Šis straipsnis grindžiamas J. Laužiko iškeltomis kultūrinių vertybių taikymo ugdant vaikus šeimoje ir vaikų darželyje idėjomis. Siekiant ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą praturtinti jiems prieinamomis meno vertybėmis, j ugdymo turinį buvo įtrauktas tautodailės mokymas. Sukurtas 4-6 metų vaikų kūrybiškumo ugdymo tautodaile modelis ir eksperimentais patikrintas jo reikšmė plėtojant vaikų tautodailinės patirties kaupimo būdus šeimoje ir darželyje. Tyrimo rezultatai parodė, kad tautodaile praturtintas vaikų ugdymas paskatino aktyviau domėtis šia sritimi. Tautodailės knygomis darželyje pradėjo domėtis beveik visi namuose, vaikai - daugiau nei pusė vaikų. Vaikai pradėjo aktyviai dalyvauti kūrybos procese, rengti tautodailės dirbinių parodas darželyje, lankytis muziejuose ir kt. Ugdymas tautodaile darželyje sužadino ne tik vaikų, bet ir tėvų susidomėjimą.

Straipsnyje atskleidžiama šeimos funkcijų, kaip ugdymo tikslų, sklaida. Tyrimo duomenys parodė, jog jauniausi respondentai (17-29 metų), lyginant su vyriausiais (daugiau nei 60 metų), labiau akcentavo demokratinį šeimos modelį

Straipsnyje, remiantis 5-6 metų darželį lankančių vaikų tyrimo duomenimis, parodoma, kad šeima tuo laikotarpiu vaidina pagrindinį vaidmenį formuodama vaikų humanišką elgesį. Nustatyta, kad vaikai humaniškai elgiasi su žmonėmis tada, kai šeimoje vyrauja tinkama atmosfera, tėvai myli savo vaikus, skatina humaniškai elgtis ir glaudžiai bendrauti su savo šeimos nariais ir bendraamžiais.

Popiežius Jonas XXIII yra pasakęs: „Duokite man šventų Motinų, aš pakeisiu pasauli“. Deja, ne tik šventų, bet paprasčiausiai normalių motinų, pirmiausia besirūpinančių savo vaikais, jų likimu, kaskart vis labiau pasigendame. Vis dažniau išgirstame kraupių žinių apie gimdytojas (neapsiverčia liežuvis jas pavadinti motinomis), pametančias, kankinančias ir netgi nužudančias savo vaikus. Kas atsitiko? Ką daryti, kad motinos atliktų savo motiniškas pareigas? Šie klausimai ir paskatino išminties paieškoti praeities pedagogų darbuose. M. Peč- kauskaitė pasirinkta neatsitiktinai: jos mintys šiandien itin aktualios, nes joms turėjo Įtakos pažangiausi Vakarų Europos pedagogikos klasikai ir jos atliepia žymiausių šių dienų ugdymo teoretikų mintis. Ir ne tik teoretikų. Daug paralelių galima rasti tarp Motinos Teresės ir Marijos Pečkauskaitės altruistinės motiniškos nelaimingųjų globos

Straipsnyje atskleidžiami paauglių laisvalaikio ypatumai. Pagrindiniais kriterijais vertinant laisvalaikį pasirinktas papildomasis ugdymas, popamokinė veikla, šeimos laisvalaikis. Tyrimo duomenys parodė, kad beveik pusė apklaustųjų paauglių visiškai nedalyvauja mokyklos popamokinėje ir papildomojo ugdymo institucijų veikloje. Be to, paauglių laisvalaikiui tėvai skiria nepakankamai dėmesio.

Dingimų problema yra gyvų visuomenės diskusijų objektas tiek dėl reiškinio masto, tiek dėl jautrumo. Mylimo žmogaus dingimas – vienas dramatiškiausių įvykių, kuris gali nutikti žmogui. Dingus be žinios asmeniui pasikeičia šeima ir draugai, kurie lieka. Dingusių asmenų artimųjų jausminiai išgyvenimai turi didelės svarbos pagalbos konstravimo procese, kadangi nuo jų išgyvenamų jausmų priklauso pagalbos poreikis. Dingusių asmenų srityje dirbantys specialistai dažnai jaučia bejėgiškumą ir nusivylimą ieškodami būdų, kaip paremti ir įtraukti šeimas, nesukeliant joms dar daugiau dviprasmiškumo ir netikrumo.

