The time period that is complicated in economical, social and technological respects has an impact on human health. The goal of this work is to clarify certain problems of different Lithuanian secondary schools graduates’ emotional and physical health. 713 graduates have been questioned in different Lithuanian schools (115 boys and 598 girls). The questioning has shown that 21,3% ofthe investigated felt unhappy and dissatisfied with their life, 4,8% had no close friends, 18,9% stated that their classmates were unfriendly. 68,6% indicated good relations with the class master, and 36,3% with parents. 36,5% of the investigated had health disorders. The most frequent disorders were those of eyesight, carriage, curvatures ofthe spine, increased arterial blood pressure, too rapid pulse. Headaches, weakness, tiredness, deplorableness, stomach aches, pain in the heart area made the majority of personal complaints about health. Young people who felt unhappy and dissatisfied with their life had more complaints.

Reformuojant mokyklą labai svarbu iškelti sveikatos prioritetą vertybių sistemoje, ugdyti su jos išsaugojimu ir stiprinimu susijusias vertybines nuostatas. Straipsnyje nagrinėjami mokinių sveikatos ugdymo aspektai, daug dėmesio skiriama sveikos gyvensenos ugdymui. Mokinių sveikatos ugdymas daugeliu atvejų susijęs su jo protinio darbingumo pedagoginiu reguliavimu, nervų sistemos tausojimu, reguliariu fiziniu aktyvumu. Mokinių fizinis ugdymas neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, todėl straipsnyje nagrinėjamas mokinių fizinis aktyvumas, sveikata, bandoma atskleisti fizinio pasyvumo priežastis bei veiksnius, lemiančius protinio darbingumo kokybę.

Straipsnyje analizuojama, kiek aukštųjų universitetinių ir neuniversitetinių mokyklų studentų išstojimą lemia sveikatos būklė ir asmenybės ypatybės. Pristatomi 2005 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo rezultatai, liudijantys, kiek studentų nubyrėjimas pagal studijų kryptis ir kursus yra susijęs su sveikatos ir asmenybės ypatumais.

Tyrimo tikslas — įvertinti sveikatos stiprinimo priemonių įtaką ikimokyklinio amžiaus vaikų fiziniam paienglumui. Sveikatos stiprinimo priemonių (fizinio aktyvumo ir grūdinimo) efektyvumą vertinome lygindami sveikos gyvensenos ii bendio tipo darželius lankančių vaikų fizinio parengtumo rodiklius bei šių rodiklių pokytį per metus. 1998 m. ištirti 2922,1999 m. —1555 ketverių-septynerių metų vaikai. Įvairios sveikatinimopriemonės sveikos gyvensenos darželiuose turėjo teigiamos reikšmės vaikų fiziniam parengtumui. Tiriamųjų rezultatus suskirsčius lygiais (aukštas, aukštesnis už vidutinį, vidutinis, žemesnis už vidutinį, žemas) ir palyginus pagal darželio tipą nustatyta, kad sveikos gyvensenos darželius lankančių vaikų trumpo ir ilgo nuotolio bėgimo bei šuolio į tolį kontrolinių pratimų rodikliai geresni nei bendro tipo darželių bendraamžių. Taip pat statistiškai patikimai dažniau nustatyti sveikos gyvensenos darželių auklėtinių minėtų pratimų atlikimo teigiami kitimai per metus. Individualūs tiriamųjų vaikų testų rezultatų svyravimai buvo labai dideli ir atskirų pratimų rezultatų vidurkių lyginimas pagal darželio tipą nebuvo informatyvus. Tyrimo duomenys leidžia moksliškai pagrįsti siūlymą sveikos gyvensenos darželių judėjimo aktyvumo skatinimo ir grūdinimopriemones taikyti visose ikimokyklinėse įstaigose.

