Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dabartiniu metu Europoje beveik 60 proc. suaugusių žmonių turi antsvorį arba yra nutukę, o 2032 m. prognozuojamas nutukimu sergančių žmonių skaičius sieks daugiau nei 1 milijardą. Esminiai nutukimo riziką skatinantys elgsenos veiksniai yra sveikatai nepalanki mityba, per mažas fizinis aktyvumas, trumpa miego trukmė ir psichikos sutrikimai, nerimas ir depresija. Kita vertus, Lietuvoje sąsajos tarp tabako rūkymo, vartojamų kanapių ekspozicijos ir gyventojų kūno sandaros niekada nebuvo tyrinėtos. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų tabako ir kanapių vartojimo sąsajas su kūno kompozicija. Panaudojant konfidencialų anketinės apklausos metodą 2024 m. sausio–gruodžio mėn. vykdytas vienmomentinis pjūvinis tyrimas, kurio metu ištirti 21,7 ± 3,9 m. amžiaus studentai (n = 1 327). Išanalizavus tabako ir kanapių (marihuanos) vartotojų proporcijas, nustatyta, kad cigaretes rūkė beveik kas antras (46 proc.) tiriamasis, o marihuaną vartojo 7 proc. studentų. Dažnesnis kanapių vartojimas prognozavo mažesnį kūno riebalų masės procentą Lietuvos jauniesiems suaugusiesiems (β = –1,2, 95 proc. PI: –1,9; –0,4, p = 0,005). Nors dabartinio tyrimo rezultatai atskleidė ryšį tarp dažnesnio kanapių vartojimo ir mažesnės riebalų masės, tačiau šie duomenys prieš juos ekstrapoliuojant praktikoje turėtų būti kruopščiai patikrinti eksperimentiniais tyrimais. Be to, jei kanapės yra dažniausiai vartojama nelegali psichoaktyvioji medžiaga tiek pasauliniu, tiek europiniu mastu, tai marihuanos vartojimas nei medicininiais tikslais, nei rekreaciniais tikslais Lietuvoje nėra įteisintas. Todėl ilgalaikė vartojamų kanapių ekspozicija negali tapti nutukimo epidemijos sprendimo būdu.

Fizinis aktyvumas ir gyvensenos įpročiai yra svarbūs žmogaus gyvenimo elementai, turintys didelį poveikį sveikatai, mažindami lėtinių ligų, depresijos, nutukimo riziką bei gerindami savijautą (World Health Organization, 2020, 2024). Lietuvoje stebimas nepakankamas fizinis aktyvumas ir netinkami gyvensenos įpročiai, prisidedantys prie nutukimo, kurio rodikliai viršija ES vidurkį (Lietuva: Šalies sveikatos profilis 2023, 2024). To priežastys – nesubalansuota mityba, sėdimas gyvenimo būdas, urbanizacija ir technologijų poveikis. Socialiniai, ekonominiai veiksniai bei spartus gyvenimo tempas taip pat prisideda prie šių problemų. Todėl būtina plačiau analizuoti fizinio aktyvumo ir gyvensenos ryšius siekiant spręsti šias problemas. Šio straipsnio tikslas – ištirti suaugusiųjų žmonių fizinio aktyvumo ir gyvensenos įpročių raišką. Tikslui pasiekti yra suformuluoti tokie uždaviniai: 1. Atskleisti suaugusiųjų fizinio aktyvumo lygių raišką pagal amžių ir lytį; 2. Atskleisti suaugusiųjų gyvensenos įpročių raišką pagal amžių ir lytį; 3. Atskleisti ryšius tarp suaugusiųjų fizinio aktyvumo ir gyvensenos įpročių. Tyrimui atlikti yra naudojamas klausimynas, sudarytas: iš šešių klausimų apie respondento bendrąsias charakteristikas (amžių, lytį, svorį ir kt.); Tarptautinio suaugusių žmonių fizinio