Didelio meistriškumo baidarininkų rengimas olimpinėms žaidynėms yra sudėtingas vyksmas. Varžybų metu raumenų veiklą labiausiai sąlygoja aerobinės reakcijos, bet labai reikšmingos yra ir glikolitinės reakcijos bei alaktatinis energijos gamybos būdas. Išanalizavus mūsų šalies baidarininkų rengimo praktiką, remiantis sporto mokslo pagrindiniais teiginiais bei organizmo adaptacijos prie fizinių krūvių dėsningumais, buvo sudaryta baidarininkų rengimo programa. Kompleksiniais tyrimais buvo kontroliuojama sportininkų organizmo adaptacijos eiga ir koreguojamas baidarininkų rengimas. Darbo tikslas buvo išanalizuoti Lietuvos baidarininkų rengimą ir dalyvavimą Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. Nagrinėja ma Lietuvos olimpinės rinktinės baidarininkų trenerio M. Rudzinsko auklėtinių rengimo programa ir analizuojami atlikto treniruotės krūvio apskaitos dokumentai. Pateikiami sportininkų išplėstinių tyrimų duomenys. Rengimo programa buvo pakoreguota taip, kad sportininkai du kartus per vasaros sezoną turėjo pasiekti geriausius sportinius rezultatus. Nuo pirmų varžybų iki antrų buvo 2,5 mėn. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad baidarininkai, gerai suplanavus jų rengimą, sudarius tinkamą atsigavimo priemo nių programą, reguliariai tiriant jų organizmo adaptacijos eigą ir pagal tyrimo duomenis koreguojant rengimą, gali du kartus per sezoną pasiekti gerus sportinius rezultatus. Lietuvos pajėgiausi baidarininkai sėkmingiau rungtyniauja 500 m nuotolyje, todėl specializuotas rengimas turi būti skirtas 500 m nuotoliui įveikti.

The aim of the present correlative study was to elucidate the main indices that exert strongest effects on canoeists preparedness for the 500 m distance Olympic team and its reserve. The main indices that change under different modifiable physical loads were elucidated. The following indices were checked: single muscular contraction power (Bosco, 1982), anaerobic alactic muscular power (AAMP) employing staircase ergometry and 10s load on a special ergometer, movement frequency per 10s, simple psychomotor response time, Roufier index (RI) (Skernevièius et al., 2004), as well muscular mass (Moor, Johnson, 1973). Special preparedness was determined from the indices demonstrated while covering the 500m simulation distance on a special ´Dansprint¡ ergometer. Pearson‘s linear correlation method was employed to find a correlation among separate indices and a regressive analysis was performed. The study revealed a close correlation of the efficiency of covering the 500 m simulation distance with AAMP under a 10s load and a reliable relation with staircase ergometry AAMP indices. Muscular mass showed a relation with special performance. The RI which reflects the circulatory functions showed a weak correlation with covering the 500 m simulation distance, although under such load 60-65 percent of energy is produced through aerobic reactions.

Lithuanian 200 m kayak competitors (K-1, K-2) have achieved significant victories at the world and European championships. First place had been won in this event in the European Championships in kayak single and they became multiple winners of the World Cup doubles boat competitions, including the former medal winners. The research was aimed to investigate peculiarities of Lithuanian elite kayakers’, who are European and World champions and prize winners, preparation for 200 m event. Annual preparatory cycle of afore named two kayakers was under investigation. Training planning documentation and training registers as well as athletes’ diaries were analyzed. Athletes’ physical preparedness and development was evaluated. The applied methodics are within the programs of preparation for Olympic Games, namely ‘Beijing-2008’ and ‘London – 2012’. The general physical load, estimated by hours, for successful elite kayakers in World and European championships (200 m event) equals to the preparation load of elite athletes practicing other sports. Nevertheless, physical load distribution regarding different intensity zones bears specific features [...].

The aim of our work was to examine physical development, physical and functional capacity of elite Lithuanian kayakers, and to compare data of high physical active persons with not engaged in sports persons. We examined 12 elite Lithuanian kayakers experimental group (age 20-30 years), and 36 20-24 years old student’s control group of Vilnius Pedagogical University. We estimated the main indices of their physical development: height, body mass, the fat muscle mass index, leading hand force, lung volume. To evaluate physical capacity we assessed single muscle contraction capacity, anaerobic alactic muscular power (gas analyzers were used to asses VO2 max). To assess the functional capacity of the circulatory system, we measured the pulse rate at rest, in orthostasis, in response to a standard physical load (30 squatting per 45 s) and after 60 s of recovery. We determined the rate of psychomotor reaction and central nervous system liability by applying a 10-s tapping test. Kayakers body mass, leading hand force, single muscle contraction capacity, anaerobic alactic muscular power, psychomotor reaction, movement frequency indices are far from not engaged in sports persons. Analysis of data showed that high physical active kayakers have exceptional feature of organism. It is necessary to pay attention in selection process and in the process of physical training for preparing high performance athletes.

