Straipsnyje analizuojama skaitymo kaip vieno svarbiausių gebėjimų, ugdant asmenybę, taikymo prielaidos socialinio pedagogo darbe, sprendžiant socialines ir pedagogines problemas. Straipsnio tikslas - aptarti socialinio pedagogo galimybes taikyti skaitymo skatinimo strategijas dirbant su paaugliais. Skaitymas, teksto suvokimas, gebėjimas jį struktūri- zuoti, analizuoti yra sėkmingos integracijos į visuomenę, gebėjimo mokytis visą gyvenimą prielaida, todėl straipsnyje nagrinėjamas skaitymo skatinimo strategijų taikymas.

Tyrimu nustatyta, kad mokiniai, kurie išskirti kaip motyvacijos skaityti neturintys, vertina skaitymą ne tik kaip malonią laisvalaikio praleidimo formą, bet ir vieną iš būdų lavinti bręstančiam žmogui reikalingus įgūdžius, kurie pagelbės sėkmingam socialiniam bendravimui, profesinei karjerai ir nuolatiniam tobulėjimui. Remiantis skaitymo strategijų taikymo teorinių prielaidų ir kokybinio tyrimo rezultatų analize, daroma išvada, kad socialinis pedagogas bendradarbiaudamas su lietuvių kalbos ir literatūros mokytojais, klasės auklėtojais galėtų taikyti skaitymo strategijas, kaip priemonę sprendžiant emocines, socialines ir pedagogines problemas, formuojant asmens požiūrį į save ir jį supantį pasaulį.

Straipsnyje nagrinėjama socialinė kultūrinė 13—16 m. Lietuvos ir užsienio (Estijos, Italijos, Makedonijos, Rumunijos, Šveicarijos ir Vokietijos) paauglių tolerancija pagarbos aspektu, pateikiami tarptautinio lyginamojo tyrimo rezultatai, išryškinantys bendrus Lietuvos ir užsienio mokinių nuostatų ir elgesio ypatumus. Nustatyti statistiškai reikšmingi Lietuvos ir užsienio 13—16 m. mokinių pagarbos kitoniškumui skirtumai, nurodomi nuostatų ir elgesio panašumai multikultūriškumo kontekste, pažymint esmines ugdymo prielaidas, taikant paauglių tolerantiškumo ugdymo teatro pratybomis modelį.

Šiame straipsnyje kalbama apie paauglių bendraamžių grupes kaip apie ugdymo veiksnius. Analizuojama paauglių asmenybės ugdymui itin svarbus asmeninių santykių susiklostymas formaliose ir neformaliose bendraamžių grupėse. Straipsnyje aptariamos visos grupės, kuriose paaugliai bendrauja su bendraamžiais ir taip kaupia patirtį tolesnei asmenybės sklaidai. Atskleidžiama religinės paauglių bendraamžių grupės ypatinga svarba asmenybės brendimui.

Tyrimo tikslas – ištirti 12–14 metų mokinių požiūrį į kilnų elgesį ir atskleisti jo raišką sportinėje veikloje. Tyrime dalyvavo 225 Klaipėdos ir Plungės miesto 12–14 metų mokiniai. Buvo taikomi šie tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, anketinė apklausa, situacijų analizė, statistinė analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad sportine kova žavisi beveik pusė (47,1 %) tiriamųjų. Jiems svarbu žaidėjų kovinė dvasia, ryžtas, varžybų taisyklių laikymasis. Daugiau kaip trečdaliui respondentų (35,1 %) svarbu varžybų rezultatas, nepaisant to, kokiu būdu jis pasiektas. Garbingos sportinės kovos samprata šiuo amžiaus tarpsniu dar nėra pakankamai susiformavusi: 66,3 % mokinių nuomone, sporto varžybose visada reikia gerbti varžovus, kovoti laikantis taisyklių, nesvarbu, koks būtų varžybų rezultatas; 22,0 % mokinių teigė, kad reikia visais įmanomais (net negarbingais) būdais siekti pergalės, 9,6 % pažymėjo, kad iš principo taisyklių reikia laikytis, o 2,1 % nurodė, kad galima ir pažeisti taisykles, jeigu taip nurodo treneris. 78,5 % mokinių nuomone, kilnus elgesys pasireiškia tiek sportinėje veikloje, tiek ir gyvenime. Jie kilnų elgesį supranta kaip pasiaukojimą, sąžiningumą, žaidimo taisyklių laikymąsi, paslaugumą, gailestingumą, atjautą. 13,2 % mokinių kilnų elgesį supranta kaip išdidumą, pasitikėjimą savimi. 8,3 % mokinių pasirinko kilnaus elgesio neapibūdinančias savybes. Atlikus tyrimą nustatyta, kad paauglystės amžiuje dar tik formuojasi paauglių vertybinės nuostatos: kilnaus elgesio, sąžiningos ir garbingos kovos samprata, ir jų apraiškos sportinėje veikloje ir gyvenime. Olimpinis ugdymas suteikia galimybę paaugliams kilnų elgesį ir garbingą sportinę kovą suvokti nedirektyviai – per sporto fenomeną, konkrečiose situacijose ir kartu juos praturtinti prasminėmis sampratomis.