aktyvumo klausimyno (IPAQ) trumposios versijos; Higienos instituto rekomenduojamo suaugusiųjų gyvensenos klausimyno. Tyrime dalyvavo 403 žmonės, gyvenantys Vilniaus apskrityje. Iš jų 181 (45 proc.) yra vyrai ir 222 (55 proc.) – moterys. Apklaustųjų amžius yra nuo 18 iki 64 m. ir jie yra suskirstyti į tris grupes: 18–25 m. amžiaus grupėje yra 126 (31 proc.) asmenys, 26–44 m. amžiaus grupėje – 160 (40 proc.) asmenų, o 45–64 m. amžiaus grupėje – 117 (29 proc.) apklaustųjų. Tyrimas parodė, kad fizinio aktyvumo (FA) lygis priklauso nuo amžiaus – 18–25 m. asmenys yra aktyvesni nei vyresni. Tarp moterų yra mažiau žemo FA asmenų nei tarp vyrų. Mitybos įpročiai su lytimi, amžiumi ir FA lygiu ryšių neturi. Tabaką, elektronines cigaretes ir marihuaną dažniau vartoja vyrai ir 18–25 m. asmenys, alkoholį kasdien – 45–64 m. asmenys. Narkotikų vartojimo sąsajų su lytimi ir amžiumi nenustatyta. Su draugais dažniau bendrauja 26–44 m. asmenys ir moterys. Prislėgtos dažniau jaučiasi moterys ir 18–25 m. asmenys. Sveikatą geriausiai vertina 18–25 m. asmenys. Nagrinėjant žalingų įpročių ryšius su FA lygiu, visais atvejais juos dažniau turi žemo FA asmenys. Tiriant gyvenimo kokybę ir bendravimo įpročius, prasčiausi rodikliai irgi yra žemo FA asmenų.

Nutukimas yra sudėtinga, kompleksinė, daugybinės etiologijos liga, kurią sukelia riebalinio audinio perteklinis susikaupimas organizme. Ši problema yra pagrindinis visuomenės sveikatos iššūkis visame pasaulyje. Su antsvoriu ir nutukimu siejamų problemų yra daug, jos paveikia ne tik žmogų (jo fizinę ir psichinę sveikatą, gyvenimo kokybę), bet ir visuomenę, šalies ekonomiką, todėl yra svarbu analizuoti, spręsti ir taikyti prevencijos būdus, kaip galima būtų sumažinti antsvorio ir nutukimo sukeltų padarinių riziką. Fizinis aktyvumas, mityba ir psichoemocinė būklė turi poveikį asmens kūno sudėčiai ir bendrai sveikatai, tačiau vis dar nėra vienos nuomonės ir gerai žinoma, ar skiriasi antsvorį turinčių ir nutukusių asmenų psichofiziologiniai rodikliai bei funkcinio pajėgumo ir fizinio aktyvumo lygis. Tokie duomenys yra reikalingi nutukimo ir jo komplikacijų prevencijai bei prognozei. Todėl šiame moksliniame darbe buvo sprendžiama ši problema ir buvo kompleksiškai įvertinti antsvorį turinčių ir nutukusių moterų kūno sudėties, funkcinio pajėgumo rodikliai, fizinio aktyvumo ir psichologinės gerovės aspektai. Tyrime dalyvavo 66 moterys (25–45 metų), suskirstytos į 2 grupės: antsvorį turinčios (n = 31, kūno masės indeksas (KMI) 25–29,9 kg/m²) ir nutukusios (n = 35, KMI ≥ 30 kg/m²). Tiriamųjų duomenys rinkti pasitelkiant anoniminę apklausą (taikant standartizuotą klausimyną, vertinant sociodemografinius veiksnius), Tarptautiniu fizinio aktyvumo klausimyną (IPAQ), PSO-5 geros savijautos indeksu, subjektyviai suvokto streso skale (PSS) ir SF-36 klausimyną (vertinant fizinę būklę, psichinę gerovę, kasdienę veiklą, apribojimus dėl fizinės sveikatos). Taip pat nustatyti antropometriniai rodikliai (ūgis, kūno masė, KMI, raumenų masė, kūno ir visceralinių riebalų kiekis, liemens ir klubų