Elitinio meistriškumo sportininkų rengimas, jų organizmo adaptacijos reiškiniai plačiai analizuojami fundamentaliuose darbuose. Nemažai dėmesio skiriama fiziologinei, biocheminei sportininkų adaptacijai tyrinėti. Visuose fundamentaliuose sporto fiziologijos darbuose nagrinėjamos sudėtingos sportininkų raumenyse vykstančios metabolinės reakcijos, kurių tarpusavio santykis daugiausia priklauso nuo sportinės veiklos trukmės ir raumenų darbo intensyvumo. Kai kurių autorių duomenimis, įveikiant 1 000 m nuotolį, aerobiniam metabolizmui vyrų organizme atitenka 81,8 % pagaminamos energijos. Rengiant Lietuvos baidarininkus dar pasigendama duomenų apie aerobinio pajėgumo rodiklių kaitą, energijos gamybos reakcijų pobūdį įvairiais pasirengimo laikotarpiais, atskirais metiniais ciklais. Todėl yra aktualu ištirti baidarininkų, olimpinių prizininkų, besirengiančių startuoti 1 000 m nuotolio rungtyje, organizmo adaptacijos raidą keturmečiu olimpiniu ciklu, suprasti aerobinio metabolizmo specifinius požymius, įvertinti ugdymo priemonių ir metodų reikšmingumą. Darbo tikslas – ištirti ir įvertinti didelio meistriškumo baidarininkų, startuojančių 1 000 m nuotolio rungtyje, aerobinio metabolizmo kaitą keturmečiu olimpiniu ciklu ir nustatyti kintamuosius veiksnius, turinčius poveikį aerobiniam pajėgumui. Atliktas vieno atvejo veiksmo tyrimas, kurio metu tirti du baidarių dvivietės valties įgulos sportininkai R. ir A., kurie Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse 1 000 m nuotolio rungtyje iškovojo 5-ąją, prizinę, vietą. Tyrimai atlikti keturmečiu olimpiniu ciklu 2012–2016 metais. Buvo tirta sportininkų atlikto fizinio krūvio apimtis ir intensyvumas bei organizmo adaptacija prie taikomų fizinių krūvių išryškinant aerobinio metabolizmo kaitą kiekvienais olimpinio ciklo metais, atskirais rengimosi etapais. Aerobinis metabolizmas ir pajėgumas buvo tiriamas dirbant specialiu baidarių ergometru „Dansprint“, atliekant tyrimą mobiliu dujų analizatoriumi „Oxygen Mobile“. Atliekamo darbo galingumui ir PD nustatyti ties laktatiniu anaerobiniu slenksčiu (LaAS) buvo taikytas testas, atliekamas specialiu baidarių ergometru „Dansprint“. Kraujotakos sistemos funkcinio pajėgumo kaitai vertinti nustatytas PD gulint, po standartinio fizinio krūvio (30 atsitūpimų per 45 s). Tyrimo rezultatai. Mūsų tyrimai parodė, kad didelio meistriškumo baidarininkų, besirengiančių startuoti 1 000 m nuotolio rungtyje, dauguma aerobinio metabolizmo rodiklių keturmečiu olimpiniu rengimosi ciklu kito mažai, tačiau O2 vartojimo ekonomiškumas smarkiai padidėjo ir tai lėmė specialaus darbo galingumo didėjimą. Rengiant baidarininkus reikšmingas yra anaerobinių glikolitinių ir alaktatinių energijos gamybos reakcijų skatinimas. Baidarininkams rengiantis pagrindinėms keturmečio olimpinio ciklo varžyboms paskutinių metų ciklas turi būti sudarytas iš vieno makrociklo, nes varžybų laikotarpio pradžioje, pasiekus didelį specialųjį pajėgumą, sudėtinga jį išlaikyti iki varžybų laikotarpio pabaigos, kada vyksta olimpinės žaidynės. Baidarininkų aerobinio pajėgumo rodikliai ir darbo galingumas ties KIR ir LaAS gerai informuoja apie baidarininkų parengtumą startuoti atsakingose varžybose. Didesniam baidarininkų aerobinio metabolizmo pažinimui tikslinga tyrinėti O2 vartojimo raumenyse eigą.

