Straipsnyje pateikta autorės sudarytos eksperimentinės integruotos olimpinio ugdymo programos veiksmingo taikymo analizė - atskleista šios programos Įtaka Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų 7-8 klasių moksleiviams taikant ją tarpdalykiniame kontekste. Gauti tyrimo rezultatai, analizuoti lyties ir fizinio aktyvumo požiūriais, parodė moksleivių olimpizmo žinių lygio kilimą.

Darbe atskleidžiamos Lietuvos olimpinės akademijos ištakos, analizuojami pagrindiniai veiklos bruožai, olimpinių žaidynių rezultatų mokslinis vertinimas, aptariamos moksleivių olimpinio švietimo problemos. Laikotarpis (10 metų) po Lietuvos tautinio olimpinio komiteto teisių sugrąžinimo Berlyne yra svarbus sporto istorijai, tampa nuoseklaus tyrinėjimo objektu. Įvertinus Olimpinės akademijos veiklą šiuo laikotarpiu, galima teigti, kad olimpinis švietimas, sporto mokslas atveria naujas galimybes. Olimpizmas, kaip svarbus kultūros reiškinys, didelis intelektualinis potencialas, ieško naujų veiklos būdų, teorinių ir praktinių išdėstytų problemų, temų, susijusių su žmogaus sveikata, fiziniu pajėgumu, sportininkų meistriškumo tobulinimu, sprendimo. Ateityje olimpinis švietimas turi būti artimai susijęs su olimpizmo vertybėmis, kurias būtina skleisti visiems Lietuvos gyventojams.

Lietuvos olimpinė akademija (LOA) šiais metais mini 35-ąsias veiklos metines. Įkurta 1989 m. spalio 27 d., dar prieš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, LOA tapo svarbia organizacija, puoselėjančia olimpines idėjas, skatinančia vaikų ir jaunimo fizinį ir dvasinį tobulėjimą bei skleidžianti mokslines olimpinio judėjimo žinias. Pirmuoju LOA prezidentu buvo išrinktas doc. dr. V. Jasiūnas, kuris pabrėžė demokratinį Akademijos veiklos pagrindą. Ilgus metus LOA vadovavo prof. habil. dr. P. Karoblis, po to doc. dr. A. Poviliūnas, kurių inicijuoti darbai ženkliai prisidėjo prie LOA tarptautinio bendradarbiavimo ir olimpinio švietimo sklaidos Lietuvoje. Šiandien LOA tęsia savo veiklą, rengia mokslinius tyrimus, projektus bei skatina jaunimo integralų fizinių ir dvasinių galių puoselėjimą.

Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos dokumentuose (2022) pabrėžiama svarba kurti tvarią ir prasmingą visuomenės ateitį, pradedant nuo mažens ugdyti savarankiškus, įsitraukusius ir atsakingus visuomenės narius, galinčius užtikrinti darnų ekonominių, socialinių tikslų įgyvendinimą. Todėl ieškoma būdų, kaip ugdymo(si) procesą padaryti patrauklesnį ir labiau įtraukiantį, kad galima būtų ugdyti fiziškai raštingus, aktyvius asmenis, maksimaliai išnaudojančius savo gebėjimus. Moksliškai įrodyta, kad fizinis aktyvumas prisideda prie normalaus vaikų augimo ir vystymosi, kuris svarbus žmogaus socialinei ir emocinei gerovei (Tucker et al., 2022). Šiuolaikinėje ugdymo aplinkoje šiam siekiui įgyvendinti tampa aktualus olimpinėmis vertybėmis grįstas ugdymas, kuris skatina fizinį aktyvumą visą gyvenimą, visuomenišką socialinį elgesį ir pagarbą kitiems (Tarptautinis olimpinis komitetas, 2017). Šio tyrimo tikslas buvo atskleisti Olimpinių vertybių ugdymo programos integravimo į ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo(si) procesą skatinančius ir sunkinančius veiksnius. Tyrime dalyvavo 104 Lietuvos ikimokyklinio ugdymo mokytojai, integruojantys Olimpinių vertybių ugdymo programą (OVUP, toliau – ir Programa). Kiekybiniam tyrimui at likti buvo taikomas anketinės apklausos metodas. Statistinė duomenų analizė parodė, kad OVUP integravimo veiklos pradžia svyruoja tarp 2–6 metų laikotarpio. Nuo 2 iki 4 metų Programą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje integruoja 43 proc., iki 1 metų – 32 proc., o nuo 5 iki 6 metų – 25 proc. mokytojų. Daugiausia tarp ieškančiųjų būdų ugdomąsias veiklas padaryti integruotesnes yra ikimokyklinio ugdymo mokytojai (46 proc.) ir fizinio ugdymo mokytojai (35 proc.). Nors atskleista, kad 56 proc. mokytojų jaučia bendraminčių kolegų palaikymo trūkumą ir 25 proc. tiriamųjų įvardijo laiko stoką, bet planuoja integruoti šią Programą ateityje. Iki šiol ikimokyklinio ugdymo įstaigose Programos integravimas vyksta fizinio aktyvumo renginių metu (31,7 proc.), fizinio ugdymo užsiėmimuose (28,7 proc.), bendrose ugdomosiose veiklose (16,8 proc.), įstaigų bendruomenių švenčių metu (12 proc.) bei kasdienėse grupių veiklose (10,8 proc.). 32 proc. mokytojų dažniausiai kelis kartus per savaitę, fizinio ugdymo užsiėmimų metu, vaikams akcentuoja pagrindines olimpines vertybes (tobulėjimas, pagarba, draugystė). Kartą per mėnesį pagrindines olimpines ver tybes akcentuoja tuomet, kai numatyti fizinio aktyvumo (sporto) renginiai įstaigos mastu (32 proc.). Fizinio ugdymo mokytojai ne tik inicijuoja OVUP veiklas savo užsiėmimuose, bet ir yra atsakingi už OVUP įgyvendinimą (41 proc.). 30 proc. ugdymo įstaigų vadovų ar pavaduotojų ugdymui koordinuoja ir 14 proc. ikimokyklinio ugdymo mokytojų integruoja OVUP įgyvendinimą įstaigų veiklose. Tad galima teigti, kad didžiąja dalimi Lietuvos mokytojų OVUP integruoja pakankamai sėkmingai (68 proc.).

The research aimed at finding out pupils' attitude towards fair behavior, their interest in sport according to their place of residence and gender, as well as discovering a difference of fair behavior perception in actively and passively involved in sports activity pupils.[...]

Nowadays Olympism, Olympic sport and Olympic education in their natural development grew into the cultural life of independent Lithuania and become an essential source of physical and spiritual education of our nation. P. de Coubertin believed that all people and in all stages of their life are able to pursuit for sport excellence. While reviving Olympic Games he aspired for the supporters of Olympism to make the world a good place to live. Alongside to the fair play, idea of peace is crucial today, and it stimulates specific cultural understanding of other nations. P. de Coubertin also designed and presented conception of harmonious overall development of human being, with special emphasize on education, directed not only towards intellect, but also body. Thus, Olympic education means physical as well as mental education. It gives young people knowledge on the fact that doing sports during all oneÿs life is necessary complementation to the other activity areas, helping to develop and maintain sense of identity. Summarising scientific trends of Olympic education development in the world we maintain that Olympic movement, Olympic Games, Olympic education are crucial for development of harmonious human being, for the consolidation of sport and culture, science and health, good role models and respect to the Olympic principles. So, role of sport is extremely important in personality shaping, embedding truth and spirituality as eternal values, respecting moral culture, ethical norms, human dignity and creativity. Main objective of Olympic education is linking sport and culture.[...]

Olympic pedagogy is Olympic learning in four subject areas, embracing integral development of sporting, social, moral and intellectual education, which promotes individual sporting ability as accomplishment, as competition and as fair play, as a means of developing various positive social experiences and moral value orientations for the individual pupils. Experience of the ethico-moral principles of the Olympic idea in sporting activity, plus knowledge of moral behaviour and knowledge of the values and ideals of the Olympic movement, should enable pupils to experience and learn moral conduct in sport and should also convey knowledge about such conduct and shape their conscience for their daily life. These task complexes address standards and values in sport and in children’s and young people’s daily life. As an individual development task, children and young people should come to link subjective sporting ability, social conduct, moral behaviour and Olympic knowledge with the objectively desirable fundamental and historico-pedagogic behavioural standards of the Olympic principles. Sporting effort, social conduct, moral behaviour and Olympic knowledge can be considered as four subject areas of an ascending spiral curriculum, i.e. each subject area is equally important, they are mutually dependent and thus complement each other. In this way they together define the integrated approach to Olympic education. Pierre de Coubertin’s vision and concept of Olympism and education he briefly described in his Olympic letter No, III in October 1918. According to Pierre de Coubertin, Olympism is a state of mind, not a system. Nevertheless he also described four major tasks of education in the context of the harmonious development of body and mind. Coubertin wrote: “...to distinguish ... only the body and the mind, ... is too simplistic, but rather the muscles, the understanding, the character, and the conscience. This corresponds to the four-fold duty of the educator” (Coubertin, 2000, 547). If the educator is to have a four-fold task as his duty to educate in the spirit of Olympism, then the pupils will have a four-fold subject area of Olympic learning, to learn about the physical, social, moral, and mental domains of modern Olympism in physical activities and sports competitions, at their school lessons and in the other settings of their daily life.

