Žmogaus organizmo funkciniai pokyčiai fizinio krūvio metu priklauso nuo sudėtingų tarpusavyje susijusių procesų sekos. Pastaruoju metu mokslininkai vis dažniau taiko holistinį požiūrį į žmogaus organizmo funkcinės būklės vertinimą. Siekiant geriau suprasti žmogaus fiziologinius pokyčius, svarbu stebėti dinamiškus procesus ir jų tarpusavio ryšius. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti didelio meistriškumo dviračių treko sportininkų širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) parengtumą EKG rodiklių analizei taikant algebrinį duomenų kointegracijos metodą. Tyrime dalyvavo keturi elitiniai sprinto dviračių sporto atletai. Tiriamieji atliko didelio intensyvumo intervalinį veloergometrinį testą, kurio apkrova keitėsi kas 2 minutes. Fizinio krūvio mėginio metu buvo registruojami 12 derivacijų EKG, kurie vėliau buvo analizuojami kompiuterizuota EKG analizės sistema. Buvo vertinami širdies susitraukimo dažnis (ŠSD), ST segmento depresija ir RR ir QRS, QRS ir JT bei RR ir JT intervalų sekos dinaminiai pokyčiai. Trims iš keturių tiriamųjų nustatyta reikšminga teigiama koreliacija tarp ST segmento depresijos ir širdies ritmo (ŠSD) atliekant testavimą veloergometru. Taip pat trims iš keturių elitinių sportininkų atvejų nustatyta reikšminga neigiama koreliacija tarp ST segmento depresijos ir tarpparametrinės sąsajos tarp EKG rodiklių diskriminanto (Dsk). Nauji EKG analizės metodai, vertinantys EKG rodiklių dinamines sąsajas pasitelkiant algebrinį duomenų kointegracijos metodą, leidžia gauti grįžtamąjį ryšį, t. y. išskirti ir atpažinti sportininko būsenas, jo fizinio darbingumo aspektus. Elektrokardiogramos ST segmento depresijos reikšmingas didėjimas atliekant pakopomis didėjantį krūvį ir sąsajos tarp EKG rodiklių stiprėjimas indikuoja apie nepakankamą ŠKS parengtumą ir atitinkamai būtinumą koreguoti sudarytą treniruotės programą.

Sveikatą stiprinančių pratybų efektyvumo didinimo problema – tai nuolatinė funkcinio parengtumo tobulinimo ir pratybose taikomų priemonių įvairovės bei jų sąveikos problema. Šio darbo tikslas – nustatyti, ar kvėpavimo pratimai (aktyvi plaučių hiperventiliacija), atliekami prieš krūvio užduotį, gali padidinti pratybų poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai (ŠKS). Tyrime dalyvavo 14 fiziškai aktyvių asmenų, kurie dalyvavo dviejuose tyrimuose ir atliko ištvermės lavinimo užduotį – penkis kartotinius krūvius, minant veloergometro pedalus po penkias minutes su trijų minučių poilsio intervalu tarp jų. Vienas tyrimas buvo kontrolinis, o antrasis – hiperventiliacijos įtakos tyrimas, t. y. kai prieš kiekvieną kartojamą krūvį tiriamieji atlikdavo aktyvios plaučių hiperventiliacijos užduotį. Tyrimo metu buvo matuojama arterinis kraujo spaudimas (AKS) ir nepertraukiamai registruojama deguonies įsisotinimo kaita šlaunies keturgalvio (lot. m. vastus lateralis) raumens pilvelio ir dešinės rankos rodomojo piršto pulso dažnio bei pulso bangos amplitudės kaita. Raumens kraujotakos intensyvumas buvo vertinamas apskaičiavimui pasinaudojant infraraudonosios artimosios spektroskopijos registruojamus rodiklius. