Stumbrys, Daumantas

Migrantų prokreaciniai lūkesčiai yra nauja ir dar mažai ištirta tema Lietuvoje, ypatingai kalbant apie tyrimus su imigrantais iš tolimesnių šalių už Rytų bloko ribų. Ketinimai susilaukti vaikų migracijos kontekste yra svarbus reiškinys, leidžiantis įsigilinti, kaip įvairūs socialiniai, ekonominiai, demografiniai ir kiti faktoriai daro įtaką migrantų prokreaciniam elgesiui bei norams. Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti bei palyginti lietuvių ir iš Subsaharos Afrikos atvykusių imigrantų lūkesčius susilaukti vaikų, o darbo objektas – Subsaharos Afrikos regiono migrantų, gyvenančių Lietuvoje, prokreaciniai lūkesčiai. Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kiekybinis tyrimas, pasitelkiant internetinę apklausą ir sudarant du klausimynus – anglų ir lietuvių kalba. Klausimai apie prokreacinius lūkesčius buvo adaptuoti iš Maslauskaitės ir kolegų (2021) tyrimo. Kadangi yra lyginamos dvi grupės, imtį sudarė 102 lietuviai ir 80 imigrantų iš Subsaharos Afrikos, gyvenančių Lietuvoje. Buvo atlikta binarinės logistinės regresijos analizė, pasitelkiama aprašomoji statistika ir Chi kvadrato testai. Rezultatai rodo, jog respondentai iš Subsaharos Afrikos regiono ketina susilaukti daugiau vaikų, nei lietuviai. Taip pat, matomas reikšmingas skirtumas tarp idealaus vaikų skačiaus ir norimo vaikų skaičiaus kiekvienoje grupėje. Be to, daugiau Subsaharos Afrikos regiono asmenų planuoja susilaukti vaikų per ateinančius tris metus, nei asmenų iš Lietuvos. Binarinės logistinės regresijos modelis rodo, kad ketinimus susilaukti vaikų per ateinančius tris metus prognozuoja kilmės šalis, santykių padėtis bei turimų vaikų skaičius, o lytis ir amžius buvo nereikšmingi kintamieji.

This thesis examines the media discourse around migration in post-2020 Belarus. Migration has become an important problem within media discourse since the political crisis of 2020, as the political upheaval had a profound impact on the migration situation in the country. The economic emigration trend that was present in recent years was altered by the political situation after 2020, as the worsening economic situation and political contributed to emergence of additional push-factors for emigration. Moreover, A. Lukashenka’s regime resorted to the coercive use of migration, triggering a humanitarian crisis on the Eastern border of the EU. This thesis focuses on examining the representation of Belarusian migrants’ experiences, negotiation of migrant identities within discourse and polarising narratives employed by the media. The study analyses social media posts by one major state-run and two independent Belarusian media published on ‘Telegram’ messaging app. The media are selected based on their popularity within the app, indicated by the number of subscribers and citations. The study uses a discourse analysis methodology based on thematic analysis, establishing the major themes connected to migration that are discussed in Belarusian media and the smaller themes emergent from the data based on content analysis. The results of the study outline two major emergent themes within the post-2020 Belarusian media discourse on migration: political emigration and the irregular migration crisis. Based on the thematic analysis, it is established that state-run and independent media present polarised discourses on both topics. While independent media showcase personal, reflexive stories about the experiences and identities of political emigrants, state-run media rely on the narratives of ‘othering’ when talking about the political emigrants. With regards to the irregular migrants, independent media employ a detached narrative on migrants identities, based on depersonalised reporting of the events. State-run media, however, rely on manipulative narratives on human rights in order to provoke a confrontation with the EU.

Darbo problema. Mokslu gristos informacijos apie moterų darbo-asmeninio gyvenimo balansą dirbant per nuotolį pandemijos metu trūkumas. Darbo objektas. Nuotolinio darbo poveikis moterų asmeniniam gyvenimui. Darbo tikslas. Nustatyti nuotolinio darbo įtaką dirbančių moterų darbo-asmeninio gyvenimo balansui. Darbo uždaviniai:

1. Atlikti teorinių prieigų, naudojamų tyrinėjant nuotolinio darbo poveikio moterų darbo asmeninio gyvenimo balansui, analizę.
2. Atlikti anketinę apklausą ir įvertinti demografinių bei darbo vietos veiksnių sąsajas su moterų, dirbančių nuotoliniu būdu, darbo-asmeninio gyvenimo balansu.
3. Atlikti anketinę apklausą ir įvertinti nuotolinio darbo poveikį nuotoliniu būdu dirbančių moterų darbo-asmeninio gyvenimo balansui.
4. Įvertinti gautus rezultatus panašių tyrimų kontekste. Darbo metodai: mokslinės literatūros sisteminimas ir apibendrinimas; duomenų rinkimo metodas - anketinė apklausa internetu; duomenų analizės metodas - kiekybinių duomenų statistinė analizė, taikant statistinius testus. Šiame baigiamajame mgistro darbe atliktu tyrimu ustatyta, kad darbo-asmeninio gyvenimo balansui daro poveikį nuotoliniu būdu dirbančių moterų amžius. Tačiau tokios moterų, dirbančių nuotoliniu būdu, demografinės charakteristikos kaip šeimyninė padėtis, išsilavinimas ir kartu gyvenančių vaikų skaičius poveikio nedarė. Taip pat reikšmingą poveikį darė organizacijos palaikymas. Šio baigiamojo magistro darbo atlikto tyrimo rezultatai parodo, kad moterims, kurios dirba nuotoliniu būdu, tokio darbo intensyvumas (darbo nuotoliniu būdu laikas per savaitę) daro teigiamą poveikį darbo-asmeninio gyvenimo balansui: kuo nuotolinio darbo intensyvumas didesnis, tuo geriau moterų įvertintas darbo-asmeninio gyvenimo balansas.