Straipsnyje pristatoma profesinio orien tavimo reikšmė sėkmingai asmens socializacijai, ypatingą dėmesį skiriant tėvų įtakos šiame procese reikšmei. Apžvelgiama šiuo metu veikianti teisinė bazė, reglamentuojanti profesinį orientavimą, šių paslaugų teikimo sąlygas. Taip pat, remiantis tyrimo duomenimis, atskleidžiamas ir nagrinėjamas tėvų požiūris į profesinio orientavimo paslaugas, teikiamas bendrojo lavinimo mokyklose mokiniams bei jų tėvams.

Šis darbas skirtas mokslinės problemos, kaip sportas skatina socialinių įgūdžių formavimąsi, plečia ar riboja asmens gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus, reikšti savo nuomonę, pasakyti, ką jauti, analizei. Tyrimo rezultatai parodė, kad statistiškai patikimai (p < 0,05) skiriasi 13-15 m. sportuojančių ir nesportuojančių mokinių šių socialinių įgūdžių lygis: gebėjimo save pažinti, bendravimo ir bendradarbiavimo, gebėjimo reikšti savo nuomonę, gebėjimo paprašyti pagalbos - sportuojančių moksleivių įgūdžių lygis yra aukštesnis.

Straipsnyje nagrinėjama mokinių, patiriančių mokymosi sunkumų, įveikos prielaidos. Straipsnio tikslas: išanalizuoti mokinių patiriamų mokymosi sunkumų įveikos prielaidas. Straipsnio uždaviniai: 1) išanalizuoti mokymosi sunkumų, kuriuos patiria vaikai, sampratą; 2) išnagrinėti mokinių mokymosi sunkumų prielaidas apibrėžties procese; 3) išanalizuoti efektyvias socialinių-ekonominių sunkumų įveikos galimybes; 4) aptarti vaiko pozityviosios socializacijos galimybes sunkumams įveikti; 5) remiantis tyrimo duomenimis, atskleisti mokinių patiriamų sunkumų įveikos prielaidas. Tyrimo dalyviai – mokiniai, patiriantys mokymosi sunkumų. Pagrindiniai prielaidos modeliai sunkumams įveikti: įvairių specialistų bendradarbiavimas, papildomų pamokų skyrimas, finansinių išteklių paieška, bendradarbiavimo sklaida / didinimas (tinkamas dėmesys namie, visokeriopa pagalba mokykloje), reikiamų priemonių pirkimas, intervencinių pamokų / būrelių kūrimas, konsultavimo paslaugos ne tik mokiniams, bet ir mokytojams, esamų išteklių naudojimas.

Straipsnyje aptariamos jaunosios kartos dorinio ugdymo problemos, nagrinėjama konkreti moksleivių patirtis, susijusi su kai kurių sakralinių objektų pažinimu ir jų emociniu poveikiu. Autoriai daro išvadą, kad tokios poilsio formos, kaip turistiniai žygiai, pažintinės pramoginės stovyklos ir pan., gali patraukti daugiau moksleivių ir padėti veiksmingiau spręsti aktualias aukščiausių žmogiškųjų vertybių išsaugojimo problemas.

Augant darbuotojų mobilumui, organizacijoms naudinga suvokti bei tinkamai organizuoti darbuotojų adaptacijos ir socializacijos procesus, kadangi adaptacijos proceso rezultatas – organizacijoje identifikavęsis asmuo, o socializacijos rodikliai yra neatsiejami nuo darbo užduočių įsisavinimo, darbo vaidmens suvokimo, socialinės integracijos bei organizacijos kultūros perpratimo. Šalies ir užsienio lygmeniu atlikta nemažai studijų siekiant ištirti šiuos procesus viešajame sektoriuje. Šiame straipsnyje statutinės organizacijos atvejis. Mokslinė problema – kokia yra darbuotojų adaptacijos ir socializacijos statutinėje organizacijoje praktika ir kokie veiksniai valdant šiuos procesus būtų reikšmingi, siekiant sumažinti darbuotojų kaitą? Tyrimo tikslas – identifikuoti naujų darbuotojų adaptacijos ir socializacijos specifiką statutinėje organizacijoje. Tyrimo metodika – išstudijavus mokslinius šaltinius, sukonstruotas tyrimo instrumentas, integruojantis esmines adaptacijos ir socializacijos procesų dedamąsias, bei ištirta darbuotojų adaptacija ir socializacija statutinėje organizacijoje išskiriant esminius veiksnius, lemiančius minėtų procesų sėkmę.

