Due intercourse can be the basis of effective education. Such points as good intercourse and collaboration, prevention of conflicts and control over pupils in problematic situations become more urgent today as the school tires to help the pupils’ interweaving into the open democratic society. Here are the requisites forsolving the problem: 1) the process of education should be grounded by humane and positive interaction, 2) unconventional teaching methods and their combination should be applied purposively. The aim is to have a positive influence on the stereotypes of teaching and evaluation and intercourse dominating at our schols.

Jaunesnysis mokyklinis amžius yra intensyvaus vaiko asmenybės, jo savivaizdžio raidos periodas. Vaiko savivaizdis plėtojasi nuo paprasto savęs atpažinimo, įsisąmoninimo iki savęs vertinimo. Nuo vaikų požiūrio į save priklauso jų veiksmai, santykis su savimi ir aplinkiniais. Adekvatus savęs vertinimas sudaro asmens vidinį savikontrolės bei savireguliacijos mechanizmą. Savęs suvokimas ir vertinimas įsilieja į visą vaiko sočiaiizaciją, turi įtakos jos eigai ir asmenybės kryptingumui.

Įgyvendinant neuniversitetinio aukštojo mokslo reformą, tenka spręsti nemaža sudėtingų problemų, tarp kurių paminėtinas naujų, aukštojo mokslo reikalavimus atitinkančių, studijų programų rengimas. Neuniversitetinė studijų programa detalizuoja, išskleidžia, apibiėžia ir numato tai, kuo konkreti mokymo įstaiga, remdamasi savo patirtimi, specifika, turimomis teorinėmis ir praktinėmis inovacijomis, sociokultūriniais, ekonominiais pokyčiais, laiko tikslinga pildyti konkrečios profesijos mokymo standartą. Reformuojant neuniversitetinių studijų programas, būtina atsižvelgti į daugelį veiksnių ir reikalavimų, tarp jų ir į studijuojančiųjų bei socialinių partnerių požiūrius į profesines kvalifikacijas, veiklos sritis

Straipsnyje pristatoma dalis profesinių vertybių tyrimo, atlikto 2002 metais Šiaulių universiteto Edukologijos fakultete, rezultatų. Jie atskleidžia busimųjų ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų, pradinių klasių bei pagrindinės mokyklos mokytojų profesinių vertybių pasiskirstymą pagal reikšmingumą, jų hierarchiją, tarpusavio ryšius. Straipsnyje pateikiamos tyrimo rezultatų pagrindu išryškėjusius tendencijos, kurios yra aktualios turint galvoje busimųjų pedagogų profesinį kryptingumą, karjeros galimybes, pasirengimą realizuoti ugdymo procese visuomenės keliamus reikalavimus.

Straipsnyje atskleidžiamos ankstyvojo vaikų muzikinio ugdymo, kaip pedagoginio reiškinio, sociokultūrinės ir pedocentristinės dimensijos. Interpretuojamos dvi ugdymo kaitų įprasminančios pedocentristinės paradigmos: tradicinė ir modernioji. Atskleidžiama jų esmė ir pedagoginių rekonstrukcijų pobūdis ankstyvojo muzikinio ugdymo metu. Interpretuojamos tos pedocentristinės teoiijos, kurių idėjos yra reikšmingos pedagogų požiūrių į ikimokyklinio amžiaus vaikų kaip į aktyvų muzikinio pasaulio dalyvį ir kūrėjų kaitai.