Agroinžinerija ir energetika / Agroengineering and Energetics 2021, nr. 26

Straipsnyje pateikti uždegimo sistemos sutrikimų įtakos variklio emisijai tyrimų rezultatai. Bandymų metu buvo imituojami uždegimo sistemos darbo sutrikimai keičiant tarpelį tarp uždegimo žvakės elektrodų nuo 0,6 mm iki 0,3 ir 0,1 mm, atjungiant vieną iš keturių cilindrų ir atitraukiant uždegimo žvakę nuo lizdo 5 mm. Tyrimai atlikti varikliui veikiant tuščiąją eiga ir padidintais 2000 ir 3000 min-1 sūkiais be apkrovos. Bandymų metu buvo matuojama CO, CH, CO2 ir O2 koncentraci jos deginiuose. Tyrimų rezultatai parodė, kad ir nedideli uždegimo sistemos komponentų darbo su trikimai neigiamai veikia degimo procesą. To pasėkoje, didėja deguonies O2 kiekis deginiuose, įta kojantis degalų įpurškimo trukmę ir oro sąnaudas. Visų bandymų, kuriuose buvo imituojami užde gimo sistemos sutrikimai, metu deginių emisija kito ženkliai. CO2 koncentracija deginiuose mažėjo visais atvejais, kai CO didėjo iki 5,5 karto, o CH net iki 27 kartų.

Tyrimai atlikti 2020 m. Peliuškų kaime (Anykščių raj.) dirbamame 30 ha ploto lauke, žieminių kviečių ražienoje. Elektrinis laidumas ECa dirvožemyje nustatytas dviem skirtingais įrenginiais: Veris 3150 MSP (matavimo būdas kontaktinis) ir EM38-MK2 (matavimo būdas nekontaktinis). Ma tavimai atlikti dviejuose dirvožemio sluoksniuose: nuo dirvožemio paviršiaus iki 30 cm (ECa VSCH) gylio ir nuo paviršiaus iki 90 cm (ECa V DP) gylio (matavimo būdas kontaktinis). Matuojant nekontaktiniu būdu dirvožemio sluoksniai buvo: nuo dirvožemio paviršiaus iki 37,5 cm (ECa EM SCH) gylio ir nuo paviršiaus iki 75 cm (ECa EM DP) gylio. Naudojant kontaktinį matavimo būdą (mašiną) nustatytas dirvožemio pavir šinio sluoksnio elektrinis laidumas siekė 12,28±5,43 mS m-1, giluminio – 15,50±5,67 mS m-1, o naudo jant nekontaktinį, atitinkamai, 27,39±2,92 mS m-1ir 46,71±2,97 mS m-1. Aproksimavus dirvožemio paviršinio ir giluminio elektrinio laidumo matavimų reikšmes gautos stiprios tiesinės priklausomy bės su koreliacijos koeficientais: R2 = 0,814 (matuota kontaktiniu būdu) ir R2 = 0,618 (matuota ne kontaktiniu būdu). Kadangi iš abiem metodais atliktų dirvožemio elektrinio laidumo tyrimų skaitinių reikšmių gauti žemėlapiai yra labai panašūs, todėl galima teigti, kad dirvožemio elektrinio laidumo tyrimus galima pakankamai tiksliai atlikti tiek kontaktiniu, tiek ir nekontaktiniu metodais.

Tyrimo tikslas ištirti saulės elektrinę su hibridiniais fotomuduliais. Tikslui pasiekti buvo Nau dojama „Polysun“ modeliavimo programinė įranga, palygintos hibridinė ir fotoelektrinė sistemos. Nustatyta, kad hibridinė sistema per metus pagamina 3555 kWh, o fotoelektrinė – 3434 kWh elektros energijos. Hibridinės sistemos modulio vidutinė metinė temperatūra siekia 27,9 °C, o fotoelektrinės sistemos modulio vidutinė metinė temperatūra siekia 57,1 °C. Dėl mažesnės (47,8 %) fotomodulio temperatūros, hibridinė sistema geba pagaminti 3,5 % daugiau elektros energijos iš tokio paties ak tyvaus ploto lyginant su fotoelektrine sistema.

