Stumbrys, Daumantas

Alkoholio žala geriančiojo aplinkiniams (toliau - AŽGA, angl.- alcohol's harm to others) Nepriklausomoje Lietuvoje nėra įtraukta į politikos darbotvarkę. Jos mažinimas neįrašytas tarp Alkoholio kontrolės įstatymo tikslų, neintegruotas į šios srities monitoringo įstatymą. AŽGA duomenų nerenka Statistikos departamentas. Tuo tarpu žalos kitam principas laikomas vieninteliu pateisinimu, dėl ko valdžia turi teisę varžyti kitus asmenis (JSMill). Vienintelis reprezentatyvus tyrimas šioje tematikoje buvo atliktas Lietuvai dalyvaujant standartizuotame Europos alkoholio tyrime (toliau - SEAS -1). Lietuvą Europiniame tinkle (RAHRA) atstovavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, tyrimą finansavo EK. Užsienio tyrėjų atlikti tyrimai parodė, kad Lietuva pasižymi vienais aukščiausių alkoholio suvartojimo bei alkoholio žalos rodikliais, tačiau gyventojų požiūris į alkoholio kontrolę pats liberaliausias. Kokios priežastys lėmė tokią praktinę situaciją - mokslinio tyrimo klausimas, o Lietuvos atvejis mokslininkams įdomus tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Norint ištirti alkoholio politikos kaitos pokyčius ES atliekama SEAS - 2 tyrimas, kurio pagrindu surinkti duomenys leistų palyginti šalis tarpusavyje. Šio projekto tikslas yra remiantis standartizuotu Europos alkoholio tyrimu (SEAS 1 ir SEAS 2) bei kokybinio tyrimo duomenimis įvertinti Lietuvos alkoholio politikos kaitą Lietuvoje ES kontekste.Uždaviniai:

Lietuva išsiskiria ne tik trumpiausia vyrų vidutine tiktina gyvenimo trukme ES, bet ir didžiausiais mirtingumo dėl alkoholio vartojimo rodikliais. Didelio mirtingumo ir sveikatos problemos koncentracija tam tikruose visuomenės sluoksniuose ir neigiamai veikia visos populiacijos sveikatos rodiklius, išlieka svarbia kliūtimi tolesnei tvariai gyventojų sveikatos ir demografinei raidai. Šiame tyrime pasitelkus tarpdisciplininį požiūrį siekiama atskleisti Lietuvos gyventojų mirtingumo dėl alkoholio vartojimo modelio raidą, specifinės alkoholio vartojimo kultūros bruožus ir susiformavimo priežastis. Lietuvoje atliekama nemažai epidemiologinių ir demografinių tyrimų, kuriuose nagrinėjama gyventojų mirtingumo bendrosios tendencijos, diferenciacija, mirties priežasčių struktūra. Tačiau mažai dėmesio skiriama didelio mirtingumo dėl alkoholio fenomenui ir jo sociologiniams aspektams. Šiame tyrime Lietuvos gyventojų nesaikingo alkoholio vartojimo problema bus nagrinėjama integruojant makrosocialinio ir mikrosocialinio lygmens veiksnius. Numatoma nagrinėti nacionalinio, regioninio lygmens mirtingumo dėl alkoholio veiksnius bei mikrosocialinio lygmens gyvensenos veiksnius. Ši metodologinė prieiga sudarys prielaidas atskleisti sveikatos nelygybės susiformavimo, aukšto mirtingumo dėl alkoholio lygio priežastis. Tyrimas praplės sveikatos sociologijos ir demografijos mokslo žinias apie mirtingumo veiksnius. Tai yra svarbu nagrinėjant gyventojų sveikatos nelygybės ir mirtingumo dėl alkoholio problemą. Projekto empirinius pagrindus sudarys keletas informacijos šaltinių: demografinė ir epidemiologinė statistika bei sociologinio kokybinio tyrimo duomenys. Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0025) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMT).

This Action aims to overcome fragmentation and critical gaps in conceptual innovation on old-age exclusion across the life course, in order to address the research-policy disconnect and tackle social exclusion amongst older people in Europe. The action will engage with researchers and policy stakeholders to develop shared understandings and to direct the development of new policy and practice interventions, that can be practically and effectively implemented, for reducing exclusion in diverse European ageing societies. The Action will establish an innovative participatory, interdisciplinary and cross-European collaboration that will: (1) synthesise existing knowledge; (2) critically investigate the construction of life-course old-age exclusion (3) assess the implications of old-age exclusion across the life course; (4) Develop new conceptual frameworks on old-age exclusion; and (5) identify innovative, and implementable, policy and practice for reducing old-age exclusion. The Action focuses on economic, social, service, civic rights, and community/spatial exclusion. With deliverables that include conferences, workshop-policy events, briefing papers, early-career investigator development, and a repository of innovative practice and policy, the Action will forge much-needed new links between research and policy, enhancing evidence-based and effective innovation.