Straipsnyje pateikiamos įvairios kokybės sampratos bei populiariausi mokymo kokybės vertinimo teoriniai aspektai. Aprašoma darbo rinkos profesinio mo- kvmo kokybės vertinimo istorinė apžvalga pagal išskirtus etapus: pasirengiamasis (nuo 1997 m.), įgyvendinimo (nuo 2000 m.), tobulinimo (nuo 2004 m.). Analizuojama darbo rinkos profesinio mokymo išorinio kokybės vertinimo dabartis bei perspektyvos. Pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti darbo rinkos profesinio mokymo kokybės vertinimą.

Organizmo prisitaikymo specifiškumas priklauso nuo atliekamo darbo trukmės, intensyvumo, raumenų kiekio, jų darbo režimo, ilgio ir kitų veiksnių. Kadangi greitumo pratimai atliekami konkrečiomis ir besikeičiančiomis judesių atlikimo sąlygomis, todėl sėkmingas judesio atlikimas vienomis sąlygomis dar negarantuoja sėkmės kitomis. Tyrimo tikslas – nustatyti didelio meistriškumo sportininkų, adaptuotų prie skirtingų fizinių krūvių, bėgimo greičio rezultatų kaitą. Iškelta hipotezė, kad didelio meistriškumo sportininkų, adaptuotų prie skirtingų fizinių krūvių, organizmo reakcija skiriasi ir bėgimo rezultato kaita priklauso nuo darbo specifiškumo. Buvo tirti didelio meistriškumo Lietuvos nacionalinės rinktinės lengvaatlečiai vyrai. Tiriamųjų sportinis stažas 7–8 m, amžius 21–24 m. Jie buvo suskirstyti į tris grupes: pirma grupė – greitumo (n = 9) (60 m ir 400 m bėgikai; ūgis 179,89 ± 7,34 cm, svoris 74,00 ± 5,44 kg), antra grupė – jėgos (n = 9) (ieties, disko metikai; ūgis 186,00 ± 5,87 cm, svoris 87,34 ± 9,54 kg) ir trečia grupė – ištvermės (n = 9) (vidutinių ir ilgųjų nuotolių bėgikai; ūgis 182,34 ± 7,02 cm, svoris 69,00 ± 2,77 kg). Šios grupės buvo suformuotos pagal fizinio krūvio specifiškumą: per pratybas greitumo grupės sportininkams 80 % buvo lavinamas greitumas; jėgos grupės – 80 % lavinama jėga; ištvermės grupės – 80 % lavinama ištvermė. Lengvaatlečių greitumui įvertinti, priklausomai nuo tiriamųjų grupės, buvo parinkti tokie kontroliniai pratimai: 10 m bėgimas iš vietos, 10 m bėgimas įsigreitėjus iš 10 m ir 10 m bėgimas įsigreitėjus iš 20 m. Tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad sportininkų, adaptuotų prie skirtingų fizinių krūvių, rodikliai skyrėsi: geriausiai 10 miš starto bėgo prie jėgos krūvių adaptuoti sportininkai. Didėjant bėgimo greičiui, geriausius rezultatus pasiekė greitumo grupės atstovai. Prasčiausi rezultatai – ištvermės sporto šakos atstovų, tiek bėgant 10 m iš starto, tiek įsigreitėjus.

