Įsitikinęs, kad pedagogika apima ne tik žmogaus „mokslinimų", bet visų psichofizinių funkcijų ugdymų ir žmogaus dorovinimų, jo kultūrinimų ir visašališko darbingumo didinimų" J. Vabalas-Gudaitis teigė, kad bent trumpas supažindinimas su pedagogikos mokslu būtų „privalomas kiekvienam subrendusiam žmogui, nes kiekvienas susiduriame su vaikais ir jaunimu, nes kiekvienas turime, kur tik galime, prisidėti prie mūsų tautos dorovinimo bei kultūrinimo" . Baigiamojoje klasėje jis siūlė įvesti privalomų 2 valandų per savaitę propedeutinės pedagogikos kursų, kurį dėstytų „ne paprastas kurio nors dalyko mokytojas, o pedagogas specialistas", žinantis „kūno ir sielos kultūros pagrindus, eugenikos elementus, šeimyninio auklėjimo pradmenis"

The development of interests, spiritual values, relationship between teenagers are investigated during certain periods of time (in every five years). According to the results of the investigation, information on factors, which change values, and on steadiness of values is obtained. These investigations showed that development (change) of interests, values, etc. outstrip development of maturation process break of which makes the pedagogical process harder.

Mokinių bendruomenės organizavimas ir formavimas yra svarbi pedagoginė problema. Jos nesprendžiant negalima siekti galutinio ugdymo tikslo — formuoti tautai ir žmonijai vertingą asmenybę, kuri rastų savo vietą, harmoningai įsijungtų į kitų bendruomenių, visos visuomenės gyvenimą. Todėl pagrindinė mokinių bendruomenės paskirtis — asmenybės socialinis formavimasis, jos visapusiškas tobulėjimas. Socialinė grupė, bendruomenė yra esminė asmenybės ugdymo sąlyga: kuo glaudžiau kiekvienas mokinys bendrauja su kitais bendruomenės nariais, tuo stipresni jo ryšiai su kolektyvu ir visuomene, kuo daugiau, įgyvendindamas individualius siekius, atsižvelgia į kitų kolektyvo narių interesus,. tuo jis vertingesnis kaip asmenybė

Atkūrus valstybingumą, iškilo būtinybė iš esmės pertvarkyti Lietuvoje politinį, socialinį, ekonominį bei kultūrinį gyvenimą vadovaujantis nuostata, kad naująjį Respublikos istorinės raidos etapą reikia grįsti savosiomis valstybingumo ir kultūros tradicijomis, laiduojančiomis mūsų tautinį, kultūrinį tapatumą ir tęstinumą. Tai sunkus ir atsakingas kelias, nes reikia atsikratyti 50 metų diegtos sovietinės kultūros įtakos, atsiverti humanistines vertybes puoselėjančioms tautoms perimant iš jų tai, kas sukurta geriausia, o svarbiausia - išlikti savimi. Tokia linkme kreiptinas visas tautos ir valstybės veikimas, kūrybinis darbas, kurio vienas svarbiausių barų yra radikali, visa apimanti švietimo pertvarka

Lietuvoje kuriantis atvirai ir demokratineivisuomenei, iš esmės keičiasi mąstymas, vertybės, tikrovės suvokimas, žmogaus savivoka ir daugelis kitų susiformavusių nuostatų. Minėti ir kiti dalykai, prasidedantys šeimoje, toliau įtvirtinami, koreguojami ar net keičiami ugdymo procese, kurį organizuoja ir kuriai vadovauja mokykla, mokytojas. Mokykla ir mokytojas šiandien taip pat turi keistis, nes ugdymo procesas grindžiamas humanistinės pedagogikos principais, metodais ir veiklos formomis. Humanistinė pedagogika teigia, kad mokykla turėtų būti ta vieta, kur vaikas išmoktų suvokti save, išsiaiškintų savo norus ir pomėgius, atrastų savo individualų santykį su kitais, su aplinka ir, žinoma, su pačiu savimi, suprastų darbo, mokslo, veiklos vertę ir prasmę, išmoktų rinktis ir atsakyti už pasirinkimą. Tai sudėtinga, atsakinga ir prasminga kaita

The article analyzes information of international research. The information has been received by interviewing pupils of ninth forms. The purpose of the research was to learn about statements, values, future plans and wishes, interests in life, forms of leisure and problems of pupils of ninth forms.

The following conslusions can be drawn according to this research: respondents feel absence of security, respect, acknowledgement of their creativeness and initiative in activities, realization of their possibilities at school. Due to absence of the mentioned issues forms of leisure spending are vague and searing.

The most popular values among students seem to be education, respect of other people and favourite work, and that gives hope.

Profesoriaus J. Laužiko mokslinio pedagoginio palikimo studijos ir veikla rodo, kad visus jo darbus vienija viena iš reikšmingiausių idėjų žmogaus ugdymo procese - tai asmens laisvės, proto ir kūrybiškumo interpretacija asmenybės tapsme. Laisvės, proto ir kūrybiškumo interpretacijos būtinumas ir galimybės J. Laužiko kūryboje aptartos visuose ugdymo proceso etapuose: pažinime, turinyje, procese ir rezultatuose.

Moksleivių pažintinių interesų problema visais laikais buvo aktuali ir tyrinėjama. Tačiau mažiau analizuotas moksleivių pažintinių interesų ryšys su socialine aplinka, visuomene. Šiandien gyvename visuomenėje, kurioje gausu informacijos. Informacija formuoja požiūrį į įvairius gyvenimo klausimus. Todėl virsmas iš industrinės visuomenės į informacinę skatina iš esmės keisti švietimo sistemą, ruošti moksleivius gyventi informacijos amžiuje, tenkinant jų interesus ir poreikius. Šiandien jau pradinių klasių moksleiviai žino, jog informacijos ištekliai yra žinios, o sėkmė priklauso nuo sugebėjimo jomis pasinaudoti plėtojant savo kūrybines galias. Moksleiviai siekia aktyviai kontaktuoti ir sąveikauti su aplinka: žmonėmis, daiktais, reiškiniais. Todėl aktualu žinoti, kiek informacine visuomenė įtakoja pradinių klasių moksleivių pažintinius interesus, kokie yra jų prioritetai renkantis informacines technologijas, kokiomis informacinėmis priemonėmis naudojasi ieškodami medžiagos apie juos dominančius dalykus. Šie klausimai aptariami straipsnyje.