Darbe atskleidžiamos Lietuvos olimpinės akademijos ištakos, analizuojami pagrindiniai veiklos bruožai, olimpinių žaidynių rezultatų mokslinis vertinimas, aptariamos moksleivių olimpinio švietimo problemos. Laikotarpis (10 metų) po Lietuvos tautinio olimpinio komiteto teisių sugrąžinimo Berlyne yra svarbus sporto istorijai, tampa nuoseklaus tyrinėjimo objektu. Įvertinus Olimpinės akademijos veiklą šiuo laikotarpiu, galima teigti, kad olimpinis švietimas, sporto mokslas atveria naujas galimybes. Olimpizmas, kaip svarbus kultūros reiškinys, didelis intelektualinis potencialas, ieško naujų veiklos būdų, teorinių ir praktinių išdėstytų problemų, temų, susijusių su žmogaus sveikata, fiziniu pajėgumu, sportininkų meistriškumo tobulinimu, sprendimo. Ateityje olimpinis švietimas turi būti artimai susijęs su olimpizmo vertybėmis, kurias būtina skleisti visiems Lietuvos gyventojams.

Straipsnyje analizuojamas būsimų mokytojų fizinis aktyvumas, jų požiūris į fizinio ak tyvumo reikšmę sveikatai ir jų pačių fizinis aktyvumas. Tyrimu nustatyta, kad studentų požiūris į fizinį aktyvumą iš esmės yra teigiamas. Tiriamieji gerai suvokia fizinio aktyvumo svarbą sveikatai išsaugoti ir stiprinti, tačiau realiai gyvenime šiuo požiūriu nesivadovauja. Tiriant studentų sveikatos būklės įsi- vertinimo ir fizinio aktyvumo sąsajas nustatyta, kad fiziškai aktyvesni studentai savo sveikatos būklę vertino geriau. Akcentuojama, kad, daugumos studentų požiūriu, sveikata yra svarbiausia vertybė, tačiau jų gyvensenos tyrimų duomenys rodo, kad tarp deklaruojamo teigiamo požiūrio į būtinumą rūpintis savo sveikata ir rizikos veiksnių paplitimo yra didelis skirtumas. Studijų laikotarpiu pastebimas fizinio aktyvumo mažėjimas, didėjantis sergamumas ir nuovargis, emocinės ir fizinės problemos. Rekomenduojama ieškoti būdų sudaryti kuo palankesnes sąlygas busimųjų mokytojų laisvalaikio fizinio judrumo veiklai; taikyti įvairias nuolaidas už mokamas paslaugas, didinti fizinių aktyvumo formų įvairovę ir prieinamumą, nes baigę studijas ir dirbdami su vaikais, mokytojai savo pavyzdžiu gali prisidėti prie sveikatos stiprinimo ir palaikymo kompetencijų ugdymo(si).

Šiuolaikinės sporto treniruotės tobulinimo krypčių, treniruotės planavimo teorijos, didėjančio krūvio strategijos, optimalaus krūvio, poilsio ir superkompensacijos fazių sąveikos, specialiojo techninio parengtumo formavimo interpretavimas leidžia is naujo pažvelgti ir geriau suprasti didelio meistriškumo sportininkų ugdymo vyksmą, sportinio rengimo sistemą [galina ją optimizuoti ir struktūrizuoti keičiant sportinio rengimo turinį, atsižvelgiantį ugdytinai individualias savybes, sveikatos būkle, gebėjimą siekti puikių sportinių rezultatų. Trenerių pareiga taip suplanuoti, sumodeliuoti sporto treniruotę, kad jos tikslai turinys atitiktų varžybų tikslus, kad treniruotės krūvio dydis priartėtų prie kiekvieno sportininko organizmui egzistuojančio maksimumo. Svarbu sportininkams ugdyti išgales atlikti didelius krūvius ir gerinti prisitaikymo gebėjimus, susijusius su sveikatos stabilizavimu. Objektyvi sportininko testavimo duomenų analizė turi atsakyti, kiek ir kodėl padidėjo sumažėjo rodikliai, ypač specijiniai, padedantys tobulinti realią sportininko rengimo programą siekiant artimųjų ir tolimųjų tikslų. Ypač svarbus specialusis techninis sportininko parengtumas, kuris leidžia imituoti varžybinės veiklos greičius natūraliomis sąlygomis. Varžybų laikotaipiu treneriui svarbu suvokti varžybų funkciją, kuri yra tartum etalonas, kurį būtina išmatuoti, vertinti ir lyginti. Treneriui ir mokslininkui būtina numatyti varžybinės veiklos, testavimo rodiklių ir nuolatinio adaptacinio proceso esminį ryšį ir tarpusavio sąlygotumą, išryškinant nenutrūkstamą morfofunkcinio tobulėjimo procesą. Lietuvos treneriai dar nėra perėmę ir nelinkę taikyti organizavimo formų, numatančių esminį ryšį ir tarpusavio priklausomybę taip specialiojo fizinio parengtumo, varžybinės veiklos, techninio parengtumo ir nuolatinio adaptacinio vyksmo kaitos rengimo ir varžybų ciklais, ne visada optimizuoja specialųjį fizinį rengimą sudarydami sportininkų modelines charakteristikas, padedančias individualizuoti treniruotės krūvio dydį ir kryptingumą. Treneris treniruotės technologijos sukūrimo raktą gauna pažindamas ir įvertindamas sporto treniruotės tobulinimo kryptis, kurdamas ir apibendrindamas treniravimo turinį. Šiame vyksme negalimos klaidos, nes jų kaina labai didelė - sportininko sveikata.

