Contemporary society is offered new pieces of art every day, and that can be interpreted as indirect communication. The audience has to make its choice, and art reviews are a good means to help people orient themselves in this variety. This article is relevant in that it provides an insight into how reviewers understand certain works of art, how they express their opinion or attitude towards them, and what evaluation they give, which in turn helps the audience to form its own opinion about the reviewed works. The object of the research is the evaluation of different pieces of art expressed through modality in present-day Lithuanian and English reviews found in the media. The article aims to find out how different means of realizing modality are employed to express the speaker’s/writer’s positive and/or negative attitude or evaluation of a piece of art in Lithuanian and English reviews. This is done by setting such objectives as identifying the means by which different shades of evaluation are revealed in Lithuanian and English art reviews and later comparing and analysing the results. There seems to be a tendency to employ modality as a means of mitigating negative evaluations in Lithuanian art reviews, whereas English reviewers tend to apply other means. The material for the research was compiled from the Lithuanian periodical Literatūra ir menas and the Review section of the British periodical The Observer from the years 2009–2010. Descriptive, contrastive and analytical methods were applied. The theoretical part of the article surveys the review as a discourse type and enumerates its aims and functions. It also considers evaluation as one of the basic functions of the review. Modality is treated here as a means of expressing the reviewer’s attitude towards the work analysed. The article briefly reviews different approaches to modality and its definitions and then defines text modality as it is used here, i.e. as a universal linguistic, communicative-pragmatic category focusing mainly on the author’s opinion about and attitude towards the analysed work. The results of the research show that modal adverbs are used similarly to express greater or lesser certainty in art reviews, whereas other means of expressing modality appear more frequently in Lithuanian art reviews than in their English counterparts.

Šiandien ypač vertinamas gebėjimas mokėti keletą kalbų, todėl labai svarbu atsakyti į klausimą, kaip galima padėti mokiniams išmokti antrosios užsienio kalbos, atsižvelgiant į atnaujintų bendrųjų programų tikslus, kurie reikalauja ugdyti mokinių kalbinius komunikacinius gebėjimus. Mokymosi procese vienu iš pagrindinių pagalbininkų turėtų būti vertinimas. 2004 m. buvo patvirtinta Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo samprata, tačiau vertinimas vis dar išlieka ugdymo proceso silpnoji grandis, nes daugeliu atvejų taikomos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodikos nekelia mokinių mokymosi motyvacijos ir kartu nepadeda mokytis. Straipsnyje pateikiamo tyrimo tikslas – ištirti vertinimo įtaką mokinių motyvuotam antrosios užsienio kalbos mokymui(si). Tyrimo uždaviniai – apibrėžti vertinimo ciklą ugdymo procese, išanalizuoti vertinimo būdus ir priemones, lemiančias mokinių mokymosi pažangą ir keliančias mokymosi/mokymo motyvaciją. Tyrimo objektas – vertinimo ciklas, darantis įtaką mokinių užsienio kalbos mokymuisi ir motyvacijai 5–10 klasėse. Tyrimo metodai – stebėjimas, formuojamojo ir kaupiamojo (suminio) vertinimo taikymas, mokinių ir tėvų apklausa.

Rengdami pedagogus, ypač daug dėmesio skiriame busimųjų mokytojų gebėjimui dirbti veiksmingai, jų atvirumui ir pasirengimui kaitai bei inovacijoms. Vienas iš šio darbo sėkmės garantų - studento motyvacija ir aspiracijos, kurias išsiaiškinome remdamiesi studijų pradžioje atlikta busimųjų mokytojų gyvenimo patirties analize. Tyrime dalyvavo 240 Gamtos mokslų fakulteto I ir II kursų studentų. Taikydami refleksijos metodą sukaupėme informatyvios tiek kognityvinio, tiek emocinio-vertybinio lygmenų medžiagos. Atlikę analizę, išskyrėme tris asmeninių išgyvenimų grupes, kurias lėmė įvairūs veiksniai, tarp jų ir mokytojo asmenybė.

Straipsnyje analizuojami jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo pasiekimai ir jų vertinimo problema: pagrindžiamas vertinimo aktualumas, atskleidžiama muzikinių pasiekimų vertinimo specifika, remiantis tyrimo rezultatais aptariami jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų muzikiniai pasiekimai atskirose muzikinės veiklos srityse, pateikiami muzikos mokytojų apklausos duomenys, išryškinantys muzikinių pasiekimų vertinimo procese pedagogams kylančias problemos.

Straipsnyje aptariami aktualūs pedagogų rengimo klausimai, analizuojamas studentų požiūris į pedagoginio bendravimo ir savo veiklos bei elgesio refleksi jos ir vertinimo kompetencijų įgyvendinimą per peda goginę praktiką. Studentų požiūriai lyginami su pedagogų nuomonėmis apie praktikantų šių veiklų realizavimą mokykloje. Taip pat atskleidžiami veiksniai, galintysdaryti poveikį tokiems studentų požiūriams.

Straipsnyje aptariami studentų apklausos, kuri atlikta siekiant išsiaiškinti jų požiūrį į studijų programos realizavimo kokybę, rezultatai. Remiantis pastarųjų analize išryškinama respondentų studijų kokybės samprata, nagrinėjamos jos vertinimo ypatybės, apžvelgiami studentų nurodyti kokybiško studijų proceso veiksniai.Taip pat analizuojamos studijuojamos programos bei studentų poreikių sąsajos.

Straipsnyje aptariami Lietuvos universitetų edukologijos magistrantūros studijų programų tyrimo, kuris buvo atliktas 2003—2006 m. m., rezultatai. Tyrimo metu buvo vertinti aukštojo mokslo idėjos esmę sudarantys principai bei jų įgyvendinimo studijų programose rodikliai, leidžiantys kalbėti apie studijų programas kaip apie šiuolaikiškas. Tyrimo rezultatai parodė geriausiai ir silpniausiai įgyvendinamus aukštojo mokslo bruožus.

This paper is an attempt to address the issue of gender differences of evaluative language in linguistic book reviews. The research was focused on three main aspects: firstly, the opening and concluding evaluations, secondly, attributes of the book that were evaluated, and, thirdly, evaluation markers and what value systems they presupposed. The findings suggested that both male and female reviewers preferred to start and finish their reviews with positive comments. Furthermore, reviewers of both genders tended to praise and criticise content-related issues most frequently. Moreover, they used global praise but precise criticism in order to mitigate the face-threatening nature of the review genre. The analysis of evaluation markers revealed that in terms of linguistic expression the disparity between male and female reviews was insignificant.

Straipsnyje aprašytas andragogų praktikų neformaliojo mokymosi modelis ir jo vertinimas, paremtas 174 andragogų praktikų, išbandžiusių šį modelį, kompetencijų kitimo analize. Analizė atskleidė tiek modelio pranašumus, tiek tobulintinas dalis. Išvadose išdėstytos modelio tobulinimo ir taikymo galimybės.

Logistics has become increasingly important to business organizations for financial performance, therefore the aspect of value creation and evaluation of logistics services becomes more and more relevant. Customers require services that meet their subjective needs and one of the main directions of increasing the value of logistics services is the creation of additional services. The purpose of this study – identify trends in value creation for logistics services and assessment methods. The paper reviews the models of value creation for logistics services and generalizes the evaluation methods of valuation of logistics services. Research methodology: Review of scientific articles (1981 – 2018 m.). Scientific articles analyzing the theoretical aspects of the value creation of logistics services. The information is grouped and structured in order to identify the theoretical directions of the development of the value chain and the scope of service creation and to provide a theoretical summary of the evaluation of the value of logistics services.