apimties santykis), plaštakos jėga, raumenų galingumas (anaerobinis alaktatinis), o širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinis pajėgumas vertintas matuojant arterinį kraujo spaudimą, širdies susitraukimų dažnį (ŠSD) ramybės metu, atliekant ortostatinį mėginį ir vertinant ŠSD reakciją į standartizuotą aerobinį krūvį bei atsistatymą po jo. Statistinė duomenų analizė ir grafikų braižymas buvo atlikti su R Commander programos 2.8-0 versija ir Microsoft Excel 365 programa. Tyrimo rezultatai parodė, kad antsvorį ir nutukimą turinčios moterys reikšmingai skyrėsi pagal kūno sudėties rodiklius – nutukusių moterų kūno masės, KMI, raumenų masės, bendro ir visceralinių riebalų kiekio bei liemens ir klubų apimties santykio rodikliai buvo statistiškai reikšmingai didesni nei antsvorį turinčių moterų (p < 0,001). Tačiau, vertinant kitus tiriamuosius aspektus, tokius kaip sociodemografiniai rodikliai, kasdienis fizinis aktyvumas, plaštakos jėga, raumenų galingumas, kiti tirti funkcinio pajėgumo rodikliai ir psichologinė gerovė, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nenustatyta (p > 0,05). Apibendrinant, tyrimo metu nustatyti reikšmingi kūno sudėties skirtumai tarp antsvorį ir nutukimą turinčių moterų. Nors fizinis aktyvumas ir funkcinis pajėgumas reikšmingai nesiskyrė, nutukusios moterys dažniau suvokė fizinės veiklos apribojimus. Abiem grupėms taip pat būdinga prasta emocinė savijauta ir aukštas suvokto streso lygis. Antsvorio ir nutukimo poveikis gerovei yra kompleksinis ir reikalauja tolesnių tyrimų.

Reformuojant mokyklą labai svarbu iškelti sveikatos prioritetą vertybių sistemoje, ugdyti su jos išsaugojimu ir stiprinimu susijusias vertybines nuostatas. Straipsnyje nagrinėjami mokinių sveikatos ugdymo aspektai, daug dėmesio skiriama sveikos gyvensenos ugdymui. Mokinių sveikatos ugdymas daugeliu atvejų susijęs su jo protinio darbingumo pedagoginiu reguliavimu, nervų sistemos tausojimu, reguliariu fiziniu aktyvumu. Mokinių fizinis ugdymas neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, todėl straipsnyje nagrinėjamas mokinių fizinis aktyvumas, sveikata, bandoma atskleisti fizinio pasyvumo priežastis bei veiksnius, lemiančius protinio darbingumo kokybę.

Siekiant skatinti vaikų fizinį aktyvumą yra įgyvendinamos įvairios iniciatyvos, viena iš jų yra "Olompinė karta" - ilgalaikė programa, kuri sėkmingai įgyvendinama 18 metų. „Olimpinės kartos“ programa skirta vaikų bei jaunimo olimpiniam ugdymui, olimpinių idėjų ir sporto kaip ugdymo priemonės sklaidai Lietuvoje. „Olimpinės kartos“ programą įgyvendina Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Per pastaruosius kelerius metus pedagogams buvo surengta keliasdešimt mokymų, kuriuose pedagogai susipažįsta su Olimpinių vertybių ugdymo programa (OVUP), kurios esmė – inovatyvus darbas su įvairaus amžiaus vaikais, paremtas olimpine filosofija, vertybėmis, simboliais ir fizinio aktyvumo veiklomis (TOK, 2017). Tyrimo tikslas – nustatyti pedagogių, dalyvaujančių programoje „Olimpinė karta“, patirtį ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų olimpines vertybes. