Straipsnyje, remiantis konkrečiais tyrimo duomenimis, atskleidžiami šiuolaikinių Lietuvos ugdymo įstaigų ekologinės būklės ypatumai. Ekologinę mokyklų būklę vertina jose dirbantys pedagogai, geriausiai išmanantys šias problemas ir kasdien su jomis susiduriantys. Straipsnyje nurodomos trys pagrindinės problemos, turinčios įtakos mokymui ir mokymuisi: mokyklų geografinė padėtis, mokyklos, kaip būsto, ekologinės problemos ir mokyklų aplinka.

Plačiai pasaulyje plintančios distancinės (nuotolinės) studijos bei mokymasis turi tapti ir mūsų edukologine kasdienybe. Neakivaizdinio skyriaus geografijos specialybės studentų pedagoginis tyrimas parodė tokių studijų privalumą. Vidurinėje bendrojo lavinimo mokykloje yra tik spontaniški nuotolinio mokymo pradmenys

Šiame straipsnyje nagrinėjamas Europos švietimo dimensijos, kaip geografinio ugdymo turinio veiksnys, pateikiamųjų bendra samprata švietime, sudarytas ir analizuojamas geografinių europinių dimensijų modelis bei moksleivių požiūris į vertybes, siejamas su geresne Europos ateitimi.

Straipsnis skirtas muzikos specialybės įkūrimo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (VPI) 45-mečiui paminėti. Remiantis katedrų posėdžių protokolais, studijų programomis, respondentų apklausa, apžvelgiami čia dirbusių pedagogų ir jų auklėtinių nuveikti darbai, pabrėžiami nuostoliai, padaryti respublikos muzikinio ugdymo raidai, šią specialybę perkeliant į Klaipėdą

Straipsnyje analizuojamas Kretingos darželio mokyklos „Pasaka“ bendruomenės dalyvavimas (sąlygų ir galimybių aspektu) kuriant organizacijos kultūrą. Organizacijos kultūra suprantama kaip jos narių elgesio, įpročių raiška, dominuojančios vertybės, organizacijos narių vertybinės nuostatos bei psichologinis klimatas. Empirinio tyrimo metu, įjungiant darželio-mokyklos pedagogus, vaikų tėvus ir mokinius, nustatomas darželio-mokyklos bendruomenę sudarančių grupių požiūris į dalyvavimo organizacijos kultūros kūrimo procesuose sąlygas ir galimybes.

Straipsnyje pateikiamos bendrojo lavinimo mokyklos projektavimo nepriklausomoje Lietuvoje metodologinės įžvalgos. Nagrinėjama bendrojo lavinimo mokykla ateities eskizo brėžties aspektu, atkreipiant dėmesį į jos projektavimo švietimo sistemoje holistinio požiūrio svarbą bei metodologinių prieigų reikšmę. Aptariamos esminės mokyklos linkmių ir slinkčių problemos. Pateikiama mokyklos projektavimo retrospektyvi aptartis, išryškinama Ateities mokyklos modeliavimo metodologinės prieigos svarba. Supažindinama su Didžiosios Britanijos pateikiamais Ateities mokyklos scenarijais, atkreipiamas dėmesys į Ateities mokyklos projektavimo poreikį ir metodologinės prieigos būtinumą.

Remiantis habil. dr. Meilės Lukšienės rašytais dienoraščiais nuo 1923 iki 1932 m., publikuotais darbais ir asmeninės bendravimo su Daktare patirties reflektavimu bandoma išryškinti svarbiausius veiksnius (šeimos, draugų, mokytojų, mokyklos ir kt.), nulėmusius Jos asmenybės brandą.

Be fizinio raštingumo ir fizinio aktyvumo sunku įsivaizduoti bet kokią sportinę veiklą, kur būtų pasiektas sėkmingas rezultatas, įgyvendinti tikslai ir uždaviniai. Sprendžiant ugdymo iššūkius mokyklos siekia ugdyti sąmoningą mokinių požiūrį į fizinį raštingumą ir fizinį aktyvumą. Šio tyrimo tikslas – atskleisti paauglių fizinio aktyvumo ir fizinio raštingumo sąsajas. Tyrimo objektas – fizinio aktyvumo ir raštingumo sąsajos. Tyrimo subjektas – 5–12 klasių mokiniai (mergaitės ir berniukai). Tyrimo uždaviniai: 1) įvertinti mokinių fizinio aktyvumo lygį atsižvelgiant į paauglių lytį ir amžių; 2) įvertinti mokinių fizinio raštingumo lygį atsižvelgiant į paauglių lytį ir amžių; 3) atskleisti mokinių fizinio aktyvumo ir fizinio raštingumo sąsajas atsižvelgiant į paauglių lytį ir amžių. Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė; anketinė apklausa; kiekybinis tyrimas – apklausa raštu (anketa / klausimynas); statistinė tyrimo duomenų analizė pasitelkiant SPSS 29 versijos programą. Fiziniam aktyvumui nustatyti buvo naudojamas tarptautinis Paauglių fizinio aktyvumo klausimynas (angl. International Physical Activity Questionnaire for children and adolescents) (PAQ-C PAQ-A). Fiziniam raštingumui nustatyti buvo naudojamas tarptautinis Paauglių fizinio raštingumo klausimynas (angl. Perceived Physical Literacy Instrument questionnaire in adolescents). Remiantis tyrimu darytina išvada, kad jaunesni vaikinai ir merginos bus fiziškai aktyvesni nei vyresnės merginos, tačiau fizinio raštingumo žinios vyresniųjų paauglių bus išreikštos aukštesniu lygiu.

Sutartinių atsiradimo, raidos bei gyvavimo klausimai domino ne vieną Lietuvos bei užsienio mokslininką. Tačiau iki šiol galutinai neiš aiškinta sutartinių, kaip etninio reiškinio, problema. Mūsų kultūros palikime jos užima svarbią vietą, sudaro atskirą žanrą, pasižymi originaliomis poetinėmis ir muzikinėmis išraiškos formomis, sudėtinga daugiabalse architektonika.

Straipsnyje analizuojama sutartinių mokymo si tuacija šiandienos mokykloje, mokytojų profesijos pa sirinkimo priežastys, domėjimosi etnine muzika būdai. Pateikiama mokinių nuomonė apie etninės muzikos puoselėjimą, požiūris į sutartinių giedojimo sudėtingumą bei muzikavimą lietuvių liaudies instrumentais.

Inovacijoms palanki aplinka su prantama kaip edukacinę vertę turinti žmonių gyvenimo bei veiklos erdvė, kurioje sudaromos sąlygos individo asmeniniam tobulėjimui, įgyvendinamam per mokymosi pastangas. Straipsnyje aptariamos inovacijoms palankios mokyklos aplinkos kūrimo teorinės prielaidos; remiantis mokytojų apklausos rezultatais įvertinama inovacijoms palankios aplinkos situacija Utenos savivaldybės mokyklose.