Straipsnyje pateikiama alyvos klampos ir temperatūros įtaka centrifuginio alyvos valytuvo ro toriaus greičiui tyrimų rezultatai. Bandomų metu buvo matuojama alyvos temperatūra, alyvos slėgis ir rotoriaus greitis. Tyrimo rezultatai parodė, kad alyvos klampa ir temperatūra turi įtakos išcentrinio te palo valytuvo rotoriaus greičiui, nes kai temperatūra yra 10 ℃, rotorius pasiekia greitį iki 1258 min-1 per 150 sekundžių, 1713 min-1 , kai alyva temperatūra yra 20 ℃, 2156 min-1 , kai alyvos temperatūra yra 30 ℃. Pavyzdžiui, kai temperatūra pakilo iki 70 ℃, rotoriaus sūkiai per minutę pasiekė 3962 ir 3994, kai alyvos temperatūra pasiekė 80 ℃. Visuose bandymuose laiko intervalai buvo vienodi.

Straipsnyje analizuojama viena iš svarbiausių šiuo metu kylančių problemų žemės ūkyje, tai oro tarša. Amoniako dujos rūgština kritulius ir taip susidaro rūgštiniai lietūs, kurie žaloja visą aug meniją. Dėl šios priežasties buvo sukurta daug reikalavimų kaip tvarkyti mėšlą, mažinant kenks mingų dujų išsiskyrimą į aplinką. Tyrimo metu nustatyta, kad amoniakas iš paskleisto mėšlas inten syviausia garuoja pirmąsias 3–4 valandas. Paskleidus tirštąjį mėšlą amoniako koncentracija gaubte buvo 2,3 ppm, po valandos 1,7 ppm, po 2 valandų 1,6 ppm. Praėjus daugiau nei 4 valandoms nuo paskleidimo, koncentracija buvo 0,4 ppm. Po 10 valandų koncentracija buvo 0 ppm.

Straipsnyje tiriama elektros energijos kokybė skirstomajame 0,4 kV tinkle su integruotomis saulės elektrinėmis. Darbui pasirinkta 0,4 kV oro linija, prie kurios prijungta 14 elektros energijos vartotojų ir 9 saulės elektrinės, kurių suminė saulės galia 70 kW. Suminė aktyvioji visų vartotojų galia siekia 77 kW. Nustatyta, kad veikiant saulės elektrinėms maksimalia galia, didžiausios aktyviosios apkrovos susiformavo, esant minimaliai vartotojų galiai. Atskirų atkarpų apkrovos šiame režime sumažėjo 23–67 %. Esant maksimalioms vartotojų apkrovoms ir elektrinėms veikiant didžiausia galia, įtampos nuostoliai atskiruose linijos ruožuose sumažėjo 48–81 %.

Įmonė norėdama gauti pelną privalo gaminti kokybišką produkciją už konkurencingą kainą. Galutinė produkto kaina susideda iš kainos už žaliavas, sandėliavimo kaštai, darbuotojų atlyginimai. Efektyvi logistikos sistema padeda pasiekti konkurencinį pranašumą dėl geresnio produkto prieina mumo rinkoje ir mažo produkto senėjimo. Išskiriami tris svarbius logistikos tikslus – tai kokybė, laikas ir sąnaudos. Išanalizavus įmonės silpnąsias logistikos grandis ir norint sumažinti galutinę pro dukto kainą optimizuojant sandėlio darbą. Atlikus tyrimus, patvirtinta darbo pradžioje iškelta hipotezė, kad nedidinant autokrautuvo va žiavimo greičio, bet parenkant tinkamą krovimo būdą trumpinamas produkcijos krovimo į trans porto priemones laikas. Suprojektuotas ir pagamintas krovimo įrenginys fasuotoms trąšoms krauti. Sudaryta ir eksperimentiškai patvirtinta optimaliausia krovimo į transporto priemones sistema.