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kiekybinis metodas – apklausa. Tyrime dalyvavo 60 pedagogių iš Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų, dalyvaujančių „Olimpinės kartos“ programoje. Respondentai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal darbo patirtį programoje – iki 3 metų ir daugiau nei 3 metai. Duomenys surinkti anketinės apklausos metu 2024 metais. Tyrimo rezultatai. Daugiausia olimpines vertybes pedagogai integruoja į žaidimus, projektus, ryto mankštas, pagrindinę ugdomąją veiklą, neformalųjį ugdymą. Vertybes ugdo pasitelkdami komandinius žaidimus, estafetes, stebėdami vaikų asmeninę pažangą. Respondentai susiduria su žinių bei lyderio savybių trūkumu, kitomis kliūtimis integruojant olimpines vertybes į ugdymo programą. Didžiausi sunkumai yra nepalankios darbo sąlygos, priemonių trūkumas. Nustatyta, kad reikėtų daugiau kursų, seminarų mokytojams, didesnio tėvų bendruomenės įsitraukimo, komandinio įstaigos bendruomenės darbo, ugdymo įstaigos administracijos paramos, taip siekiant padidinti sėkmingą olimpinių vertybių ugdymą priešmokyklinėje OVUP. Sėkmingas olimpinių vertybių ugdymo poveikis vaikams stebimas per žaidybines situacijas, vaikų santykius, pagalbą ir palaikymą, per emocijų valdymą. Dėl olimpinių vertybių ugdymo vaikai tampa draugiškesni, jaučia pagarbą kitiems, tikslingiau sutelkia dėmesį veiklose, labiau domisi sporto šakomis, patys tampa aktyvesni. Išvados. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dalyvavimas „Olimpinės kartos“ programoje veiksmingai formuoja vaikų socialinius įgūdžius ir emocinį intelektą. Pedagogai pastebėjo, kad vaikai tampa draugiškesni, labiau susitelkia, jaučia pagarbą kitiems ir geriau valdo emocijas. Šios veiklos teigiamai veikia vaikų aktyvumą (p < 0,05) ir motyvaciją, o labiau patyrę pedagogai pastebi didesnį poveikį vaikų žinioms apie olimpizmą ir bendruomenės tarpusavio santykiams. Olimpinių vertybių ugdymas daro teigiamą įtaką ne tik ugdytiniams, bet ir patiems ikimokyklinėje ugdymo įstaigose dirbantiems pedagogams. Pedagogų patirtis yra svarbus veiksnys, lemiantis olimpinių vertybių ugdymo sėkmę. Mažiau patirties turintys pedagogai statistiškai reikšmingai dažniau susiduria su komunikavimo gebėjimų trūkumu (p < 0,01), tačiau dažniau ugdymui naudoja išmaniąsias programėles, tokias kaip „Walk15“ (p < 0,05) bei olimpinių vertybių ugdymą dažniau integruoja į ryto mankštas (p < 0,05). Didesnę (daugiau nei 3 m.) patirtį turintys pedagogai dažniau pastebi olimpinių vertybių įtaką vaikų aktyvumui (p < 0,05). Pedagogai teigiamai vertina olimpinio švietimo poveikį, o programos veiklos padeda ugdyti tiek vaikų fizinį aktyvumą, tiek vertybinius įgūdžius, tiek padeda įtraukti bendruomenę. Sunkumai, su kuriais susiduria pedagogai, ugdydami olimpines vertybes, skiriasi pagal patirtį: mažiau patyrę pedagogai dažniau susiduria su komunikavimo gebėjimų stoka (p < 0,01), lyderystės, pasitikėjimo savimi trūkumu, tai rodo mokymų ir paramos poreikį.