Tiesioginis galūnių pašildymas gali smarkiai paveikti raumenų jėgą ir galingumą atliekant izokinetinius pratimus. Nustatyta, kad padidėjusi raumens temperatūra pagerina dinaminio krūvio kokybę. Mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti neintensyvaus aerobinio fizinio krūvio poveikį sportuojančių ir aktyviai nesportuojančių asmenų kūno temperatūrai ir bėgimo greičiui. Tyrime dalyvavo dvi grupės: sportuojantys ir aktyviai nesportuojantys asmenys. Sportuojančiųjų grupę sudarė 19–22 m. vyrai (n = 6; ūgis 182,7 ± 5,1 cm; kūno masė 72 ± 6,2 kg), aktyviai nesportuojančiųjų – sveiki 20–23 m. vyrai (n = 15; ūgis 181,7 ± 6,2 cm; kūno masė 71,7 ± 8,6 kg). Tiriama buvo du kartus skirtingomis dienomis, tarp tyrimų buvo savaitės pertrauka. Testai buvo atliekami 17–18°C temperatūroje. Prieš pradedant testavimą buvo matuojama kūno temperatūra – gyvsidabrinis termometras dedamas į pažastį 5 minutėms (Dollberg et al., 2003).Pirmasis tyrimas: tiriamieji bėgo 10 m iš vietos registruojant bėgimo greitį ir iš karto atliko neintensyvų aerobinį fizinį krūvį – bėgo 1 km, tada iš karto vėl bėgo 10 m iš vietos registruojant bėgimo greitį, vėl 1 km bėgimas ir trečiasis 10 m bėgimas iš vietos registruojant bėgimo greitį. Iš karto po paskutinio bėgimo buvo matuojama kūno temperatūra, 20 min pasyvus tiriamųjų poilsis ir vėl matuojama kūno temperatūra. Tada tiriamieji atliko paskutinį 10 m bėgimą iš vietos registruojant bėgimo greitį. Antrasis tyrimas: tiriamieji maksimaliomis pastangomis bėgo 10 m iš vietos atstumą 3 kartus iš eilės, tarp bėgimų pasyviai ilsėjosi 5 min. Iš karto po paskutinio bėgimo buvo matuojama kūno temperatūra. Pirmasis sportuojančių asmenų tyrimas parodė, kad taikant neintensyvų aerobinį fizinį krūvį kūno temperatūra padidėja 2,23 % (p < 0,05), taip pat 5,55 % (p < 0,05) padidėja ir 10 m bėgimų iš vietos greitis. Taikant 20 min pasyvų poilsį kūno temperatūra ir bėgimo greitis sumažėja iki pradinės reikšmės. Analogiški rezultatai gauti ir testuojant aktyviai nesportuojančius asmenis: pirmuoju atveju jų kūno temperatūra pakito 1,37 % (p < 0,05), bėgimo greitis padidėjo 4,99 % (p < 0,05), o taikant pasyvų poilsį rezultatai sumažėjo. Antrojo tyrimo metu, kai buvo netaikomas neintensyvus aerobinis fizinis krūvis, abiejų grupių tiriamųjų tiek kūno temperatūra, tiek ir bėgimo greičiai statistiškai patikimai nepakito. Vadinasi: 1) aerobinis fizinis krūvis padidino sportuojančių ir aktyviai nesportuojančių asmenų kūno temperatūrą ir bėgimo greitį; 2) taikant 20 min pasyvų poilsį po fizinio krūvio kūno temperatūra ir bėgimo greitis sumažėjo iki pradinės reikšmės; 3) netaikant aerobinio fizinio krūvio abiejų grupių tiriamųjų bėgimo greitis nedidėjo ir kūno temperatūra išliko nepakitusi.

Darbo tikslas – išanalizuoti pasaulio elito septynkovininkių rezultatų kaitą. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti geriausių pasaulio septynkovininkių rezultatų kaitą amžiaus aspektu. 2. Išanalizuoti geriausių pasaulio septynkovininkių atskirų septynkovės rungčių rezultatų kaitą. Tyrimo rezultatų analizei duomenys apie pasaulio lengvosios atletikos čempionatų septynkovės rungties finalo dalyves buvo panaudoti iš oficialių dokumentų – „12th IIAF World Championships in Athletics Statistic Handbook, Berlin 2009“ ir internetinio puslapio – www.iaaf.com. Nustatyta: 1. Geriausio asmeninio septynkovės rezultato pasiekimo amžius yra 25,55 ± 3,02 m. Geriausių pasaulio septynkovininkių vidutinis ūgis yra 1,78 ± 0,06 m, svoris – 66,73 ± 5,82 kg. 2. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatuose geriausios (8‑tukas) septynkovininkės daugiausia taškų surenka sprinto rungtyse – 31,37 %, panašus indėlis į galutinį rezultatą ir šuolių rungčių – 31,22 %, metimams tenka 25,95 %. Dažniausiai septynkovės čempionės atskirų rungčių nugalėtojomis yra tapusios šuolio į aukštį ir šuolio į tolį sektoriuose – po 5 kartus. Nuo analizuojamojo laikotarpio pradžios labiausiai pagerėjo ieties metimo rungties rezultatas (p < 0,05).