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad krūvio metu aktyviuose raumenyse drastiškai sumažėja deguonies koncentracija, bet labai greitai vyksta atsigavimas. Lyginant deguonies įsisotinimo kaitą (StO2 vertes) nerasta reikšmingų (p > 0,05) kontrolinio tyrimo ir tyrimo, kai tiriamieji prieš kiekvieną kartojamą krūvį atlikdavo hiperventiliacijos užduotį, skirtumų. Po kiekvieno krūvio kartojimo buvo stebimas kraujotakos podarbinės hiperemijos fenomenas. Nors ir buvo stebima nestipriai išreikštas krūvio poveikio didėjantis efektas, t. y. ši podarbinė hiperemija buvo vis didesnė, tačiau mūsų tyrime keliamiems klausimams atsakyti reikšmingas faktas buvo tai, kad neradome reikšmingo skirtumo (p > 0,05) lygindami iškart po krūvio registruotas kraujotakos intensyvumo reikšmes. Reikšminga šio kontrolinio tyrimo ir tyrimo, kai tiriamieji prieš kiekvieną kartojamą krūvį atlikdavo hiperventiliacijos užduotį, ypatybė buvo tai, kad podarbinė hiperemija buvo mažiau išreikšta ir kraujotakos intensyvumas mažėjo, t. y. greitesnis atsigavimas buvo stebimas, kai tiriamieji prieš kiekvieną kartojamą krūvį atlikdavo hiperventiliacijos užduotį. Morfologinių, fiziologinių, psichologinių ypatumų sąveika, atliekant fizinius krūvius, bei aplinkos įtaka sukuria nepakartojamus fiziologinių reakcijų derinius, todėl jų vertinimui būtina taikyti ne tik statistinius vertinimo metodus. Musų pasirinktas algebrinės duomenų kointegracijos metodas leido spręsti apie autonominės širdies reguliavimo sistemos ir hemodinamikos sąveiką, keičiantis griaučių raumenų funkcinei būklei. Kartojant fizinio krūvio užduotis sąsaja tarp pulso dažnio variabilumo ir pulso bangos amplitudės sustiprėjo – buvo stebima sumavimosi efektas, o sustiprėjusi sąsaja išlikdavo ilgiau. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad sveikatos stiprinimo pratybose atliekant ištvermę lavinančius aerobinio pobūdžio kartotinius krūvius ŠKS (raumenų kraujotakos intensyvėjimo) reguliaciniai mechanizmai geba užtikrinti deguonies tiekimą aktyviems raumenims, todėl deguonies desaturacijos laipsnis atliekant kartotinius krūvius yra tam tikro lygmens ir jo kaita besikaupiančio (didėjančio) nuovargio neatspindi. Hiperventiliacijos užduotis, atliekama prieš kartojamą krūvį, reikšmingai nepadidina ŠKS rodiklių mobilizacijos, tačiau rodiklių atsigavimas po krūvių yra reikšmingai spartesnis. Kai prieš krūvio kartojimą atliekama aktyvi plaučių hiperventiliacija, stipriau paveikiami centriniai kraujotakos reguliavimo mechanizmai, padidėja reguliacinių mechanizmų darna.