Darbo tikslas – nustatyti grupinių ir individualių fizinių veiklų poveikį pradinių klasių mokinių socializacijai. Tyrimo organizavimas ir metodai. Tyrime dalyvavo 48 pradinių klasių mokiniai – nuo 1 iki 4 klasės (7–10 m.). Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją (n = 24) ir kontrolinę (n = 24). Tiriamajai grupei buvo taikomi edukaciniai fiziniai žaidimai ir pratimai, o kontrolinei grupei – įprastinės fizinės veiklos pratimai. Abiem grupėms užsiėmimai vyko po du kartus per savaitę po 45 min. Testavimas buvo vykdomas dviem etapais – prieš ir po intervencijos – vienoje Kauno miesto progimnazijų. Tyrime taikyti metodai: elgesiui, emocijų raiškai ir bendravimui su bendraamžiais nustatyti – Galių ir sunkumų klausimynas; įtampos lygiui veiklos metu įvertinti – „VERIM Lab Pro“ biogrįžtamojo ryšio metodas; pasitenkinimas fizine veikla vertinamas pagal Fizinio aktyvumo malonumo skalę; fizinės veiklos raiška buvo vertinama „Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimu – HBSC“ (metodologijos ištrauka apie fizinį aktyvumą laisvalaikio metu). Duomenų apdorojimui buvo naudojamas statistinės duomenų analizės paketas SPSS for Windows 23.0. Rezultatai. Tiriamojoje grupėje taikyti edukaciniai fiziniai žaidimai ir pratimai turėjo teigiamą poveikį mokinių elgesiui (p = 0,001), santykiams su bendraamžiais (p = 0,01), bendriems sunkumams (p = 0,001), sumažino hiperaktyvumą (p = 0,01). Sumažėjo mokinių patiriama įtampa veiklų metu tiriamojoje grupėje mažiausio (p = 0,021) ir didžiausio (p = 0,037) intensyvumo veiklose. Statistiškai reikšmingo poveikio mokinių patiriamai įtampai neturėjo kontrolinėje grupėje taikyti įprastinės fizinės veiklos pratimai. Tiriamojoje grupėje taikomi pratimai turėjo teigiamą poveikį mokinių pasitenkinimui fizine veikla (p = 0,001), padažnėjo fiziškai aktyvaus laisvalaikio leidimas (p = 0,001) ir pailgėjo trukmė (p = 0,004). Kontrolinėje grupėje nenustatytas reikšmingas poveikis pasitenkinimui taikoma veikla, tačiau statistiškai reikšmingai pakito fiziškai aktyvaus laisvalaikio dažnumas (p = 0,001) ir trukmė (p = 0,020). Išvados. Neformaliojo ugdymo metu taikyti edukaciniai fiziniai žaidimai ir pratimai labiau sumažino mokinių elgesio problemas, hiperaktyvumą ir bendrus sunkumus negu neformaliojo ugdymo metu taikytos įprastinės fizinės veiklos. Pradinių klasių mokiniams popamokinės veiklos metu taikytos edukacinės fizinės veiklos labiau sumažino patiriamą įtampą mažiausio intensyvumo veiklos metu, lyginant su popamokinėmis įprastinėmis fizinėmis veiklomis. Nustatytas didesnis poveikis mokinių pasitenkinimui fizine veikla ir fizinio aktyvumo padidėjimui po edukacinių fizinių žaidimų ir pratimų intervencijos, lyginant su įprastine fizine veikla.

The article analyses the problem of the re-socialization of convicts. The conditions encouraging the positiveness and effectiveness of the process of re-socialization are revealed here, namely, the constant process, continuity, specialists’ improvement of professional skills and the like. The generalized scientific (academic) literature is illustrated (grounded) by the empirical research data. While presenting the research data, the conclusion that convicts have evident educational needs is made. Besides, convicts who do not have a secondary education commit the highest number of crimes. It also comes into light that younger convicts (aged between 18 and 24) are more motivated in a professional sense than people of other age groups (ages). Through the analysis of the research data it is shown that convicts who have grown up in the families of their biological parents maintain warm and open mutual relationships with their parents more often than those who have not been raised in their biological families. In addition, the majority of the convicted project their future in prison (70 %). More than 60 % of respondents plan to ensure their means of subsistence legally after the release from prison.

4. Explore the attitude of individuals using psychotropic substances towards the means ol social psychological help. 5. Give recommendations regarding the organisational effectiveness the creation of the complex social psychological rehabilitation services and assistance to individuals using psychotropic substances model. The methods of research: 1 . Analysis of statistical sources; 2. Analysis of scientific sources; 3. Analysis of Lithuanian laws regulating the organisation and provision of social psychological help to individuals using psychotropic substances. 4. The overview and analysis of the foreign countries experience. 5. Questionnaire survey. 6. Summarisation and analysis of the gathered data. 7. The methods of research: 1 . Overview and analysis of the scientific sources. 2. Observation. 3. Structural interview. 4. Written speech. 5. Summarisation and quality analysis of the gathered data.

The final paper presents assessment of educational needs of the people infected with HIV and importance of their satisfaction in Lithuania. The work highlights the importance of education and the evaluation of the importance of education in contemporary society as well as analysis of HIV discrimination and equal opportunities in the society. The paper assesses the social integration of the people infected with HIV, their participation in education, the importance of increase in equal opportunities for patients with communicable diseases, presents the necessity of vocational rehabilitation of the HIV infected, reveals special assistance provided to the infected by specialists of education institutions. The qualitative research method is applied assessing perception of the importance of educational needs of the people infected with HIV and their satisfaction. The relevance of the topics was substantiated by interviews with HIV infected people in order to determine their educational needs. The end of the paper presents the findings and recommendations of theoretical and practical parts.

Vaikų socializacijos centro kaip netradicinės bendrojo ugdymo mokyklos veiklos turinys apima ne tik švietimo darbo ir pagalbos organizavimą, todėl ugdytinių socializacija vaikų socializacijos centruose laikytina sėkmingo sugrįžimo į sociumą ir integravimosi visuomenėje pagrindu. Atskleidus vaikų socializacijos centrų kultūros ir ugdytinių socializacijos proceso per vertybes, normas, nuostatas, elgesio taisykles ir kitas sąsajas, darytina prielaida, kad vaikų socializacijos centrų kultūros perėmimas yra viena svarbiausių pozityviosios socializacijos sąlygų. Šiame straipsnyje analizuojami vaikų socializacijos centrų kultūros veiksniai ugdytinių socializacijai, ugdytinių ir pedagogų požiūriu. Aptariami empirinio tyrimo rezultatai, išryškinant svarbiausius aspektus, siekiant gerinti socializacijos sąlygas šiose švietimo organizacijose.