Sportininkų organizmo atsigavimo vyksmo po kartotinių anaerobinių alaktatinių ir laktatinių krūvių ypatybės
| Author |
|---|
Buliuolis, Alfonsas |
Trinkūnas, Eugenijus |
Miseckaitė, Birutė |
Grūnovas, Albinas |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2007 | 2 | 40 | 44 |
Tirta kartotinių anaerobinių alaktatinių ir kartotinių anaerobinių laktatinių krūvių įtaka. Tiriamieji atliko po aštuonis kartotinius krūvius veloergometru. Atsigavimo vyksmo ypatybėms vertinti buvo naudojama kompiuterinė EKG registravimo ir analizės programa „Kaunas-krūvis“. Vertinta šių ŠKS funkcinių rodiklių: ŠSD; elektrokardiogramos JT intervalo; JT ir RR intervalų santykio (JT/RR), atsigavimo pusperiodžių (½T, t. y. matuojamas laikas, per kurį rodiklis atsigauna iki pusės įvykusio pokyčio) trukmė ir jų tarpusavio eiliškumas. Registruotų rodiklių atsigavimo, įvykusio per pirmąją ir per antrąją minutes, laipsnio palyginimas parodė kad tikslesnis įvykusių pasikeitimų įvertinimas gaunamas vertinant pokyčius, įvykusius per pirmąją atsigavimo minutę. Per antrąją atsigavimo minutę dalis pokyčių jau yra neužfiksuojami. Taip buvo nustatyta tiriant po septintojo ir po aštuntojo laktatinio pobūdžio krūvių. Apibendrinant galima daryti išvadą kad atsigavimo po fizinių krūvių eigai įvertinti geriau tinka metodika, kai vertinama EKG rodiklių atsigavimo seka ir skaičiuojamas krūvio metu įvykusio pokyčio atsigavimo dydis procentais. Atliekant kartotinius anaerobinius alaktatinius krūvius ŠKS funkcinių rodiklių atsigavimo ypatybės lieka nepakitusios, o atliekant kartotinius anaerobinius laktatinius krūvius dël stiprėjančio nuovargio EKG rodiklių atsigavimo seka pradeda kisti.
The duration and nature of recovery intervals are two significant components of physical training which determine the inner side of the physical load, the peculiarities of immediate training effect and characteristics of long-term adaptation. The aim of this study was to assess the peculiarities in recovery of cardiovascular indices after the repetitive workouts of aerobic lactatic and anaerobic alactatic type. Participants of the study (16 runners) in two different days performed eight designed sprint workouts on a bicycle ergometer. A 12 lead ECG was registered by use a computerised program ‘Kaunas –load´ and three ECG parameters: RR intervals, JT intervals and ratio JT/RR were analysed. The results obtained during the study showed that in the process of recovery JT/RR proportion recovers the most quickly, then it is followed by RR, and the latest – by JT interval. In the recovery process after repetitive loads the sequence of recovery of cardiovascular indices remains unchanged till the sixth repetition. There is a tendency that after overstepping a certain limit the characteristic feature in sequence of recovery of cardiovascular indices disrupts. In the recovery process after each of repeated anaerobic alactatic workout the sequence of recovery of ECG indices remain unchanged.