Problema. Didelio intensyvumo intervalinės treniruotės metodą (DIIT) taiko ne tik sportininkai – jis rekomenduojamas ir netreniruotiems asmenims ir netgi širdies sveikatos problemų turintiems asmenims kaip efektyvi tradicinių ištvermės pratimų alternatyva. Šio darbo tikslas – nustatyti DIIT metodo įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai, įvertinant galimą riziką, kai sveikatos stiprinimo pratybose taikomas DIIT metodas. Metodika. Tyrime dalyvauti buvo pakviesta 20 asmenų, tai sportuojantys asmenys – sveikatos stiprinimo, tikslais reguliariai (ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę) besimankštinantys vyrai. Atvykę į parengiamąjį tyrimą jie buvo supažindinti su tyrimo eiga ir pasirašė Asmens informavimo formą. Kompiuterinė EKG registravimo ir analizės sistema „Kaunas-Krūvis W03“ registravo ir matuodavo kiekvieno tiriamojo kardiociklo metu pasirinktų rodiklių (RR intervalo, JT intervalo ir QRS komplekso trukmės; bei ST-segmento depresijos) bei apskaičiavo jų tarpusavio dinaminių sąsajų vertes. Dinamines sąsajas tarp užrašytų EKG rodiklių vertinome taikydami algebrinį duomenų kointegracijos metodą, kur dviejų parametrų tarpusavio sąsajos stiprėjimui ar silpnėjimui nustatyti imti dviejų sinchroniškai užregistruotų vertinamų EKG rodiklių normalizuoti dydžiai. Rezultatai. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad pratybose taikant DIIT metodą ŠKS yra stipriai paveikiama, ir šis poveikis turi tam tikrą specifiškumą. Pažymėtina, kad ŠSD padidėjimas atliekant krūvio kartojimus nebuvo labai išreikštas, tačiau EKG ST-segmento depresija vis didėjo. Ir kai kuriais atvejais ST-segmento depresijos didėjimas buvo stebimas ir užbaigus visus penkis krūvio kartojimus. Apie stiprų poveikį ŠKS liudijo ir visų vertinamų Dsk verčių svyravimo amplitudės didėjimas organizmui atsakant į krūvio ir poilsio būsenas. Apibendrinant šio tyrimo rezultatus, svarbu yra ir tas faktas, kad trys tiriamieji iš 20 kviestųjų dalyvauti tyrime, atlikę pirmuosius intensyvaus krūvio kartojimus, atsisakė tęsti imituojamas DIIT pratybas. Vienas tiriamasis atliko visus keturis krūvio kartojimus, tačiau, vos tik prasidėjus atsigavimui po krūvio, pajuto galvos svaigimą ir taip pat išreiškė norą nutraukti tyrimą. Iš likusių 16 vertinamų tiriamųjų trims buvo konstatuota didelio laipsnio funkciniai išeminiai miokardo požymiai krūvio arba iš karto po krūvio – tai rodo tokių pratybų neadekvatumą. Išvada. Sportuojančių ir sveikatą stiprinančių vyrų pratybose taikomi didelio intensyvumo intervalinės treniruotės metodu atliekami fiziniai krūviai stipriai paveikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Tačiau tokio pobūdžio pratybos gali kelti riziką ir tik reguliariai sportuojantiems bei gydytojo leidimą atlikti tokio pobūdžio fizinius krūvius turintiems asmenims galima rekomenduoti taikyti šį treniravimosi metodą.

Žmogaus fizinis pajėgumas yra daugiaveiksnis požymis, jo visiškam pasireiškimui yra labai svarbi aplinkos ir genetinių veiksnių sąveika. Vienas iš„ nustatytų fizinio pajėgumo genetinių žymenų - angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) I/D polimorfizmas. Šio geno koduojamas baltymas yra svarbiausias kraujo apytakos reguliacinės sistemos - renino- angiotenzino sistemos - komponentas. Tyrimo tikslas buvo ištirti AKF I/D polimorfizmo sąsają su sportininkų širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) funkciniais ypatumais. Tyrime dalyvavusiems trumpą ir ilgą sportavimo stažą turintiems sportininkams buvo atlikti genetiniai ir ŠKS darbingumo tyrimai. DNR buvo išskirta iš periferinio kraujo ląstelių ir polimerazinės grandininės reakcijos (PGR) metodu nustatyti AKF genotipai. Fizinio krūvio (aerobinio ir anaerobinio pobūdžio) mėginių metu buvo užregistruoti EKG ir arterinio kraujo spau- dimo (AKS) rodikliai. Tyrimo rezultatai parodė, kad mažesnės ŠSD, sistolinio AKS reikšmės ir ilgesnio JT intervalo trukmės rodikliai fizinio krūvio mėginių metu buvo užregistruoti II genotipo trumpą ir ilgą sportavimo stažą turintiems sportininkams. JT/RR santykio reikšmės skyrėsi tik aerobinio pobūdžio fizinio krūvio mėginio metu. Didžiausios šio rodiklio vertės nustatytos abiejų grupių DD genotipo pogrupių sportininkams. Diastolinio AKS (DAKS) pokyčiai fizinio krūvio mėginių metu prade- dančiųjų ir ilgą sportavimo stažą turinčių sportininkų buvo skirtingi. Žemiausios DAKS vertės pradedančiųjų treniruotų asmenų grupėje buvo registruojamos DD genotipo pogrupio sportininkams, o ilgą sportavimo stažą turinčių treniruotų asmenų grupėje - II genotipo pogrupio sportininkams. Apibendrinant gautus tyrimo rezultatus galima pažymėti, kad ŠKS funkcinių rodiklių atsigavimas abiejų grupių D D geno- tipo pogrupių sportininkų buvo lėtesnis, o registruotų rodiklių kaita rodo mažesnę II genotipo pogrupių negu DD pogrupių sportininkų SKS funkcijų aktyvaciją.

