The article deals with the order of attributes in German and Lithuanian noun phrases. The aim of the study is to identify and to compare the sequence regularities of prenominal flectional attributes, that are expressed by adjectives, numerals or participles. The data comes from journalistic texts online. The study has shown that under research aspect the German and the Lithuanian languages have many similarities.

Straipsnio tikslas – išanalizuoti būdvardžio geltonas ir jo vokiškojo ekvivalento gelb aktualiąją vartoseną semantiniu aspektu ir nustatyti prototipiškus objektus vokiečių ir lietuvių kalbose, kurie gali būti siejami su geltona spalva. Dabartinių kalbų žodynuose pateikiama tik labai nedidelė dalis galimų šio būdvardžio vartosenos pavyzdžių, tačiau tai galima paaiškinti tuo, kad nagrinėti junginiai neturi polinkio stabarėti. Tyrimas parodė, kad būdvardis geltonas vartojamas ambivalentiškai: jis gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą konotaciją abiejose kalbose. Neigiama konotacija susijusi visų pirma su žmogumi ir žymi negalią, silpnumą, prastą sveikatą. Daugiausia vartosenos pavyzdžių sudaro junginiai su natūraliais ir dirbtiniais objektais, turinčiais geltoną spalvą. Istoriškai patvirtinta geltonos spalvos kaip simbolio ar signalo reikšmė yra išlikusi šiandien ir yra labai ryški abiejose kalbose.

The research object is German nouns denoting objects / things that should follow the weak declension because of their form. The material from German press in the Internet proves that authors do not always follow the rule of the weak declension, for instance, there are such cases as am Automat and am Automaten, mit einem Brillant and mit einem Brillanten, des Komet and des Kometen and others used. The research was based on three German corpora: Cosmas II, DWDS-Kerncorpus, Projekt Deutscher Wortschatz. The research has revealed a certain tendency of inflecting weak-declension German nouns according to the strong declension instead. The article analyzes what nouns and how much they are affected by this tendency in written texts; the frequency of forms is calculated and on this basis the three corpora are compared. The conclusion is drawn that such nouns as Bankomat, Paragraph, Satellit, Brillant most frequently depart from the weak declension. Nouns with the suffix -graph as well as Automat and Hydrant take the middle position whereas the nouns Trabant, Komet and Planet are least influenced by the tendency to change their declension.

The research object is German and Lithuanian imperative sentences with sensory verbs. The aim of the research is to identify functions of the imperative mood of these verbs, to describe and compare their usage in the German and Lithuanian languages. The directive function and its variants from an order or a dictate to a request or advice are traditionally regarded as the major function of the imperative mood. However, the research revealed that the imperative mood of some sensory verbs – first of all, those of seeing and hearing – also serve the phatic and emotive functions. These verbs lose their primary meaning, contribute to the organization of the discourse and acquire characteristics similar to those of interjections.

Straipsnis skirtas gramatinei kompetencijai, kaip lingvistinės kompetencijos sudedamajai daliai, ugdyti rengiant busimuosius vokiečių kalbos mokytojus VPU. Straipsnyje apibrėžiama gramatinės kompetencijos sąvoka, nusakoma gramatikos dalyko vieta ir svarba mokymo programoje. Pabrėžiamas gramatikos mokymas trimis aspektais: studentams suteikiamos praktinės gramatikos žinios, gramatikos teorijos žinios, taip pat ir pedagoginės-didaktinės žinios bei ugdomi gebėjimai dėstant gramatiką kaip dalyką mokykloje. Šiais trimis atžvilgiais ugdoma busimųjų vokiečių kalbos mokytojų gramatinė kompetencija. Straipsnyje taip pat aptariamas dabartinis požiūris į gramatikos dėstymą specialiojoje didaktinėje literatūroje: gramatika suvokiama kaip labai svarbi, viena iš esminių lingvistinės kompetencijos sričių, kurios išmokimas ir išmokymas neretai būna problemiškas. Autorė pritaria požiūriui, kad gramatikos išmokimą labai palengvina lyginimas su gimtosios kalbos ar kitų jau išmoktų kalbų struktūromis. Straipsnyje gvildenamos gramatikos dėstymo problemos, trukdančios pasiekti norimų rezultatų: laiko trūkumas, trukdantis įsigilinti į daugelį praktinių temų, skirtingas studentų dalinių kompetencijų lygis, prieškomunikacinės ir komunikacinės fazių atskirtis. Apibūdinamas pirmakursių germanistų gramatinės kompetencijos lygmuo pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis, taip pat nusakomos siekiamybės (Cl) bei apibūdinami keliai ir būdai, kaip plėtojama gramatinė kompetencija per trejus studijų metus. Paskutinė straipsnio dalis skirta I—III kursų studentų anketinės apklausos analizei. Šios apklausos tikslas — nustatyti studentų nuostatas gramatikos dalyko atžvilgiu. Studentai turėjo apibūdinti gramatikos sąvoką ir gramatiką kaip mokomąjį dalyką, įvertinti savo žinias bei gramatikos dėstymą universitete, jiems problemines ir neproblemines gramatikos sritis. Darytina išvada, kad studentai suvokia gramatikos dalyko svarbą. Jie įvardija gramatiką kaip labai sudėtingą, tačiau svarbų ir naudingą dalyką, gana kritiškai vertina savo žinias. Dauguma studentų mano, kad gramatikai reikėtų skirti daugiau auditorinių valandų.