In 1000 m kayak rowing event aerobic energy production amounts from 70 to 80 percent. Due to this fact, training of kayak rowers must include significant amounts of aerobic capacity development. The aim of the research was to investigate aerobic capacity development process during the preparatory period of elite kayak rowers participating in 1000 m event. We performed the study on the content of means and methods of the non-water training load, carried out by Lithuanian champions, World Championship silver medal winners at the beginning of their preparatory period. Change of aerobic capacity was studied using gas analyzer “Oxycon Mobile 781023-052- 5.2”, the training load being performed using kayak rowing ergometer “Dansprint”. November training mezocycle included 5 microcycles: 1) introductory – 5 sessions; 2) increasing training load – 5 sessions; 3) partial recovery – 4 sessions; 4) great training load – 7 sessions; 5) recovery and supercompensation – 4 sessions. Characteristic feature of December training mezo-cycle was a microcycle, devoted to VO2 max increase applying special training load. Characteristic features of February mezocycle were the following: increased number of training sessions up to 8 within microcycles, exercises for creatine phosphate capacity development were included, and application of training load for glycolytic reactions stimulation were initiated. The fifth microcycle was devoted to recovery and supercompensation and included on-stage testings. Within the structure of kayak rowers’ each training mezocycle, characteristic was involvement of introductory and recovery supercompensation microcycles. The carried out investigation demonstrated remarkable progress of kayak rower R.N. during a three months period: VO2 max increased from 56,1 to 67,5 ml/min/kg, working capacity increased from 280 W to 320 W. The study proved effectiveness of kayak rowers’ performed training load, its adjustment to recovery and supercompensation periods in development of kayak rowers’ aerobic capacity.

Sportinis baidarininkų rengimas, kuriame svarbus tiek fizinis, tiek psichinis parengtumas, yra sudėtingas procesas. Vienas pagrindinių psichinių veiksnių, darančių įtaką baidarininkų rengimuisi ir rezultatams, yra motyvacija. Sportininkų, ypač baidarininkų, motyvacija yra nepakankamai mokslinėje literatūroje tyrinėtas veiksnys. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų konkrečios sportinės veiklos pasirinkimo ir ugdymosi motyvus. Tyrimo objektas – Lietuvos rinktinės baidarininkų sportavimo motyvai. Atliekant tyrimą buvo taikyti teoriniai metodai (mokslinės literatūros analizė ir apibendrinimas) ir empirinis metodas (anoniminė anketinė apklausa). Anketinė apklausa buvo atliekama Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Sporto mokslo institute, sporto mokomosiose stovyklose, pratybose. Tirti 20–30 metų amžiaus Lietuvos rinktinės didelio meistriškumo baidarininkai vyrai (n = 14). Anoniminę anketą sudarė penki atviri klausimai ir devyni uždari klausimai. Atvirų klausimų atsakymai buvo klasifikuojami ir verčiami skaitine informacija tam, kad visa empirinio tyrimo medžiaga būtų išanalizuota taikant matematinės statistikos metodus (procentinius dažnius), kad rezultatus būtų galima palyginti kiekybiškai. Ištyrus Lietuvos rinktinės baidarių irkluotojus paaiškėjo, kad vienas pagrindinių sportinės veiklos ir konkrečiai – baidarių irklavimo pasirinkimo motyvų yra įdomi patirtis ir nauji jaudinantys pojūčiai, tėvų ar trenerio paskatinimas turi daug mažesnę galią. Tyrimo rezultatai gali padėti sudarant ir tobulinant baidarininkų rengimo programas, gerinant komunikacijos tarp sportininkų ir trenerių kokybę.

Vienas iš daugelio metodų, taikomų rengiant įvairių sporto šakų sportininkus, yra intervalinis metodas. Šį sportininkų treniravimo metodą pirmieji išskyrė H. Reindelas ir H. Roskammas (1959). 1960 m. I. Astrandas ir kt. plačiai analizavo intervalinių pratybų poveikį O2 vartojimui (VO2), pulso dažniui (PD), laktato (La) koncentracijos kaupimuisi kraujyje ir kitiems fiziologiniams procesams organizme per įvairias intervalines pratybas. H. Reindellas ir kt. (1962) analizavo intervalinių pratybų fiziologinę esmę ir pagrindė jų praktinį taikymą ugdant sportininkų aerobinį pajėgumą, t. y. raumenų gebėjimą vartoti O2, kraujotakos ir kvėpavimo sistemos funkcinį pajėgumą. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama intervalinėms pratyboms derinant trumpai trunkantį intensyvų darbą ir mažo intensyvumo darbą. Tačiau tyrimų apie didelio meistriškumo baidarininkų rengime taikomų intervalinių treniruočių sukeliamus pokyčius organizme stokojama. Ypač aktualu yra išsiaiškinti deguonies vartojimo intensyvumo kaitą dirbančiuose baidarininkų raumenyse, oksigenacijos (deguonies prisotinimo) skirtumus įvairios trukmės ir intensyvumo pratybose.

Darbo tikslas – ištirti ir palyginti didelio intensyvumo intervalinių ir kartotinių treniruočių poveikį elitinio meistriškumo baidarininkų raumenų aerobiniam metabolizmui. [...]