Karjeros projektavimas: tyrimai ir konsultavimas / Career Designing: Research and Counselling 2013, nr. 2

Šiame straipsnyje pristatoma emancipuo jamoji (išlaisvinamoji) vadovavimo strate gija, kritiškai vertinama tradicinis bruožų veiksnių metodas, normatyvinis racionalaus sprendimų priėmimo modelis ir įsidarbina mumo sąvoka, akcentuojant asmenų poreikį savo mokėjimus pritaikyti darbo rinkos reikalavimams. Šiuo metu emancipuojamieji karjeros konsultavimo metodai naudojami rečiau nei uždarieji modeliai ir yra vadinami „plėtojamaisiais darbais“.

Šiame straipsnyje analizuojami konsultavimo karjerai testai, pateikiami būsimiems mokytojams antrojo jų studijų semestro metu. Dalyviai užpildo testus, susijusius su profesiniais intere sais, gebėjimais ir asmeninėmis savybėmis, ir raštu gauna atsiliepimus, leidžiančius palyginti rezultatus su bendraamžių grupių rezultatų vi durkiais bei išsiaiškinti, kaip kiekviena dimensija atspindi mokytojo profesijos reikalavimus. Konsultavimo karjerai testų ir klausimynų tikslas yra skatinti profesinio pasirinkimo reflektavimą, o ne atranką. Įvertinimo rezultatai atskleidžia ugdomąjį poveikį dalyviams – esama nedaug atvejų, kai studentai pradeda galvoti apie studijų keitimą ar pertrauką. Būsimiems mokytojams skirtų konsultavimo karjerai testų prognozuojamojo pagrįstumo testai rodo, kad prognozavimas, grindžiamas testų rezultatais, būtų pateisinamas.

Visuomenės ir ekonomikos pokyčiai lemia įvairius iššūkius, dėl kurių ypač išauga koky bės ir profesionalumo svarba karjeros projektavimo paslaugų tobulinimo srityse. Valstybės ėmėsi reikiamų veiksmų, kad būtų sukurti ir įdiegti konsultavimo karjerai specialistams skirti kokybės standartai bei profesinio kompetentingumo sąrangos. Kai kurios valstybės kokybės standartus diegė per vyriausybės institucijas pasitelkdamos „iš viršaus žemyn“ metodą, o kitos šalys buvo linkusios naudotis socialiniais dalininkais ir taikyti „iš apačios aukštyn“ metodą. Vokietijoje, kur politinis vadovavimas mokymuisi, karjerai ir įsidarbinimui yra sudėtingas procesas, išsiskaidęs po keletą vyriausybinių departamentų federaciniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, tinka miausias pasirodė procesas „iš apačios aukštyn“. Vokietijos nacionalinis konsultavimo forumas (nfb) ir tyrimų grupė Heidelbergo universitete, vykdydami projektą „Atvirasis kokybės tobulinimo koordinavimo procesas“ (angl. Open Process of Coordination for Quality Development), parengė išsamius kokybės kriterijus, konsultavimo karjerai specialistų kompetentingumo profilį ir kokybės tobulinimo sąrangą (angl. Quality Development Framework). Projektą finansavo Federacinė švietimo ir tyrimų ministerija. Į šį „iš apačios aukštyn“ metodą buvo įtraukta daug veikėjų ir kitų socialinių dalininkų, susijusių su karjeros konsultantų bendruomene, įskaitant specialistus, paslaugų teikėjus, politikus, tyrėjus, so cialinius partnerius ir profesines asociacijas. Jų dalyvavimas šioje veikloje leido užtikrinti, kad profesinė bendruomenė gautus rezultatus gerai supras, priims ir vykdys. Šiame straipsnyje aprašoma Vokietijoje įgyvendinto ko kybės tobulinimo projekto procesas, teorinis modelis ir rezultatai, pristatomas tarptautinis kontekstas ir kitų šalių poveikis.