Valstybės gyvenime būna datų ir įvykių, kurie nepasiduoda užmarščiai nuolatos primindami apie save. Tai amžininkų laiku padaryti žingsniai, kurių svarbumą tikrina istorija. Kalbant apie Lietuvos olimpinį sąjūdį, tokie yra 1924 metai, kai mūsų šalies sportininkai pirmąsyk tapo lygiaverčiais tarptautinio olimpinio sąjūdžio nariais. Pirmasis oficialiai įteisintas faktas tapo vienu svarbiausių argumentų, kai po ilgų okupacijos dešimtmečių ryžtingai nusprendėme grįžti į pasaulio olimpinę šeimą, bet privalėjome iš naujo įrodinėti neginčijamą, istorijos mums seniai duotą moralinę ir juridinę teisę. Kita reikšminga mūsų olimpinio sąjūdžio gairė – 1988 metai. Tai Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atkūrimo metai. Turėjome žengti labai drąsų ir rizikingą žingsnį, atlaikyti Maskvos spaudimą, įveikti daugelį kliūčių, peržengti psichologinius barjerus. Supratome elementarią tiesą: pirmiausia be šio sprendimo negalėsime žengti ir kito svarbaus žingsnio, sakyčiau, siekti svarbiausiojo tikslo, t. y. visų mūsų teisių atkūrimo tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje, mūsų pripažinimo. Simboliška yra tai, kad beveik viena po kitos eina dvi jubiliejinės, dviejų minėtų reikšmingų įvykių, datos: šiemet – 20 metų, kai buvo atkurtas LTOK, o 2009‑aisiais – 85‑eri, kai lietuviai su savo šalies vėliava debiutavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Dvi įpareigojančios sukaktys. Privalome prisiminti tolesnės praeities ir pastarojo laikotarpio darbus, „inventorizuoti“ nemenkus mūsiškių laimėjimus ir, žinoma, pažvelgti į priekį. Sportininkų laimėjimai, garsinantys Lietuvą, visuomet buvo savotiška šalies vizitinė kortelė, o kartu – didelė šventė, džiugių emocijų šaltinis. [...]

This article reviews the annual activities of Lithuanian Olympic Academy (LOA) for the year 2008, the problems, advantages and perspectives of Olympic education are analysed too. Olympic education is open to everybody; the main humanistic goal of it is to form a need for people to do sports for life, to enrich their existence. The propagated Olympism conception of Olympic education admits very many values which are common to all countries but each of them can find ideas that would be the most important to its culture, sport, traditions, and future. LOA has these activity directions at focus: pupils‘ and students‘ Olympic education (underlying direction); Olympic sport at higher education institutions; the preservation problems of Lithuania sport heritage; scientific evaluation of Olympic Games results; further trends of working and collaboration. The main task is to involve schoolchildren and students into creative activity aiming to promote healthy lifestyle, increase and develop pupils‘ and students‘ knowledge about Olympic movement, Olympic culture, its humanistic ideas, ideals and values that influence youngsters’ behaviour; to organize conferences, seminars, create and implement new projects aiming to develop pedagogues’ competence. Lithuanian students always have been the most active part of sporting society. Representatives of higher education schools are very active in participating at the sessions of International Olympic Academy where Olympic education in universities is always emphasized, they are encouraged to look for new forms of students’ sport and Olympic education development, to create new projects, to enhance motivation for sport and for the universities all over a world to communicate in closer ways.[...]