Fizinis aktyvumas yra svarbus ne tik vaikų fizinei sveikatai, jų socialiniam ugdymui, bet ir emociniam vystymuisi. Vaikai renkasi fiziškai aktyvias veiklas ir kaupia patirtis pagal genetinius polinkius, kurie lemia tolesnę vaikų pažintinę raidą. Bendradarbiavimas 5–6 metų amžiuje yra ne tik svarbus socialinių įgūdžių ugdymui, bet ir asmenybės formavimui, padedant vaikams jaustis vertingais, įtrauktais ir sėkmingais bendruomenės nariais. Tačiau šiuolaikinių technologijų dominavimas vaikų kasdienybėje sukuria iššūkių, susijusių su vaikų socialinių įgūdžių stoka ir fizinio aktyvumo nepakankamumu. Šio tyrimo tikslas buvo atskleisti 5–6 metų amžiaus vaikų bendradarbiavimo įgūdžių ugdymą fizinio aktyvumo veiklose. Tyrime dalyvavo 7 ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo mokytojai bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio fizinio ugdymo mokytojai, dirbantys trijose Vilniaus m. ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Siekiant atskleisti 5–6 metų amžiaus vaikų bendradarbiavimo įgūdžių ugdymą fizinio aktyvumo veiklose, atliktas mokytojų kokybinis tyrimas, taikant pusiau struktūruotą interviu metodą. Išvados. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma mokytojų sėkmingai įgyvendina įvairias fizinio aktyvumo veiklas, geba jas pritaikyti bendradarbiavimo įgūdžiams ugdyti. Tačiau išryškėja tendencija, kad fizinio aktyvumo metu mokytojai paprastai pasitelkia tuos pačius, įprastus būdus, tai galimai lemia nepakankamą vaikų įsitraukimą į veiklas. Mokytojai gerai supranta bendradarbiavimo įgūdžių svarbą, pastebi teigiamą fizinio aktyvumo veiklų poveikį vaikų formavimuisi.

Siekiant asmenybės sveikatos ir geros fizinės būklės visą gyvenimą, ieškomos formos bei metodai, skatinantys paauglio fizinį aktyvumą. Populiarėjant kognityvinio poveikio metodams, kūno kultūros veikloje pritaikytas edukacinio konsultavimo metodas. Straipsnyje atskleidžiama edukacinio konsultavimo taikymo esminiai metodologiniai bruožai.

Be fizinio raštingumo ir fizinio aktyvumo sunku įsivaizduoti bet kokią sportinę veiklą, kur būtų pasiektas sėkmingas rezultatas, įgyvendinti tikslai ir uždaviniai. Sprendžiant ugdymo iššūkius mokyklos siekia ugdyti sąmoningą mokinių požiūrį į fizinį raštingumą ir fizinį aktyvumą. Šio tyrimo tikslas – atskleisti paauglių fizinio aktyvumo ir fizinio raštingumo sąsajas. Tyrimo objektas – fizinio aktyvumo ir raštingumo sąsajos. Tyrimo subjektas – 5–12 klasių mokiniai (mergaitės ir berniukai). Tyrimo uždaviniai: 1) įvertinti mokinių fizinio aktyvumo lygį atsižvelgiant į paauglių lytį ir amžių; 2) įvertinti mokinių fizinio raštingumo lygį atsižvelgiant į paauglių lytį ir amžių; 3) atskleisti mokinių fizinio aktyvumo ir fizinio raštingumo sąsajas atsižvelgiant į paauglių lytį ir amžių. Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė; anketinė apklausa; kiekybinis tyrimas – apklausa raštu (anketa / klausimynas); statistinė tyrimo duomenų analizė pasitelkiant SPSS 29 versijos programą. Fiziniam aktyvumui nustatyti buvo naudojamas tarptautinis Paauglių fizinio aktyvumo klausimynas (angl. International Physical Activity Questionnaire for children and adolescents) (PAQ-C PAQ-A). Fiziniam raštingumui nustatyti buvo naudojamas tarptautinis Paauglių fizinio raštingumo klausimynas (angl. Perceived Physical Literacy Instrument questionnaire in adolescents). Remiantis tyrimu darytina išvada, kad jaunesni vaikinai ir merginos bus fiziškai aktyvesni nei vyresnės merginos, tačiau fizinio raštingumo žinios vyresniųjų paauglių bus išreikštos aukštesniu lygiu.