Šio darbo tikslas – nustatyti, ar didelės apimties koncentruoti jėgos greitumo krūviai gali pakeisti širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių atsigavimo eiliškumą. Tyrime dalyvavo 17 didelio meistriškumo sportininkų, t. y. Lietuvos nacionalinių rinktinių nariai ir kandidatai, kultivuojantys dvikovos sporto šakas (graikų-romėnų imtynes, dziudo, boksą). Kiekvienam tiriamajam jo treneris sudarė individualią ribinio sunkumo treniruotės etapo programą: jėgos greitumui lavinti mezociklo pratybose buvo planuojami didelės apimties koncentruoti jėgos greitumo fiziniai krūviai. Pirmasis tyrimas buvo atliktas prieš, o antrasis – kitą dieną po treniruotės mezociklo pratybų. Atsigavimo proceso ypatybėms vertinti buvo naudojama EKG registravimo ir analizės kompiuteriø programa „Kaunas-krūvis“ – registruojama 12 standartinių derivacijų EKG ir matuojama arterinio kraujo spaudimo kaita Rufjė fizinio krūvio mėginio ir 30 s trukmės vertikalių šuolių testo metu bei atsigavimo procese. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiek po Rufjė fizinio krūvio mėginio, tiek po 30 s vertikalių šuolių testo greičiausiai atsigauna JT/RR rodiklis, po jo – ŠSD ir ilgiausiai užtrunka JT intervalo atsigavimas. Iš kraujo spaudimo rodiklių greičiau atsigauna sistolinis, lėčiau – santykinis kraujo spaudimas. Daroma išvada, kad reikšminga atsigavimo po fizinių krūvių ypatybė yra atitinkamas širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių atsigavimo nuoseklumas. Esant normaliai funkcinei būklei, pirmiausia sunormalėja santykis tarp reguliacinių ir aprūpinimo sistemų, tada atsigauna reguliacinių ir vėliausiai – aprūpinimo sistemų rodikliai. Mezociklo pratybose taikomi koncentruoti didelės apimties jėgos greitumo fiziniai krūviai neturėtų paveikti rodiklių atsigavimo eiliškumo, o atvejai, kai registruojami atsigavimo procesų eiliškumo pasikeitimai, matyt, turi būti vertinami kaip per didelių krūvių efektas.

One of the molecular mechanisms, which is a key component of the cardiovascular system functions regulation and determine its capacity or even development some of diseases – the renin-angiotensin system, within on of the proteins encoded by angiotensin-converting enzyme (ACE) gene. The aim of this study was to investigate the relation of different age athletesÿ the ACE I/D polymorphism to the functioning of their cardiovascular system during exercise workouts. Genetic and cardiovascular function researches in athletes were performed. DNA was extracted from peripheral blood cells and the ACE genotypes were identified by polymerase chain reaction (PCR) method. Standard 12-lead ECG and arterial blood pressure were registered during two exercise tests (of aerobic and anaerobic type). The results obtained during the study showed that in athletes of the II genotype subgroups were registered the less changes in heart rate and arterial blood pressure, in duration of JT intervals during booth exercise tests. JT/RR ratio indices differed during aerobic type of workout only. The highest values of this index were registered in both athletes groups in DD genotype subgroups, however recovery rate of this index were considerably slower comparing it to another two groups. The recovery of cardiovascular functional indices in both groups was slower in DD genotype subgroups. The study results suggest that genotype is an important egzogenous factor having influence on the speed of recovery of cardiovascular indices.

