The article presents the views on education expressed by Marija PeGkauskaitä-Šatrijos Ragana, an outstanding representative of the Catholic trend in Lithuanian pedagogy. The following issues are in the focus of attention: the purpose of education and the resulting tasks; the development of a child’s intelectual, emotional and volitional spheres; forming the moral consciousness and behaviour. The article also reviews the principal ways and methods of education as well as some postulates of her pedagogical ethics

The article presents the analysis of the sources of pedagogical ethics, that are based on the development of human relationships.

The author discusses the attitude of ancient Chinese and antique European philosophers towards upbringing; Middle Age, Renaissance and modern thinkers’ ideas, revealing functioning of the main mechanisms of pedagogical ethics and their implementation into the actual pedagogical process .

Educational activities are of special importance in the process of the pupils' moral education.Within this framework the teaching of such disciplines as literature and history takes a prominent place. Literature and history help the pupils to create a uniform moral model of the personality living in a certain epoch. However, the very process of interiorizing the moral values, which he within the syllabus, is a complicated and dynamic phenomenon requiring a proper organization of the educational methods.

Šio straipsnio tikslas - atskleisti pedagogės M. Pečkauskaitės požiūrį į proto, jausmų bei valios vaidmenį ugdant asmenybę. Tyrimo objektas buvo šių pagrindinių asmenybės fenomenų plėtra. Ją ir bandysime atskleisti, remdamiesi analitiniu metodu

Šio straipsnio tikslas - atskleisti M. Pečkauskaitės praktinės veiklos dirbant Marijampolės progimnazijos bendrabutyje aspektus.

Pedagogikos istorijos kaip mokomojo dalyko aukštojoje pedagoginėje mokykloje tikslas- gerinti studentų pedagoginį pasirengimą, jš gebėjimą suvokti ir vertinti žmonijos istorijoje sukauptos pedagoginės minties palikimą. Dėstant pedagogikos istoriją aktualia problema tampa studentų savarankiško darbo organizavimas, jo kontrolė ir vertinimas. Šio straipsnio tikslas- aptarti studentų savarankiško darbo organizavimo ypatumus, kurie padeda ugdyti jų kūrybinį mąstymą, skatinti pažintinį aktyvumą, profesinius interesus, formuoti praktinius mokėjimus, skatinti pažintinį aktyvumą, profesinius interesus, formuoti praktinius mokėjimus ir įgūdžius. Įgyvendinant šį tikslą taikomas aprašomasis sisteminis konstatuojamasis metodas. Tyrimo objektas- savarankiškas studentų darbas. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos, kaip pagerinti savarankišką studentų darbą.

P. Maldeikis – žymus tarpukario Lietuvos pedagogas. Jo plačios filosofinės, kultūrinės pažiūros, gilus ir nuovokus žvilgsnis, nukreiptas į žmogaus ugdymo problemas, visuomenės kaitą, žmogaus ir visuomenės įvairialypius ryšius, papildė tiek teorinius, tiek ir praktinius pedagogikos pagrindus. Ypač vertingi jo lyginamosios pedagogikos darbai. Išanalizavęs ugdymo sistemų įvairovę, P. Maldeikis plačiau bando nušviesti Vakarų Europos ir JAV pasaulėžiūros skirtybes, kultūros klodus ir jų poveikį žmogaus ugdymui. Romoje publikuotoje studijoje „Moderniosios pažangos problemos“ autorius svarsto vieną iš aktualiausių XX a. problemų – šiuolaikinės visuomenės dabartinę situaciją bei jos vystymosi tendencijas. Simpatizuodamas Vakarų Europos pažangai, P. Maldeikis kartu išryškina Lietuvos mokyklos pedagoginę mintį, pagrindžia krikščioniškąjį ugdymą. Šio straipsnio tikslas – atskleisti P. Maldeikio požiūrį į Vakarų Europos ir JAV kultūrų specifiką ir jų ugdomąją įtaką. Taikytas aprašomasis-lyginamasis metodas. Analizė išryškino, kad apibūdindamas Vakarų Europai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms būdingas pedagogines sroves P. Maldeikis simpatizuoja pirmosioms. Gal tai ir vienašališka nuomonė, tačiau vertinant tuometinių lietuvių išeivių norą išlikti tikraisiais savo tautos atstovais, galima būtų pateisinti gal kiek tendencingą tokį pedagogo vertinimą. Tradicinis auklėjimas, paremtas krikščioniška dora, pedagogui tampa vienintelė išeitis, kurią jis siūlo išeivijos lietuviui, patekusiam į svetimus kraštus ir apsuptam kitų kultūrų.

J. A. Komenskis knygoje „Elėjo šauksmai“ kelia aktualią problemą - visuotinio gyvenimo pertvarkos idėją. Apeliuodamas į valstybes, tautas, religijas ir bažnyčias, visus geros valios žmones, Elėjo lūpomis autorius nori išsakyti susikaupusias žmonijos problemas. Pasaulio pertvarkos globalinę koncepciją J. A. Komenskis ragina įgyvendinti tautoms, valstybėms ir valdovams, bažnyčios tarnams ir tikintiesiems palaikant humaniškus tarpusavio santykius.

J. A. Komenskis pirmasis Europos švietimo kontekste publikavo knygą „Motinos mokykla“, kurioje išdėstė originalią ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo koncepciją. Joje aptarti vaiko ugdymo ypatumai nuo gimimo iki septynerių metų. Knygoje atskleistas ikimokyklinio ugdymo tikslas ir uždaviniai, aptartas ugdymo turinys ir technologija, vaiko sambranda mokyklai. Šį J. A. Komenskio veikalą ir pasirinkome tyrimo objektu.