Pastaruoju metu daugiausia gyvenimo kokybės tyrimų yra atliekama sergamumui ar aplinkos veiksniams nustatyti. Lietuvoje vykdomi priežastinės sveikatos veiksnių įtakos gyvenimo kokybei analizės tyrimai, o sveikų sportuojančių mokinių gyvenimo kokybės tyrimų mokslinėje literatūroej neaptikome. Tikslas – nustatyti ir palyginti sportuojančių ir nesportuojančių 16–18 metų mokinių gyvenimo kokybę, požiūrį į savo sveikatą ir sportavimo motyvą. Ištirta 300 aukštesnių klasių mokinių (146 merginos ir 154 vaikinai). Tarp jų buvo 100 sportuojančių (32 merginos ir 68 vaikinai) ir 200 nesportuojančių (114 merginų ir 86 vaikinai) jaunuolių. Mokiniai sportavo sporto mokyklose (73), klube (23) ir savarankiškai (4). Tiriamųjų amžius nuo 16 iki 18 metų (vidurkis 17,1 ± 0,4 m.). Apklausai naudota uždaro tipo anoniminė anketa, parengta pagal A. Zaborskio, J. Makari (2001) ir S. Gradeckienės (2002) anketos klausimynus. Uždaro tipo anketą sudarė 57 klausimai, skirti sveikatai, sportavimo motyvams, išorinei, tarpasmeninei ir asmeninei gyvenimo kokybei įvertinti. Tiriant mokinių požiūrį į savo sveikatą nustatyta, kad ją gerai vertino 55 % sportuojančių ir 63 % nesportuojančių apklaustųjų. Sportuojantys mokiniai buvo laimingesni ir rečiau rūkė nei nesportuojantys jų bendraamžiai (p < 0,05). Visi sportuojantys apklaustieji ne pamokų metu kultivavo vieną iš sporto šakų, iš jų 87 % sportavo 7 ir daugiau valandų per savaitę. Tarp motyvų, skatinančių mokinius sportuoti, populiariausias buvo savo sveikatos stiprinimas. Vertinant išorinę gyvenimo kokybę nustatyta, kad sportuojančius mokinius dažniau nei nesportuojančius jų bendraamžius šeimoje augino tikrasis tėvas (p < 0,05). 56 % sportuojančių ir 20 % nesportuojančių mokinių tėvų bei atitinkamai 53 % ir 23 % mamų turėjo aukštąjį išsilavinimą (p < 0,05), 43 % ir 11 % mokinių šeimų gyveno individualiame name ar jo dalyje (p < 0,05), sportuojantys apklaustieji palankiau vertino mokyklos aplinką, elgesio taisykles, dalyvavimą mokyklos gyvenime. Tai rodo geresnę sportuojančių mokinių išorinę gyvenimo kokybę nei nesportuojančių. Tarpasmeninė gyvenimo kokybė reiškėsi sportuojančių mokinių geresniu sutarimu su tėvu (19 %), broliais ir seserimis (17 %) ir bendraamžiais (75 %), lyginant su nesportuojančiais (atitinkamai 6 %, 10 %, 36 %; p < 0,05), jie dažniau gerai sutarė su tėvais (atitinkamai 31,7 % ir 19,3 %), rečiau buvo barami ir gėdijami (16 % ir 33 %). 31 % sportuojančių ir 9 % nesportuojančių mokinių nurodė, kad mokytojai jais domisi kaip žmonėmis (p < 0,05). Asmeninė gyvenimo kokybė sportuojančių apklaustųjų buvo geresnė nei nesportuojančių: 87 % sportuojančių ir 68 % nesportuojančių mokinių mane, kad verti tiek pat pagarbos kaip ir kiti, atitinkamai 76 % ir 59 % nuomone, jie viską gali padaryti taip pat gerai kaip ir kiti (p < 0,05). Savo laimėjimais patenkintų buvo 61 % sportuojančių mokinių ir 31 % nesportuojančių (p < 0,05). Sportuojantys mokiniai rečiau (36 %) nei nesportuojantys (65 %) buvo apkrauti mokykloje, jiems mokymasis rečiau buvo sunkus darbas (atitinkamai 9 % ir 29 %), jie rečiau pavargdavo nuo mokymosi (atitinkamai 36 % ir 68 %; p < 0,05).

Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikai įgyja pradinį supratimą apie sveikatą, lytiškumą, šeimos gyvenimo ypatybes. Vėliau, pradinėse klasėse, Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa yra integruojama į įvairias pamokas, ypač į kūno kultūros, pasaulio pažinimo, dorinio ugdymo ir kitas, tikslingai ugdant mokinių kūno, emocinio, socialinio, lytiškumo pažinimo aspektus. Pedagogų pareiga yra suprasti vaiko raidos tarpsnio ypatumus ir, atsižvelgiant į mokinio amžių, tinkamai jam paaiškinti, atsakyti į klausimus ir nukreipti elgesį tinkama linkme. Straipsnio tikslas – ištirti Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos integravimo į kūno kultūros pamokas galimybes. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti, kaip pedagogai integruoja Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos turinį į kūno kultūros pamokas; 2) įvertinti mokinių įsitraukimą į kūno kultūros pamokas taikant Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos integravimą į sveikatos ugdymo temas. Šiais laikais lengvai prieinama informacija internete bei televizijoje ne visada atitinka mokinio amžių, suvokimo galimybes, psichikos ypatumus, ne visada formuoja reikiamas elgesio normas ir užtikrina mokinio sveikatą bei saugumą. Patikimą informaciją mokiniai turėtų gauti šeimoje ir mokykloje. Tyrimo problema: iki šiol Lietuvos mokyklose sveikatos ir lytiškumo bei rengimo šeimai ugdymui buvo skirta palyginus mažai dėmesio. Norint pasiekti, kad mokiniams būtų suteikiamos žinios apie emocinius, socialinius, biologinius lytiškumo aspektus, kad būtų išugdomi įgūdžiai ir vertybės, kurios vėliau padės mokiniui kurti darnius, harmoningus santykius su aplinkiniais žmonėmis, rūpintis savo ir kitų žmonių sveikata bei gerove, sveikatos ir lytiškumo ugdymas bei rengimas šeimai turi vykti nuolat ir kryptingai.

The ALFA fitness test battery was developed to provide a set of valid, reliable, feasible and safe field-based fitness tests for the assessment of healthrelated physical fitness in children. Physically active children and young people’s physical fitness assessment results could be used in public health monitoring system in comparably way between the EU countries compare. The higher a person’s physical activity level, the higher his / her ability to overcome the functional load. Load is possible not only in sports, but also due to stress and other physical stress. Good physical condition is followed by a range of physical abilities: aerobic power, strength, endurance, speed, flexibility, and coordination. An important role in any physical load is played by body composition and metabolism. Good physical condition is preferable to good health.