Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai / Management of Organizations: Systematic Research 2022, nr. 87

Šio tyrimo tikslas yra nustatyti organizacijos dorybingumo, kaip nepriklausomojo kintamojo, vaidmenį ir jo įtaką iniciatyviai elgsenai darbe kaip priklausomam kintamajam. Įvairios vertinimo priemonės smulkiai aptariamos parenkant tyrimo kintamuosius. Tyrime dalyvavo 354 Karbalos cemento gamyklos darbuotojai, kuriems buvo pateiktos anketos su klausimais. Iškeltoms hipotezėms patikrinti atlikta patvirtinančioji faktorinė analizė (struktūrinių lygčių modeliavimas), aprašomoji statistika, apskaičiuota koreliacija, taikyta dvinarė regresinė analizė, daugialypė regresija su gradientu. Atlikus tyrimą nustatyta statistiškai reikšminga organizacijos dorybingumo įtaka darbuotojų elgesiui. Dalinės hipotezės taip pat patvirtino teigiamo moralinio poveikio efektą.

Strateginis valdymas remiasi išteklių valdymu – vidinių išteklių perspektyva ir išoriniais ištekliais grindžiamu požiūriu. Istorinė perspektyva leidžia konstatuoti, kad interpretuojant išteklius organizacijos strategijai formuoti ir įgyvendinti šių dviejų teorijų atskirtis buvo esminis skirtumas. Šiame straipsnyje keliamas klausimas, ar ši dichotomija vis dar yra tinkamas požiūris į išteklių valdymo koncepciją. Apžvelgus pagrindinius darbus, kurie suformavo ištekliais pagrįstą požiūrį (RBV) ir priklausomybės nuo išteklių teoriją (RDT), galima įvardinti jų tarpusavio papildomumo aspektus. Tam darbe analizuojamas esminis Edith Penrose akademinis darbas „Įmonės augimo teorija“ (1959 m.) ir Jeffrey Pfefferio bei Geraldo R. Salanciko knyga „Organizacijų išorinė kontrolė“ (1978 m.). Integruojant išteklių ir verslumo sampratas į verslių mokslinių tyrimų organizacijų kontekstą, šiame straipsnyje pristatoma nauja analitinė erdvė galimiems RBV ir RDT sintezės elementams.

Straipsnyje aptariami teoriniai nuostatų formavimosi aspektai, veiksniai, darantys įtaką vartotojų nuostatų formavimuisi, ir jų sąsajos su vartotojų sveikatos elgsena. Antroje straipsnio dalyje pateikiami empirinio tyrimo rezultatai, atskleidžiantys tendenciją, kad vartotojai tiki sveikatos elgsena, bet jos nevykdo. Pasitelkiant nuostatas formuojančius veiksnius, ir teorinėje dalyje identifikuotą priežasties pasekmės ryšį tarp vartotojo nuostatų formavimosi ir sveikatos elgsenos, atliekami nuostatų formavimosi poveikio vartotojo sveikatos elgsenai vertinimai.

Šiame straipsnyje siekiama įvertinti veiksnius, lemiančius šalies privačių paskolų lygį, taip pat jų poveikio skirtumus laikotarpiais, kai šalies privačių paskolų lygis viršijo 100 proc. BVP ir kai šis dar nebuvo pasiektas. Tyrimo metodika remiasi dviem daugialypės regresijos modelio modifikacijomis su logaritmuotų kintamųjų reikšmių pokyčiais. Tyrimo metu nustatytas neigiamas ekonomikos augimo poveikis ir teigiamas vartojimo kainų lygio bei nekilnojamojo turto kainų poveikis privačių paskolų lygiui. Taip pat buvo nustatyta, kad pirmuoju laikotarpiu, kai privačių paskolų santykis su BVP viršija 100 proc. ribą, namų ūkiai linkę skolintis daugiau nei kitais laikotarpiais. Antrajame modelyje atskyrus laikotarpius, kuomet šalies privačių paskolų lygis nesiekė 100 proc. BVP ir kai šis lygis buvo pasiektas ar viršytas, nustatyta, kad ekonomikos augimo poveikis nesiskiria aukšto ir žemo įsiskolinimo lygio laikotarpiais, tačiau šis skirtumas išryškėja vertinant namų ūkių pajamų ir išlaidų poveikį, taip patvirtinant ribinio finansinio gylio poveikį.

Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti, kiek racionalūs yra investuotojai, priimdami sprendimus investuoti į NT sutelktinio finansavimo platformas, taip pat ar panašaus racionalumo investuotojai pasižymi panašiomis individualiomis charakteristikomis. Tyrimo duomenys buvo surinkti internetinės apklausos būdu, o investuotojo ribotas racionalumas buvo vertinamas pagal rizikos ir grąžos bei elgesio šališkumo kriterijus. Rezultatai atskleidė, kad 18 proc. NT sutelktinio finansavimo investuotojų buvo racionalūs ir net 78,1 proc. demonstravo riboto racionalumo elgseną. Tolesnės riboto racionalumo investuotojų analizės metu jie suskirstyti į tris klasterius, kurie atskleidė, kad ribotas racionalumas daugiausia buvo pagrįstas nustatytais elgsenos šališkumais, o ne nesugebėjimu suprasti ir taikyti rizikos ir grąžos kriterijus. Analizuojant individualaus lygio charakteristikas nustatyta, kad sutelktinio NT investuotojų racionalumas yra reikšmingai susijęs su jų finansinėmis žiniomis, bet ne su jų amžiumi, lytimi, pajamų lygiu, išsilavinimu, profesija, gyvenamąja vieta ar sąsaja su finansų sektoriumi.

Darbas, kuriuo žmogus užsiima, formuoja ir įtvirtina žmogaus orumą, nes patenkina jo ir jo šeimos poreikius, leidžia žmogui prisidėti prie verslo įmonės, bendrovės ar organizacijos pažangos asmeniniu ar kitokiu būdu ir įvertinti tokio indėlio naudingumą. Pagarba asmens orumui darbo vietoje, jo apsauga ir skatinimas turėtų būti svarbiausias tikslas, kurio turi siekti individas ir organizacijos, nes tai Nigerijoje padės sukurti orumo vertas darbo vietas, o kai yra orumo vertos darbo vietos, visuomenė tampa vis produktyvesnė, nes toliau patiria sėkmę, augimą, pažangą ir vystymąsi.

Straipsnyje pateikiama, kaip valdyti konfliktų lygį didinant jų funkcionalumą. Atlikus kiekybinę Lietuvos organizacijų darbuotojų apklausą, paaiškėjo skirtingų konfliktų tipų ir konfliktų valdymo strategijų funkcionalumas bei jį mažinančios organizacinės aplinkos charakteristikos.

Šiame straipsnyje analizuojamas darbuotojų, kaip prekės ženklo ambasadorių, komunikacijos poveikis vartotojų elgsenai, tai empiriškai vertinant ir lyginant remiantis vartotojų požiūriu. Teorinėje straipsnio dalyje aptariama prekės ženklo ambasadoriaus samprata, darbuotojų, kaip prekės ženklo ambasadorių, specifika bei su tuo susiję komunikacijos aspektai. Apibendrinus teorines įžvalgas, straipsnyje pateikiami tyrimo rezultatai, pagrįsti ir pasirinkti Lietuvoje. Analizuojama problema, kokią įtaką darbuotojų-prekės ženklo ambasadorių komunikacija daro vartotojų elgsenai. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad darbuotojų, kaip prekės ženklo ambasadorių, komunikacija didžiausią poveikį daro vartotojų susidomėjimui ir pasitikėjimui įmone, o įtaka pirkimo sprendimams nedidelė.