Tirta kartotinių anaerobinių alaktatinių ir kartotinių anaerobinių laktatinių krūvių įtaka. Tiriamieji atliko po aštuonis kartotinius krūvius veloergometru. Atsigavimo vyksmo ypatybėms vertinti buvo naudojama kompiuterinė EKG registravimo ir analizės programa „Kaunas-krūvis“. Vertinta šių ŠKS funkcinių rodiklių: ŠSD; elektrokardiogramos JT intervalo; JT ir RR intervalų santykio (JT/RR), atsigavimo pusperiodžių (½T, t. y. matuojamas laikas, per kurį rodiklis atsigauna iki pusės įvykusio pokyčio) trukmė ir jų tarpusavio eiliškumas. Registruotų rodiklių atsigavimo, įvykusio per pirmąją ir per antrąją minutes, laipsnio palyginimas parodė kad tikslesnis įvykusių pasikeitimų įvertinimas gaunamas vertinant pokyčius, įvykusius per pirmąją atsigavimo minutę. Per antrąją atsigavimo minutę dalis pokyčių jau yra neužfiksuojami. Taip buvo nustatyta tiriant po septintojo ir po aštuntojo laktatinio pobūdžio krūvių. Apibendrinant galima daryti išvadą kad atsigavimo po fizinių krūvių eigai įvertinti geriau tinka metodika, kai vertinama EKG rodiklių atsigavimo seka ir skaičiuojamas krūvio metu įvykusio pokyčio atsigavimo dydis procentais. Atliekant kartotinius anaerobinius alaktatinius krūvius ŠKS funkcinių rodiklių atsigavimo ypatybės lieka nepakitusios, o atliekant kartotinius anaerobinius laktatinius krūvius dël stiprėjančio nuovargio EKG rodiklių atsigavimo seka pradeda kisti.

The general purpose of this study was to present a newly developed system designed for monitoring of cardiovascular and physical activity changes. The hardware system consists of the device for registration of ECG and accelerometers signals and wireless transmission to computer. The coach software works in two modes: on-line version is used during training and offline version is designed for detailed data analysis after training. Subjects performed six different locomotors tasks: 1 – unrestrained walking; 2 – short-step walking; 3 – long-step walking; 4 – unrestrained running; 5 – short-step running; 6 – long-step running along a standardized stadium circuit; and each locomotor activity follow-up for a 180 seconds. The present investigation also confirmed the large inter-individual variation of acceleration while performing the same exercise. The data obtained during the study showed that assessments by accelerometers overestimated intensity of physical activity during short-step walking and running, and underestimated it during the same locomotion performed by long-step. The results obtained during the investigations allows to conclude that developed ECG and motion activity monitoring system with two packages of software allows to measure and asses the cardiovascular and physical activity changes during the walking and running tasks.