Straipsnyje analizuojamas būsimų mokytojų fizinis aktyvumas, jų požiūris į fizinio ak tyvumo reikšmę sveikatai ir jų pačių fizinis aktyvumas. Tyrimu nustatyta, kad studentų požiūris į fizinį aktyvumą iš esmės yra teigiamas. Tiriamieji gerai suvokia fizinio aktyvumo svarbą sveikatai išsaugoti ir stiprinti, tačiau realiai gyvenime šiuo požiūriu nesivadovauja. Tiriant studentų sveikatos būklės įsi- vertinimo ir fizinio aktyvumo sąsajas nustatyta, kad fiziškai aktyvesni studentai savo sveikatos būklę vertino geriau. Akcentuojama, kad, daugumos studentų požiūriu, sveikata yra svarbiausia vertybė, tačiau jų gyvensenos tyrimų duomenys rodo, kad tarp deklaruojamo teigiamo požiūrio į būtinumą rūpintis savo sveikata ir rizikos veiksnių paplitimo yra didelis skirtumas. Studijų laikotarpiu pastebimas fizinio aktyvumo mažėjimas, didėjantis sergamumas ir nuovargis, emocinės ir fizinės problemos. Rekomenduojama ieškoti būdų sudaryti kuo palankesnes sąlygas busimųjų mokytojų laisvalaikio fizinio judrumo veiklai; taikyti įvairias nuolaidas už mokamas paslaugas, didinti fizinių aktyvumo formų įvairovę ir prieinamumą, nes baigę studijas ir dirbdami su vaikais, mokytojai savo pavyzdžiu gali prisidėti prie sveikatos stiprinimo ir palaikymo kompetencijų ugdymo(si).

Depresija yra plačiai paplitęs psichikos sveikatos sutrikimas visame pasaulyje. Depresija serga 5 proc. visos žmonių populiacijos. Daugiau nei 75 proc. žmonių depresijos sutrikimas nėra laiku diagnozuojamas, tai lemia neefektyvų depresijos gydymą. Todėl psichikos sutrikimų simptomų stebėsena studentų populiacijoje, ypač vėlyvuoju paauglystės laikotarpiu, yra svarbus visuomenės sveikatos specialistų uždavinys. Be kita ko, psichoaktyvių medžiagų vartojimas tiek didelėse visuomenės grupėse, tiek ir seksualinių mažumų kohortoje gali skatinti psichikos sutrikimus. O fizinis aktyvumas pripažintas veiksmingu psichikos sveikatos skatinimo metodu. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų fizinio aktyvumo ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo sąsajas su depresijos simptomatika vėlyvuoju paauglystės laikotarpiu. 2022 m. buvo atliktas nacionalinis vienmomentis skerspjūvio tyrimas, kurio metu, taikant anketinės apklausos metodą, buvo ištirti 21,7 ± 3,7 m. amžiaus studentiško amžiaus vėlyvieji paaugliai (n = 1 505). Depresijos simptomatika įvertinta panaudojus klinikinę nerimo ir depresijos skalę. Fiziniam aktyvumui įvertinti panaudotas Baecke’o fizinio aktyvumo klausimynas. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo dažnis įvertintas pagal Likerto skalę. Tyrimo rezultatai parodė, kad depresijos sutrikimo rizika, lydima kliniškai svarbių simptomų, paplitusi tarp 11,6 proc. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Vėlyvuoju paauglystės laikotarpiu intensyvesnę, kliniškai svarbią, rizikingą depresijos simptomatiką kompleksiškai lemia biseksuali ir (arba) homoseksuali jaunų suaugusiųjų orientacija (GSp = 1,6, 95 proc. PI: 1,1–2,4), dažnesnis alkoholinių gėrimų vartojimas (GSp = 1,3, 95 proc. PI: 1,1–1,6), cigarečių rūkymas (GSp = 1,2, 95 proc. PI: 1,0–1,4) ir nepakankamo lygio fizinis aktyvumas sportinėje srityje (GSp = 2,2, 95 proc. PI: 1,4–3,3). Siekiant ankstyvos psichikos sveikatos sutrikimų diagnostikos reikalinga organizuoti ir periodiškai vykdyti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, galinčių turėti psichikos sutrikimų simptomų, išankstinę atranką. Norint užtikrinti tvarią studentų psichologinę gerovę, Lietuvos universitetuose ir kolegijose reikalinga inicijuoti įvairias organizuotas sportines veiklas integruojančias prevencines programas.