Aerobinio fizinio krūvio poveikis sportuojančių ir aktyviai nesportuojančių asmenų kūno temperatūrai ir bėgimo greičiui

Abstract

Tiesioginis galūnių pašildymas gali smarkiai paveikti raumenų jėgą ir galingumą atliekant izokinetinius pratimus. Nustatyta, kad padidėjusi raumens temperatūra pagerina dinaminio krūvio kokybę. Mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti neintensyvaus aerobinio fizinio krūvio poveikį sportuojančių ir aktyviai nesportuojančių asmenų kūno temperatūrai ir bėgimo greičiui. Tyrime dalyvavo dvi grupės: sportuojantys ir aktyviai nesportuojantys asmenys. Sportuojančiųjų grupę sudarė 19–22 m. vyrai (n = 6; ūgis 182,7 ± 5,1 cm; kūno masė 72 ± 6,2 kg), aktyviai nesportuojančiųjų – sveiki 20–23 m. vyrai (n = 15; ūgis 181,7 ± 6,2 cm; kūno masė 71,7 ± 8,6 kg). Tiriama buvo du kartus skirtingomis dienomis, tarp tyrimų buvo savaitės pertrauka. Testai buvo atliekami 17–18°C temperatūroje. Prieš pradedant testavimą buvo matuojama kūno temperatūra – gyvsidabrinis termometras dedamas į pažastį 5 minutėms (Dollberg et al., 2003).Pirmasis tyrimas: tiriamieji bėgo 10 m iš vietos registruojant bėgimo greitį ir iš karto atliko neintensyvų aerobinį fizinį krūvį – bėgo 1 km, tada iš karto vėl bėgo 10 m iš vietos registruojant bėgimo greitį, vėl 1 km bėgimas ir trečiasis 10 m bėgimas iš vietos registruojant bėgimo greitį. Iš karto po paskutinio bėgimo buvo matuojama kūno temperatūra, 20 min pasyvus tiriamųjų poilsis ir vėl matuojama kūno temperatūra. Tada tiriamieji atliko paskutinį 10 m bėgimą iš vietos registruojant bėgimo greitį. Antrasis tyrimas: tiriamieji maksimaliomis pastangomis bėgo 10 m iš vietos atstumą 3 kartus iš eilės, tarp bėgimų pasyviai ilsėjosi 5 min. Iš karto po paskutinio bėgimo buvo matuojama kūno temperatūra. Pirmasis sportuojančių asmenų tyrimas parodė, kad taikant neintensyvų aerobinį fizinį krūvį kūno temperatūra padidėja 2,23 % (p < 0,05), taip pat 5,55 % (p < 0,05) padidėja ir 10 m bėgimų iš vietos greitis. Taikant 20 min pasyvų poilsį kūno temperatūra ir bėgimo greitis sumažėja iki pradinės reikšmės. Analogiški rezultatai gauti ir testuojant aktyviai nesportuojančius asmenis: pirmuoju atveju jų kūno temperatūra pakito 1,37 % (p < 0,05), bėgimo greitis padidėjo 4,99 % (p < 0,05), o taikant pasyvų poilsį rezultatai sumažėjo. Antrojo tyrimo metu, kai buvo netaikomas neintensyvus aerobinis fizinis krūvis, abiejų grupių tiriamųjų tiek kūno temperatūra, tiek ir bėgimo greičiai statistiškai patikimai nepakito. Vadinasi: 1) aerobinis fizinis krūvis padidino sportuojančių ir aktyviai nesportuojančių asmenų kūno temperatūrą ir bėgimo greitį; 2) taikant 20 min pasyvų poilsį po fizinio krūvio kūno temperatūra ir bėgimo greitis sumažėjo iki pradinės reikšmės; 3) netaikant aerobinio fizinio krūvio abiejų grupių tiriamųjų bėgimo greitis nedidėjo ir kūno temperatūra išliko nepakitusi. Direct heating of body limbs can have a strong effect on muscle force and strength during isokinetic exercises (Ball et. al., 1999). B. Drust et al. (2005)substantiate, that increased muscle temperature improve dynamic load quality. The aim of the study is to determine the effect of moderate-intensity aerobic physical load on the body temperature and running results in athletes and physically inactive persons. Research organisation. There were two groups in this research: athletes and physically inactive. Athletes group included 19-22 years old males (height 182,7 ± 5,1 cm; weight 72 ± 6,2 kg; n = 6). Physically inactive persons group included healthy males aged 20-23 (height 181,7 ± 6,2 cm; weight 71,7 ± 8,6 kg, n = 15). The test lasted for two days in a 17–18°C temperature environment. On the first research day, before testing, the body temperature was measured placing a mercury thermometer in the armpit for 5 minutes (Dollberg et. al., 2003). Before performing the test, the subjects did stretching exercises without warm up. The start line was curved 70 cm before the line, indicating the beginning of 10 m distance. The take-off foot was placed before the start line, while the trail leg was behind it (1-2 feet). The subjects started to run independently, i.e. without the starter’s command. The subjects ran the distance at maximum efforts as fast as possible with run time recorded (Mamkus et. al., 2004). After one such run race immediately 1 km run followed (the distance had to be covered in 5 min.), and again 10 m run from a standing static position. The described activities were repeated 3 times. The body temperature was measured and one additional 10 m run from a standing static position was performed immediately after the last run and then after 20 min. On the second research day, the beginning phase of the test was the same as on the first day, however, this time the subjects ran 10 m from a standing static position 3 times in a sequence with 5 min rest between the trials. The body temperature was measured immediately after the last run. Both groups performed the same research protocol. [...]