Darbo tikslas – nustatyti deguonies prisisotinimo raumens audinyje bei širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių kaitos ypatybes atliekant kvėpavimo pratimą, apimantį aktyvią plaučių hiperventiliaciją ir kvėpavimo sulaikymą. Tokį pratimą atliko tiriamieji. Tyrimo metu registruota 12‑a EKG standartinių derivacijų, Korotkovo metodu kairės rankos žasto srityje matuotas arterinis kraujo spaudimas, veninės okliuzinės pletizmografijos metodu registruotas arterinės kraujotakos intensyvumas. ir neinvaziniu artimosios infraraudonosios spektroskopijos būdu vertinta deguonies suvartojimo blauzdos raumenyje kaita (StO2). Tyrimo rezultatai parodė, kad kvėpavimo sulaikymas sukelia reikšmingus širdies funkcinių rodiklių svyravimus: retėja širdies susitraukimų dažnis, dėl periferinių kraujagyslių vazokonstrikcijos didėja sistolinio ir diastolinio bei pulsinio AKS reikšmės, sumažėja raumenų kraujotakos intensyvumas ir StO2. Hiperventiliacijos metu reikšmingai didėja širdies susitraukimų dažnis, mažėja AKS, suintensyvėja raumenų kraujotaka, padidėja StO2, pastebimi periferinių kraujagyslių tonuso svyruojantys kitimai – vazokonstrikcijos pasikeitimas į vazodilataciją. Hiperventiliacijos metu elektrokardiogramos JT intervalo kaitos vėlavimas RR intervalo kaitos atžvilgiu didėdavo, o sulaikius kvėpavimą – mažėdavo, t. y. greičiau kito JT intervalas nei RR intervalas. Pratimo metu kaitaliojantis hiperventiliacijos ir kvėpavimo sulaikymo fazėms buvo nustatyta reikšminga adaptacijos greičio rodiklio mažėjimo tendencija. Išvada – kvėpavimo pratimas, apimantis hiperventiliaciją ir kvėpavimo sulaikymą, stipriai paveikia širdies, kaip centrinio kraujotakos organo, ir periferinės kraujotakos funkcines ypatybes ir gali būti veiksminga priemonė, papildanti fizinio lavinimo pratybų turinį sprendžiant sveikatos stiprinimo ir net sporto treniruotės efektyvumo didinimo problemas.

Atsigavimo po fizinių krūvių greitis yra reikšmingas sportinio darbingumo veiksnys ir įvairių sporto šakų treniruotės proceso siekiamybė. Pratybose parinkta poilsio intervalų trukmė, t. y. funkcijų atsigavimo laipsnis, taip pat sąlygoja tiek greitosios, tiek ilgalaikės adaptacijos ypatybes. Kadangi brendimo ir vystymosi procesus lemia vidinių (endogeninių) ir išorinių (egzogeninių) veiksnių sąveika, tai šiame tyrime buvo vertinamos 11–14 metų berniukų, lankančių sportinių žaidimų pratybas (n=83) ir ciklinių sporto šakų pratybas, t. y. lengvaatlečių bėgikų (n = 89), atsigavimo po krūvio ypatybės. Tyrimas buvo atliekamas kasmet pavasario mėnesiais (balandį ir gegužę) ir tuo pačiu paros metu. Kiekvieno tyrimo metu tiriamieji atliko dozuoto krūvio mėginį, t. y. 30 pritūpimų (pritupiant iki 90º kampo per kelio sąnarį) per 45 s, o po 2 min poilsio – 30 s vertikalaus šuoliavimo maksimaliomis pastangomis testą. Krūvio ir atsigavimo metu buvo registruojama 12‑os standartinių derivacijų elektrokardiograma (EKG). EKG rodiklių atsigavimo per pirmąją minutę po krūvio laipsnis buvo lyginamas su trečiosios tiriamųjų grupės, t. y. 27 įvairių šakų didelio meistriškumo suaugusių sportininkų analogiško tyrimo duomenimis. Vertinant gautus tyrimo rezultatus taip pat buvo skaičiuojamas ir per vienus metus įvykęs atsigavimo laipsnio pasikeitimas. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad reikšmingas vaikų širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) atsigavimo po dozuoto fizinio krūvio bruožas yra daug greitesni nei suaugusių sportininkų atsigavimo procesai. Berniukų, lankančiųsportinių žaidimų ir ciklinių sporto šakų pratybas, ŠKS atsigavimo greitis 11–14 metų tarpsniu pasikeičia vienodu laipsniu, tačiau tai nėra tolygios kaitos procesas: sportinių žaidimų pratybas lankančiųjų grupės berniukų ryškiausi pasikeitimai per vienus metus įvykta tryliktaisiais metais, o ciklinių sporto šakų pratybas lankančiųjų grupės tiriamųjų ŠKS atsigavimo greičio pasikeitimas per vienus metus yra tolygesnis.