Didelio meistriškumo sportininkų, adaptuotų prie skirtingų fizinių krūvių, bėgimo greičio rezultatų kaita

Abstract

Organizmo prisitaikymo specifiškumas priklauso nuo atliekamo darbo trukmės, intensyvumo, raumenų kiekio, jų darbo režimo, ilgio ir kitų veiksnių. Kadangi greitumo pratimai atliekami konkrečiomis ir besikeičiančiomis judesių atlikimo sąlygomis, todėl sėkmingas judesio atlikimas vienomis sąlygomis dar negarantuoja sėkmės kitomis. Tyrimo tikslas – nustatyti didelio meistriškumo sportininkų, adaptuotų prie skirtingų fizinių krūvių, bėgimo greičio rezultatų kaitą. Iškelta hipotezė, kad didelio meistriškumo sportininkų, adaptuotų prie skirtingų fizinių krūvių, organizmo reakcija skiriasi ir bėgimo rezultato kaita priklauso nuo darbo specifiškumo. Buvo tirti didelio meistriškumo Lietuvos nacionalinės rinktinės lengvaatlečiai vyrai. Tiriamųjų sportinis stažas 7–8 m, amžius 21–24 m. Jie buvo suskirstyti į tris grupes: pirma grupė – greitumo (n = 9) (60 m ir 400 m bėgikai; ūgis 179,89 ± 7,34 cm, svoris 74,00 ± 5,44 kg), antra grupė – jėgos (n = 9) (ieties, disko metikai; ūgis 186,00 ± 5,87 cm, svoris 87,34 ± 9,54 kg) ir trečia grupė – ištvermės (n = 9) (vidutinių ir ilgųjų nuotolių bėgikai; ūgis 182,34 ± 7,02 cm, svoris 69,00 ± 2,77 kg). Šios grupės buvo suformuotos pagal fizinio krūvio specifiškumą: per pratybas greitumo grupės sportininkams 80 % buvo lavinamas greitumas; jėgos grupės – 80 % lavinama jėga; ištvermės grupės – 80 % lavinama ištvermė. Lengvaatlečių greitumui įvertinti, priklausomai nuo tiriamųjų grupės, buvo parinkti tokie kontroliniai pratimai: 10 m bėgimas iš vietos, 10 m bėgimas įsigreitėjus iš 10 m ir 10 m bėgimas įsigreitėjus iš 20 m. Tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad sportininkų, adaptuotų prie skirtingų fizinių krūvių, rodikliai skyrėsi: geriausiai 10 miš starto bėgo prie jėgos krūvių adaptuoti sportininkai. Didėjant bėgimo greičiui, geriausius rezultatus pasiekė greitumo grupės atstovai. Prasčiausi rezultatai – ištvermės sporto šakos atstovų, tiek bėgant 10 m iš starto, tiek įsigreitėjus. The aim of the study was to determine the dynamics of the running speed results of high performance athletes, who are adapted to speed, strength and endurance physical loads. Our hypothesis of the study is that body reaction of high performance athletes adapted to different physical loads differs and the range of running results depends on physical load specifics. The subjects were high performance athletes of Lithuanian national team who are adapted to different physical loads. The subjects’ sport experience was from 7 to 8 years and they were 21 – 24 years old. All subjects were divided into 3 groups: first – (n=9) speed adapted athletes (60 m and 400 m runners) ((mean ± standard deviation) 179.89 ± 7.34 cm height, 74.00 ± 5.44 kg body mass); second – (n=9) strength adapted athletes (javelin and discus throwers) (186.00 ± 5.87 cm height, 87.34 ± 9.54 kg body mass); third (n=9) – endurance adapted athletes (middle and long distance runners) (182.34 ± 7.02 cm height, 69.00 ± 2.77 kg body mass). These groups were structured by physical load particularity: in sprint group – 80 % of total load dominated speed development; in strength – 80 % off total load dominated strength development; in endurance – 80 % off total load dominated endurance development. In this study there was compared speed betweenthe studied groups by the control exercises: 10 m dash running, 10 m flying running after 10 m acceleration, 10 m flying running after 20 m of acceleration. Conclusions have shown that athletes, who are adapted to different physical loads, show different results: strength was better in adapted athletes in 10 m dash running. When running speed was getting higher - better results showed speed adapted athletes. Endurance athletes have shown the worst results in 10 m dash running and flying acceleration.