Relations among teenagers and those between teenagers and adults depend a great deal on their ability to evaluate themselves. It is possible to improve their ability by teaching teenagersjudge other peoples behaviour. It can be done most succesfully by class teachers, because they can: a) relate theoretical knowledge about behaviour Sith the teaching methods, and teach the ways of applying this knowledge in real life situations, and; b) engage others members of the process of of upbringing the easiest.

The emotional formation of teenagers is especially stimulated by positive association with their coevals. It is influenced by reasonable education process and organization of additional training, because pedagogues can influence teenagers’ mental capacities, stimulate experiences, and initiate their independent activities. This process is conditioned by pedagogues’ emotional maturity and its improvement.

Dvasingumas yra vienas didžiausių žmonijos slėpinių. Jis žadina įvairių epochų bei sričių tyrinėtojų norą įžvelgti jo ištakas, raišką, raidos veiksnius, sąlygas ir 1.1. Dvasingumo problemos tapo ypač aktualios atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, kai į dienos šviesą plūstelėjo totalitarinio rėžimo suponuota menkadvasių žmonių masė. Tai savo ruožtu skatina pedagogus ieškoti tokio reiškinio pozityvaus keitimo galimybių. Bet pirmiausia būtinąjį pažinti. Tad šio straipsnio tikslas yra pateikti dvasingumo sampratą ir atskleisti ontologinę, psichologinę bei akseologinę dvasingumo raišką. Straipsnis grindžiamas mokslinės literatūros analize bei pedagogine patirtimi

Šiame straipsnyje analizuojamas vyresnių paauglių dorinis tapsmas. Išskiriami svarbesni dorinio ugdymo klausimai. Analizuojant literatūros šaltinius iškeliamos dorinio ugdymo teorinės prielaidos. Dorinis ugdymas visoje ugdymo sistemoje užima išskirtinę vietą, nes yra nukreipiamas į patį asmens centrą, į jo „Aš“, ir iš esmės yra grindžiamas tapatumo ieškojimu. Paauglių dorinis brendimas gan sudėtingas dėl patiriamos tapatumo krizės ir besikeičiančių santykių su suaugusiais bei bendraamžiais. Vyresniųjų paauglių dorinį tapsmą rodo jų dorovinės pozicijos formavimasis. Tiriant vyresnių paauglių požiūrius į dorovines vertybes nustatytas kognityvinis komponentas. Jie labiausiai vertina tiesą, meilę, laimę, mandagumą, nors nuvertina gyvenimo prasmę, kūrybą bei vaizduotę. Paaugliai savo poelgius vertina nepakankamai aukštai. Dorovinį tapsmą teigiamai veikia artimi santykiai su doroviškai brandžiomis asmenybėmis. Aptariamas pedagogo vaidmuo paauglių doroviniam tapsmui.

Vienas iš svarbiausių Įvairiapusio ugdymo proceso veikėjų yra klasės auklėtojas. Apie klasės auklėtojo paskirti ir vietą kalbėta VPU Pedagogikos katedros organizuotoje konferencijoje „Klasės auklėtojas ugdymo procese“. Į šią konferenciją, įvykusią 1999 m. lapkričio 4-5 d., atvyko daugiau kaip 300 dalyvių iš įvairių Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinių ir aukštųjų mokyklų. Daugiausia dėmesio konferencijoje buvo skiriama: 1) klasės auklėtojo darbo sistemos aptarimui; 2) mokinių pažinimui ir individualiai pagalbai; 3) klasės bei mokyklos bendruomenės telkimui; 4) socialinei vaiko paramai; 5) klasės auklėtojo darbo efektyvumui bei jo tobulinimui.

Šiame straipsnyje aptariama integracijos samprata bei jos svarba ugdymo procese. Atskleidžiamas integruojantis dvasinių galių vaidmuo, J. Laužiko požiūrį gretinant su dabartine krikščioniškąja samprata. Teoriškai ir empiriškai pagrindžiamos pasaulėžiūros nuostatų sąsajos su dvasiniu tapsmu.

Šiame straipsnyje pateikiama dvasingumo samprata, aptariama dvasinio tapsmo ir tautiškumo sąsajos. Jos grindžiamos XX a. filosofine pedagogine mintimi ir dabartinių paauglių, VII-IX klasių moksleivių, diagnostiniu tyrimu. Duomenys lyginami su kitoms Europos šalims būdingais tautinio identiteto poslinkiais.

Straipsnyje aptariama dvasingumo samprata, pateikiamas teorinis empirinis dvasingo žmogaus modelis, analizuojama vyresniųjų paauglių požiūris į idealų (abstraktų) ir realų (artimą) dvasingą žmogų, lyginami tyrimo duomenys.

Šiame straipsnyje palyginami kai kurie paauglių bei jaunuolių socializacijos ypatumai. Jie grindžiami socialinių bei dvasinių vertybių internalizacija, išryškinami tiriamųjų elgesio, kaip esminio vertybių internalizacijos lygmens, raiškos bruožai.