400 m bėgimo rezultatą iš esmės lemia greitumo ištvermė, t. y. gebėjimas palaikyti maksimalų greitumą 45 s laikotarpiu. Tyrėjų teigimu, sėkmingam 400 m bėgimui reikia optimalių bėgimo žingsnio techninių charakteristikų nepaisant nuovargio ir racionalaus jėgų paskirstymo. Mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti anaerobinio laktatinio fizinio krūvio įtaką 400 m bėgikų bėgimo kinematinių charakteristikų kaitai. Tyrime dalyvavo 400 m bėgikai (n = 8; ūgis 183 ± 5,7 ± 5,1 cm; kūno masė 73,6 ± 3,8 kg). Tyrimas buvo atliekamas 2011-02-12 LKKA lengvosios atletikos manieže (rato ilgis 200 m) per Lietuvos universitetų lengvosios atletikos žiemos čempionatą. Tiriamieji (n = 8), atlikę jiems įprastą pramankštą, dalyvavo varžybose (400 m bėgimas, anaerobinis laktatinis fizinis krūvis). Bėgimo metu 150 ir 350 metre vaizdo kamera (TEMPLO Standart su 100 Hz BASLER A600f) buvo filmuojami bėgikų kinematinių charakteristikų rodikliai. Vėliau nufilmuotas vaizdas iš TEMPLO Standart programos perkeltas į SIMI MOTION judesio analizės programą, čia buvo skaičiuojamos ir analizuojamos žingsnio kinematinės charakteristikos – polėkio trukmė, atramos trukmė, žingsnio ilgis, dažnis, t. p. apskaičiuotas bėgimo greitis. Per varžybas naudojama visiškai automatizuota finišo sistema, kuri automatiškai įsijungia nuo startininko šūvio ir automatiškai fiksuoja finišo laiką. Ši finišo sistema sertifikuota IAAF. Pažymėtas 400 m bėgimo nuotolis manieže (bėgimo danga Regupol AG). Palyginus 400 m bėgikų bėgimo kinematinių charakteristikų reikšmes 150 ir 350 nuotolio metre nustatyta, kad anaerobinis laktatinis fizinis krūvis, t. y. 400 m bėgimas, darė reikšmingą įtaką (pailgino) atramos trukmei, žingsnio dažniui ir ilgiui bėgimo nuotolyje – atitinkamai 13,24 %, 6,40 % ir 10,19 % (p < 0,05). Polėkio trukmė sutrumpėjo, tačiau statistiškai reikšmingai nepakito (skirtumas 2,99 %). Padarytos tokios išvados: 1. Anaerobinis laktatinis fizinis krūvis iš visų bėgimo kinematinių charakteristikų daugiausia pablogina atsispyrimo trukmę, ji pailgėjo 13,66 ± 2,12 %. 2. Didžiausią įtaką bėgimo greičio sumažėjimui antroje 400 m bėgimo nuotolio dalyje turi žingsnio ilgio sutrumpėjimas.

Manoma, kad bėgant 400 m fizinės ypatybės pasiskirsto taip: greitumui tenka 10 %, staigiajai jėgai – 10 %, o daugiausia dominuoja greitumo jėga (galingumas) ir jai tenka 80 % (Sandler, 2005), jėgos ištvermė padeda palaikyti bėgimo greitį ir nulemia sportinį rezultatą (Harre, Leopold, 1987). Nustatyta, kad po 400 m bėgimo reikšmingai sumažėja jėgos rodikliai atliekant vertikalius šuolius nuo 39 cm pakylos (Nummela et al., 1992). Taip pat nustatyta tiesinė priklausomybė tarp šuolio aukščio sumažėjimo ir laktato kiekio kraujyje po anaerobinio laktatinio fizinio krūvio. Mūsų darbo tikslas – nustatyti anaerobinio laktatinio fizinio krūvio įtaką 400 m bėgikų galingumo ir jėgos rodiklių kaitai. Tyrime dalyvavo 400 m bėgikai (n = 8; ūgis 181 ± 4,6 cm; kūno masė 72,2 ± 4,4 kg). Tyrimas buvo atliekamas 2011-01-10 LKKA lengvosios atletikos manieže (rato ilgis 200 m) per atvirą Kauno miesto čempionatą. Tiriamieji po raumenų tempimo pratimų atliko vertikalius šuolius iš vietos ir greitai amortizuojančiai atsispirdami (po 3 šuolius kas 1 min poilsio). Po šuolių tiriamieji atliko standartinę pramankštą, po jos pakartotinai atliko tuos pačius šuolius irdalyvavo varžybose (400 m bėgimas, anaerobinis laktatinis fizinis krūvis). Po 400 m bėgimo pailsėję 3 min vėl atliko vertikalius šuolius iš vietos ir greitai amortizuojančiai atsispirdami. Per varžybas buvo naudojama visiškai automatizuota finišo sistema, kuri automatiškai įsijungia nuo startininko šūvio ir automatiškai fiksuoja finišo laiką. Ši finišo sistema sertifikuota IAAF. Pažymėtas 400 m bėgimo nuotolis manieže (bėgimo danga Regupol AG). Palyginus 400 m bėgikų pirmų ir paskutinių 200 m bėgimo vidurkinius rezultatus, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (2,09 s) (p < 0,05). Palyginus 400 m bėgikų jėgos rodiklių pokyčius (atliekant vertikalų šuolį iš vietos) prieš pramankštą, po pramankštos ir po anaerobinio laktatinio fizinio krūvio, matyti, kad šuolio aukštis, kuris apibūdina jėgos rodiklius, reikšmingai sumažėjo tiek lyginant rezultatus prieš pramankštą ir po 400 m bėgimo, tiek po pramankštos ir po 400 m bėgimo (p < 0,05). Po anaerobinio laktatinio fizinio krūvio (400 m bėgimo varžybos) daugiausia sumažėja galingumo rodikliai (šuolio aukštis atliekant vertikalų šuolį greitai amortizuojančiai atsispiriant – 33,66 ± 9,88 %), jėgos rodikliai (vertikalaus šuolio aukštis) sumažėjo 19,23 ± 8,23 % (p < 0,05).