Straipsnyje apžvelgiamos 5-6 metų vaikų kūrybiškumo ugdymo aspektai tėvų ir pedagogų požiūriu. Išryškinami kūrybiškumo sąvokos ypatumai bei pedagogo vaidmuo, ugdant vaikų kūrybiškumą. Analizuojami kūrybiškumą skatinantys ir slopinantys veiksniai. Aptariami empirinio tyrimo rezultatai ir pateikiamos išvados, siekiant atskleisti tėvų ir pedagogų požiūrį į 5-6 metų vaikų kūrybiškumo ugdymą. Tyrimo rezultatai parodė, kad pedagogai ir tėvai skatina ir tobulina vaikų kūrybiškumą, nori, kad vaikas taptų kūrybiška asmenybė, mąstytų kūrybiškai.

Remiantis habil. dr. Meilės Lukšienės rašytais dienoraščiais nuo 1923 iki 1932 m., publikuotais darbais ir asmeninės bendravimo su Daktare patirties reflektavimu bandoma išryškinti svarbiausius veiksnius (šeimos, draugų, mokytojų, mokyklos ir kt.), nulėmusius Jos asmenybės brandą.

The article discusses one of the first-class academy students’ underlying factors of adaptation: parents’ support of the adaptation process. Our empirical study has confirmed that parental support plays a very important role for the first class academy students in academy’s adapting community. The adaptation process is determined by many factors but according to the scientist practitioners and teachers from the format of relationship in the family, the style of upbringing and other factors of personality’s formation depend children’s ability to overcome difficulties in adapting the new school environment. Then, a family is the most important factor for the child’s development, his societal behavior and attitude. Parents’ upbringing mistakes have the influence on teenager’s behavior, emotional, social problems: absence of warm emotional relationship, the lack of control or too strict control, incorrect fosterages and punishments, contradictory requirements. During the period of students’ adaptation school and family’s connection is very important because the relationship in the family has the influence on child’s opportunities and on his adaptation at school. It seems that parents’ upbringing style and methods confer the basis for gaining skills, which are significant for future perspective; parents’ encouragement, the models of roles and family’s support make influence to the future pointed aim and plans’ quality, the content and with this connected attributions. Teenagers use their experience gained in the family when they create the relationship behind the family, with contemporaries, this rebounds to their conformance to the new environment of the academy. The scientific analysis of the work claims that parents’ support influence successful adaptation of academy students during the first year in academy’s community. It is important to satisfy teenager’s safety and admission requirements in a family, in order to achieve successful adaptation in academy’s community because from parents’ efficient support and ability to understand academy’s first year students depends interpersonal relationship quality while having adaptation period in academy’s community, especially with the members of the class and teachers. Students’ ability to find new friends in a new classroom depends on social skills which come from the family. Empirical research data showed that parents’ upbringing styles have some impact for students’ security, the sensation of respect in the academy. Upbringing styles influence teenagers being the members of the academy during the adaptation period and the ability to find new friends in a new class. It comes that parents’ upbringing styles influence social adaptation in the academy. It is stated that parents’ support for the first class academy students has the impact on their emotional, psychical and physical state. Some indispositions of the students: sleeplessness, stomachaches, bad mood, the feeling that academy depresses. These indispositions depend on the point if parents understand first class students, if parents’ help is given when it is really needed and on the efficiency of parents support according to students’ attitude.

Straipsnyje aprašomu kokybiniu tyrimu siekiama atskleisti socialinę pagalbą šeimai (biologinei, budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų)), vykdant institucinės vaikų globos (rūpybos) prevenciją. Tyrimo dalyvių refleksyvių patirčių analizė atskleidė, kad, siekiant gerinti ir tobulinti socialinę pagalbą šeimai vykdant institucinės vaikų globos (rūpybos) prevenciją, reikalinga valstybės lygmeniu prevenciškai spręsti institucinės vaikų globos problemą, atsižvelgiant į socialinės pagalbos teikėjų, praktikų pasiūlymus įstatymų pataisoms, plečiant prevencinių ir kitų reikalingų socialinių paslaugų arba paslaugų pagal šeimų poreikius spektrą Lietuvos miestų rajonuose, priešakyje matant vienintelį prioritetinį – vaiko gerovės tikslą.