinskiene, May, Lochbaum, 2019); 2) Two quantitative research studies were done (Lisinskiene, Lochbaum, May, Huml, 2019); 3) Analysis of PNPTST questionnaire, Success perception questionnaire, Sports climate questionnaire, Sports decision-making questionnaires were analysed in order to test PNPCAP validity. Based on the above mentioned research studies, this article presents the Lithuanian version of the PNPTST questionnaire. PNPTST is a suitable brief tool for evaluating coach-athleteparent relationships in both team and individual sports. In the future, it would be useful to translate the PNPTST questionnaire into other foreign languages and use them in other cultures.

Analysis on coaches’ competences related to practice and competition orientation showed that athletes gave the highest evaluation on coaches’ ability to prepare an athlete for competition (4.32); coaches’ organizational abilities, such as ability to organize training workouts and manage them, to flexibly adapt training workout content to changing situations, to lead the activity of athletes during the competitions, providing specific for certain sports directions were also evaluated on a high scale. It was also observed that the coaches’ ability to prepare and carry out annual and multiannual sport preparation program with regard to individual athlete’s abilities (3.77) and to plan training practices in respect to individual athlete’s possibilities was evaluated as not enough developed ability (3.68). Personal and coaching education competences analysis demonstrated that from all abilities in this group, athletes gave priority to coaches’ collaboration competence, i.e., discussing new ideas and searching for the ways to solve the problem together with an athlete (4.14). Rather high evaluation was given for coaches’ sense of responsibility in their work with athletes.

Phenomenological analysis revealed the importance of the coaches’ – as a sport educators – sport psychologists – sport professional specialist’s role in encouraging parent–child interaction in youth sport. In order to create a positive motivational environment for young athletes there is a need of a positive training and education strategy used by the coach, the coach’s ability to create parental interest in the child’s sport, to build and maintain positive relationships between sport participants, solve ethical and social problems arising in the sporting environment. The effectiveness of the coach’s influence on parent–child interaction in the sporting environment largely depends on the coach’s basic professional skills and intrapersonal competencies acquired in higher sport education institutions, through growing work experience and various professional development programmes.

Expert coach encourages a continuity of the educational process by developing athlete‘s psychomotor development, during attainment of knowledge, techniques, the perfection of tactics; coach accumulates the experience of competitive practice. In order to increase training efficiency, coaches must continually develop existing competencies and acquire new ones. The aim of the study was to reveal the basic competencies of coaching career preparing high performance athletes. Methods of the research: systematic review of documents and scientific literature which regulate sports coaches’ activity in elite sport. [...].