Straipsnyje akcentuojama humaniškumo ugdymo pradiniame mokykliniame amžiuje svarba. Humaniškas elgesys pagrindžiamas kaip objektyvus humaniškumo matas, nustatomas humaniško elgesio vertinimo kriterijus, parodomi pradinuko humaniško elgesio su tėvais, mokytojais ypatumai lyties bei amžiaus aspektais

Straipsnyje pateikiama pradinių klasių mokinių požiūrio į humaniškumą blanda parodoma, kaip palankiai tokio amžiaus berniukai ir mergaitės vertina šį reiškinį, nustatomi jų požiūrio pagrįstumo vertinimo lygmenys, tuo remiantis pateikiama II - IV klasių mokinių humaniškumo motyvacijos būklė. Drauge išryškinama, kad požiūrio į humaniškumą formavimas pradiniame mokykliniame amžiuje - aktuali pedagoginė problema, kurią išsprendus galima pasiekti humaniškesnio elgesio, tvirtesnių humaniškų įsitikinimų paauglystėje

Straipsnyje parodoma, jog gabiųjų ugdymo klausimai dar menkai tyrinėti Lietuvos pedagogikoje. Remiantis didele kitų šalių patirtimi identifikuojant ir ugdant gabiuosius, parodoma, kaip galėtų būti sprendžiama ši problema mūsų šalyje, akcentuojama, kad Lietuvoje taip pat bandoma daugiau kreipti dėmesio į aptariamą klausimą, tačiau iki šiol šia linkme dar mažai nuveikta.

Straipsnyje nustatomas humaniškų išgyvenimų kriterijus ir parodoma, kad II-IV klasių mokiniai dažniausiai jaudinasi tik dėl savo pačių sėkmių ar nesėkmių. Išryškinama, kad šie išgyvenimai mažai siejasi su tiriamųjų humanišku elgesiu. Drauge parodoma, jog vaikai labiau jaudintųsi dėl kitų žmonių džiaugsmų ar bėdų tada, jeigu būtų geriau pasinaudota jų empatija.

Straipsnyje, remiantis perkvalifikavimo studijas baigusių pedagogų tyrimo rezultatais, amžiaus bei darbo patirties aspektais aptariama dėstytojo veikla studijų procese.

Straipsnyje analizuojami mokytojų mokymosi darbovietėje teoriniai aspektai ir, remiantis teorinės literatūros analize, išskiriamos esminės dimensijos, charakterizuojančios pradinių klasių mokytojų mokymąsi darbovietėje. Taip pat pateikiami empirinio tyrimo, kuriame dalyvavo 151 respondentas, rezultatai, atskleidžiantys, kaip mokytojai vertina išskirtų mokymosi darbovietėje dimensijų raišką ir kaip šį jų vertinimą lemia amžius, darbo stažas, išsilavinimas, įgyta kvalifikacinė kategorija ir pasitenkinimas / nepasitenkinimas profesine veikla.

Straipsnyje, remiantis teorinio ir empirinio tyrimo duomenimis, išryškinamas dėstytojų akademinės veiklos sudėtingumas, išskiriamos veiklos sritys ir rodikliai. Remiantis dėstytojų įvardytomis žinių ir gebėjimų stygiaus atskirose srityse tyrimo rezultatais, taip pat atskleidžiama, kaip žinių ir gebėjimų stoką suvokia skirtingų lyčių, atstovaujamų mokslo sričių, nevienodos darbo patirties universitetų ir kolegijų įgiję ar neįgiję mokslo laipsnį dėstytojai.