Lietuvos socialiniams pedagogams priskiriama dirbti su vengiančiais lankyti mokyklą mokiniais. Tačiau, nepaisant vis didesnio mokslininkų dėmesio socialinių pedagogų veiklai bendrojo lavinimo mokykloje, jų darbo ypatumai su vengiančiais lankyti mokyklą mokiniais iki šiol nebuvo tiriami. Tai paskatino straipsnio autorę atlikti tyrimą, kuriame kokybiniu interviu metodu buvo ištirti 76 socialiniai pedagogai, dirbantys bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo rezultatai leido atskleisti socialinių pedagogų darbo su vengiančiais lankyti mokyklą mokiniais planavimą, atlikimo pakopas, principus, efektyvumą lemiančius veiksnius, problemas ir jų sprendimo gaires.

Straipsnyje analizuojami socialinių pedagogų savanorių tinkamumo socialinei pedagoginei veiklai kriterijai. Atskaitos tašku pasirinkta jų motyvacija, pateikta jų lyginamoji analizė. Daroma prielaida, jog siekiant socialinių pedagogų profesinės sėkmės, būtina kurti jų atrankos metodiką. Formuojant specialistų atrankos modelį, remiamasi savanorių atrankos metodikos principais, sujungiant profesinį ir iki profesinį socialinių pedagogų rengimą.

Socialinis pedagogas traktuojamas kaip valstybės tarnautojas ir tuo pat metu kūrybinis darbuotojas, kurio veikla turi iniciatyvinį pobūdį. Išskirti pagrindiniai socialinio pedagogo gebėjimai, veiklos parametrai, apibūdintos jo kaip mokyklos pedagoginės bendruomenės nario funkcijos

Straipsnyje analizuojama socialinių pedagogų rengimo patirtis Lietuvoje: realijos ir perspektyvos, studijų modernizavimo galimybės universitetinių bei neuniversitetinių studijų procese. Socialinių pedagogų rengimas traktuojamas kaip tam tikra šios srities specialistų studijų, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo aukštosiose mokyklose sistema. Diskutuojama apie studijų plėtrą tarpkultūrinės sintezės kontekste, apie kokybinių - reflektyvinių studijų modelių naudojimą, studentų bei dėstytojų bendradarbiavimą, siekiant optimizuoti socialinės pedagogikos studijų procesą.

Vaikų globos namų tema yra itin aktuali Lietuvoje. Vaikams, ypač netekusiems tėvų globos, labiausiai reikia išskirtinės apsaugos, jų teisės turi būti ginamos ypač kruopščiai ir atidžiai. Kasmet kuriamos programos, strategijos, priimami įstatymai bei jų pakeitimai, numatantys vaiko globos politikos tobulėjimą bei plėtrą. Didžioji dalis patvirtintų programų bei strategijų numatė vaikų, augančių stacionariose institucijose, skaičiaus mažinimą ir vaiko globos šeimoje bei šeimynose skatinimą. Numatyta, kad iki 2020 m. globos įstaigose vaikų neliks, jie gyvens šeimose, šeimynose, bendruomenėse. Kokia jų patirtis? Ar gyvendami ben druomeniniuose globos namuose jaunuoliai mokosi gyventi mažoje bendruomenėje, pritapti visuomenėje, rūpintis buitimi, planuoti savo išlaidas, prisiimti asmeninę atsakomybę ir savaran kiškai priimti sprendimus? Ar taip jaunuoliai jaučiasi labiau pasiruošę savarankiškam gyveni mui ir išmoksta pagrindinių įgūdžių ir vertybių, reikalingų suaugusiojo gyvenime. Remiantis pasirinktų šaltinių analizės ir tyrimo rezultatais, straipsnyje siekiama objektyviai apibūdinti tiriamą reiškinį bei atskleisti paauglių, išėjusių iš vaikų globos namų į bendruomeninius globos namus, socialinės adaptacijos ypatumus.