Automobilių degalų sąnaudoms ir deginių emisijai įvertinti ir palyginti naudojami standarti zuoti važiavimo ciklai. Tačiau jie ne visada atspindi vietines važiavimo sąlygas ir vairavimo įpročius. Atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti Kauno miestui būdingą važiavimo ciklą. Tyrimų metu buvo atliekami trys važiavimai skirtingu paros metu pasirinktu maršrutu. Nustatyta, kad pasirinkto maršruto važiavimo režimai ženkliai skiriasi nuo NEDC tiek važiavimo greičių pikais, tiek sustojimų skaičiumi. Tyrimų metu nustatyti važiavimo režimai yra artimesni WLTP testo važiavimo režimams. Važiuojant tuo pačiu maršrutu, degalų sąnaudos, priklausomai nuo važiavimo režimų, svyravo 14 % ribose.

Eksperimentiniai tyrimai atlikti 2019 metais, naudojant stacionarų tangentinį kūlimo stendą, kurio kūlimo būgno skersmuo 0,8 m. Įtampos dažnio keitikliu nustatytas pastovus spragilo linijinis greitis (15,0 m s-1 ). Tyrimams atlikti, pagamintos dviejų skirtingų formų, (nuožulnaus ir užapvalinto darbinio paviršiaus) 6 mm aukščio pobūgnio skersinės juostos, kurios montuojamos stende. Kiek vieno bandymo atveju, buvo keičiamas tarpas tarp kūlimo būgno spragilo ir pobūgnio, ribose – nuo 32,5 mm iki 24,5 mm. Tyrimų rezultatai parodė, kad kuliant drėgnas kukurūzų burbuoles, grūdų sužalojimą galima sumažinti apie 15 %, (nesumažinant grūdų separacijos nuo burbuolės šerdies) javų kombaino pobūgnyje įprastas užapvalinto darbinio paviršiaus skersines juostas pakeitus į tokias, kurių darbinis paviršius yra nuožulnus (38° posvyrio kampo).

Kukurūzų burbuolių kūlimo eksperimentai atlikti 2019–2020 metais Žemės ūkio mašinų tech nologinių procesų tyrimų laboratorijoje. Tyrimams naudotas tangentinis kūlimo aparatas, kuriame įrengti 4 pjezorezistoriniai jėgos matavimo jutikliai. Jais 31,33 μs intervalu registruojamos pobūgnį veikiančios jėgos. Spragilo linijinis greitis buvo 15 m·s-1. Šio tyrimo metu buvo keistas tarpas tarp kūlimo būgno ir pobūgnio bei naudojamos dviejų formų skersines juostas. Kuomet buvo naudojama nuožulnaus darbinio paviršiaus skersinė juosta (plokštelė), didinant tarpą tarp būgno ir pobūgnio (nuo 24,5 mm iki 32,5 mm) atstojamoji jėga mažėjo tiesiškai. Tuomet atstojamoji jėga sumažėjo nuo 4,98±1,10 kN iki 4,23±0,90 kN. Naudojant užapvalinto darbinio paviršiaus juostą, tokiose pačiose ribose sumažinus tarpą, jėga sumažėjo nuo 4,93±1,56 kN iki 3,36±1,08 kN. Taigi, naudojant pobūg nio skersinę juostą su nuožulniu darbiniu paviršiumi, pobūgnį spragilo smūgio metu veikianti atsto jamoji jėga yra apie 20 % didesnė, nei naudojant užapvalinto, kai tarpas tarp būgno ir pobūgnio siekia 32,5 mm. Šiam tarpui esant mažesniam, skirtumas tarp atstojamųjų jėgų nėra ženklus. Didi nant pobūgnio skersinės juostos aukštį, eksponentiškai didėja ir pobūgnį spragilo smūgio metu vei kianti atstojamoji jėga. Be to, naudojant nuožulnaus darbinio paviršiaus skersinę juostą atstojamosios jėgos yra apie 10 % didesnės.