Tyrimo objektas: 12–15 m. berniukų fizinio parengtumo ir jų biologinio subrendimo kaita. Tyrimo tikslas – nustatyti skirtingo amžiaus berniukų fizinį parengtumą ir požiūrio į kūno kultūrą sąsajas su jų lytine branda. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti skirtingo amžiaus berniukų fizinį parengtumą. 2. Nustatyti lytinio subrendimo stadijas. 3. Palyginti gautus duomenis su duomenimis, gautais prieš 25 metus tiriant tos pačios mokyklos moksleivius. Tyrimas atliktas 2006–2007 m. Vilniaus Gerosios Vilties vidurinėje mokykloje. Tyrime dalyvavo 6–10 klasių 139 pagrindinės sveikatos grupės 12–15 metų berniukai, 1982 m. – 333 berniukai. Tyrimo rezultatai parodė, kad berniukai pagal lytinio subrendimo stadijas pasiskirstė taip: nulinės lytinio subrendimo stadijos buvo 24 proc., pirmos – 23 proc., antros – 31 proc., trečios – 22 proc. berniukų. Prieš 25 m. atliktame tyrime (Vilkas, 1982) berniukai pagal lytinio subrendimo stadijas buvo pasiskirstę atitinkamai taip: 20 proc., 23 proc., 30 proc., 27 proc. Matyti, kad aukštesnių lytinio subrendimo stadijų berniukų skaičiaus procentinė išraiška per 25 metus padidėjo. Palyginus berniukų lytinį subrendimą pagal jų lytinio subrendimo stadijas, matyti, kad dabartiniai berniukai bręsta daug greičiau nei jų bendraamžiai, tirti prieš 25 metus. Mūsų tyrimo hipotezė pasitvirtino. Lyginamoji analizė parodė, kad atlikto tyrimo didelė dalis rezultatų labai skyrėsi nuo 1982 metų tyrimo rezultatų. Mūsų nuomone, tokius skirtumus sąlygoja akceleracijos fenomenas, kurį lemia genetiniai, socialinės aplinkos ir kiti veiksniai. Akceleracija paveikė kūno somatinius rodiklius, lytinį brendimą, fizinių gebėjimų raišką.

Straipsnyje aptariama, išryškinama ir lyginama mokinių fizinio išsivystymo ir parengtumo rodiklių rezultatų kaita, skirtingais paauglystės periodais. Didžiausi fizinio išsivystymo ir parengtumo rodiklių rezultatų prieaugiai stebimi VII ir IX klasėse. Tačiau fizinio išsivystymo ir parengtumo rodiklių rezultatai nedaug didesni arba panašūs į bendraamžių rezultatus, pateiktus EUROFIT (2002), išskyrus didesnius kūno masės vidurkius ir geresnius pusiausvyros bei šaudyklinio bėgimo rezultatus.

The article discusses the assumptions of the use of bibliotherapy elements when solving social and pedagogical adolescent problems. The research shows that students, who are defined as having no reading motivation, identify reading with a possibility to empathize with the main protagonist and relate it with development of imagination, rhetoric and other skills necessary for successful socialization. According to the theoretical assumptions of reading strategy usage and qualitative research result analysis it brings us to conclusion that pedagogues could apply bibliotherapy elements as a means to solve emotional, socio-pedagogical problems, to form person’s attitude towards himself and the world surrounding him.

Straipsnyje remiantis literatūros šaltinių analize bei empirinio tyrimo rezultatais aptariama sociokultūrinės aplinkos įtaka paauglių vertybių struktūrai. Tyrimo rezultati parodė, kad daugiausia įtakos paauglių vertybėms turi šeimos socialinis statusas ir gyvenamoji aplinka. Šeimos priklausymas aukštesniam ar žemesniam socialiniam sluoksniui nulemia galimybę paaugliams pasirinkti gyvenimo būdą.Taip pat straipsnyje aptariamas miesto ir kaimo paauglių emocinių ryšių skirtybės: kaime gyvenantys paaugliai palaiko glaudesnius ryšius su šeimos nariais, labiau paiso jų nuomonės, o mieste gyvenantys paaugliai daugiausia dėmesio skiria madingai aprangai.

The paper presents a research study on the enhancement of the learning motivation of adolescents which sought to determine the learning motivation-building techniques that are used in middle adolescence during the lessons. The focus group method was chosen in order to achieve this goal. The research involved 15 educators working in two gymnasiums of Kaunas.

Visuomenės akyse jaunuoliai, gyvenantys su liga, tampa „kitokiais“ dėl gydymo keliamų reikalavimų. Situacijos sudėtingumą suprantantis socialinis darbuotojas gali pasiūlyti tinkamą socialinę pagalbą. Straipsnio tikslas – atskleisti „kitoniškumo“ įveikos strategijas santykių tarp paauglių, sergančių cukriniu diabetu ir bendraamžių kontekste. Atliktas kokybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 14 jaunuolių. Tyrimas atskleidė, kad ligos gydymo būdai sukelia įtampą, kai paauglys jaučiasi kitoks dėl netekto spontaniškumo, kasdienės veiklos planavimo ir kt. „Kitoniškumas“ įveikiamas pasitelkiant tokias strategijas kaip išsaugant „normalumą“, priimant „kitoniškumą“ kaip „normalumą“ arba sujungiant „kitoniškumą“ ir „normalumą“.