Socialiniai pedagogai, teikdami socialinę-pedagoginę pagalbą mokiniams bei organizuodami socialinį ugdymą mokyklose, geriausių rezultatų pasiekia veikdami kartu su komanda, kurią sudaro reikiamos srities specialistai, turintys tinkamų bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimų ir galintys lanksčiai reaguoti į kintančius mokinių poreikius bei konkrečią situaciją. Tokios komandos kūrimo iniciatoriaus vaidmuo paprastai mokyklose tenka socialiniam pedagogui. Straipsnyje siekiama atskleisti socialinių pedagogų nuostatas į komandinę veiklą mokykloje. Straipsnį sudaro įvadas ir skyrius, kuriame aprašomos tyrimo priemonės, imtis ir duomenų analizės metodai, pristatomi atlikto tyrimo rezultatai, pateikiama diskusija ir įžvalgos tolesniems tyrimams. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokyklų bendruomenės yra pasiruošusios komandiniam darbui: diskutuojama ir kalbama apie problemas, mokyklos darbuotojai yra pasirengę padėti ir padeda savo kolegoms, o mokyklų vadovai palaiko komandinę veiklą mokyklose, skatina darbuotojų kūrybiškumą ir suteikia laisvės veikti.

Straipsnyje pristatomas profesoriaus Bronislovo Bitino inicijuotas ir kartu su moks-lininkų grupe sukurtas „Vaikų ir paauglių elgsenos monitoringas“ bei šios priemonės taikymo socialinio pedagogo darbe galimybės. Dar 1997 m. Lietuvoje įgyvendinant Nacionalinę vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programą, buvo sukurta priemonė, skirta socialiniams pedagogams. Iki 2002 m. vienoje iš bendrojo ugdymo mokyklų ši priemonė buvo diegiama ugdomojo projekto kontekste, vėliau, įvertinus gautus rezultatus, buvo tobulinama, priderinant pastarąją prie naujų techninių sąlygų.

The article analyses functions and competences of a social educator as vocational adviser, as well as theoretical assumptions of them. The competences of a ocational adviser in Lithuania are defined in the Vocational Information Standard (2007), which stipulates functions, capacities and operational spheres of a vocational adviser. So far the functions and competences of a social educator as a vocational adviser have not been investigated by the Lithuanian scientists. The article provides a detailed review of the concept of competence and presents the experience of the EU Member States in training vocational guidance specialists. Referring to the analysis of regulatory enactments and scientific literature, general, cognitive and functional competences of a social educator as a vocational adviser are specified. The group of general competences of a social educator as a vocational adviser includes: social competence of a social educator as a vocational adviser; learning competence, competence of effective activity, communication competence, information management competence, project management competence, change management competence, and competence of research activity. Within the context under analysis, functional competences include: vocational information; vocational counselling; upgrading career design skills; co-operation; co-ordination of activity; investigation and needs assessment; vocational information, counselling and planning of activity for the development of career planning capacities; assessment of personal activity; efficiency of support; and competences related to education of family and community. Cognitive competences of a social educator as a vocational adviser include: the knowledge of the vocational guidance content; principles tor provision of support, organisation and evaluation of activities.

Straipsnyje nagrinėjama profesinių mokyklų mokinių požiūris į socialinio pedagogo veiklą, pateikiama besimokančiųjų nuomonė apie galimybes bendrauti su socialiniu pedagogu, jo darbo efektyvumą ir reikalingumą profesinėje mokykloje. Analizuojama, į ką mokiniai, susidūrę su sunkumais mokykloje, kreipiasi pagalbos, kaip dalykų mokytojai, grupių auklėtojai ir socialinis pedagogas padeda profesinių mokyklų mokiniams išspręsti jų problemas. Aiškinamasi, iš kur mokiniai sužino, kad jų mokykloje dirba socialinis pedagogas, kokią veiklą jis atlieka, ar mokiniai sulaukia iš jo reikiamos pagalbos. Nagrinėjamos priežastys, kurios skatintų mokinius dažniau kreiptis pagalbos į socialinj pedagogą.