Sportuojančių 16–18 metų mokinių gyvenimo kokybė

Pastaruoju metu daugiausia gyvenimo kokybės tyrimų yra atliekama sergamumui ar aplinkos veiksniams nustatyti. Lietuvoje vykdomi priežastinės sveikatos veiksnių įtakos gyvenimo kokybei analizės tyrimai, o sveikų sportuojančių mokinių gyvenimo kokybės tyrimų mokslinėje literatūroej neaptikome. Tikslas – nustatyti ir palyginti sportuojančių ir nesportuojančių 16–18 metų mokinių gyvenimo kokybę, požiūrį į savo sveikatą ir sportavimo motyvą. Ištirta 300 aukštesnių klasių mokinių (146 merginos ir 154 vaikinai). Tarp jų buvo 100 sportuojančių (32 merginos ir 68 vaikinai) ir 200 nesportuojančių (114 merginų ir 86 vaikinai) jaunuolių. Mokiniai sportavo sporto mokyklose (73), klube (23) ir savarankiškai (4). Tiriamųjų amžius nuo 16 iki 18 metų (vidurkis 17,1 ± 0,4 m.). Apklausai naudota uždaro tipo anoniminė anketa, parengta pagal A. Zaborskio, J. Makari (2001) ir S. Gradeckienės (2002) anketos klausimynus. Uždaro tipo anketą sudarė 57 klausimai, skirti sveikatai, sportavimo motyvams, išorinei, tarpasmeninei ir asmeninei gyvenimo kokybei įvertinti. Tiriant mokinių požiūrį į savo sveikatą nustatyta, kad ją gerai vertino 55 % sportuojančių ir 63 % nesportuojančių apklaustųjų. Sportuojantys mokiniai buvo laimingesni ir rečiau rūkė nei nesportuojantys jų bendraamžiai (p < 0,05). Visi sportuojantys apklaustieji ne pamokų metu kultivavo vieną iš sporto šakų, iš jų 87 % sportavo 7 ir daugiau valandų per savaitę. Tarp motyvų, skatinančių mokinius sportuoti, populiariausias buvo savo sveikatos stiprinimas. Vertinant išorinę gyvenimo kokybę nustatyta, kad sportuojančius mokinius dažniau nei nesportuojančius jų bendraamžius šeimoje augino tikrasis tėvas (p < 0,05). 56 % sportuojančių ir 20 % nesportuojančių mokinių tėvų bei atitinkamai 53 % ir 23 % mamų turėjo aukštąjį išsilavinimą (p < 0,05), 43 % ir 11 % mokinių šeimų gyveno individualiame name ar jo dalyje (p < 0,05), sportuojantys apklaustieji palankiau vertino mokyklos aplinką, elgesio taisykles, dalyvavimą mokyklos gyvenime. Tai rodo geresnę sportuojančių mokinių išorinę gyvenimo kokybę nei nesportuojančių. Tarpasmeninė gyvenimo kokybė reiškėsi sportuojančių mokinių geresniu sutarimu su tėvu (19 %), broliais ir seserimis (17 %) ir bendraamžiais (75 %), lyginant su nesportuojančiais (atitinkamai 6 %, 10 %, 36 %; p < 0,05), jie dažniau gerai sutarė su tėvais (atitinkamai 31,7 % ir 19,3 %), rečiau buvo barami ir gėdijami (16 % ir 33 %). 31 % sportuojančių ir 9 % nesportuojančių mokinių nurodė, kad mokytojai jais domisi kaip žmonėmis (p < 0,05). Asmeninė gyvenimo kokybė sportuojančių apklaustųjų buvo geresnė nei nesportuojančių: 87 % sportuojančių ir 68 % nesportuojančių mokinių mane, kad verti tiek pat pagarbos kaip ir kiti, atitinkamai 76 % ir 59 % nuomone, jie viską gali padaryti taip pat gerai kaip ir kiti (p < 0,05). Savo laimėjimais patenkintų buvo 61 % sportuojančių mokinių ir 31 % nesportuojančių (p < 0,05). Sportuojantys mokiniai rečiau (36 %) nei nesportuojantys (65 %) buvo apkrauti mokykloje, jiems mokymasis rečiau buvo sunkus darbas (atitinkamai 9 % ir 29 %), jie rečiau pavargdavo nuo mokymosi (atitinkamai 36 % ir 68 %; p < 0,05).

Lately the biggest part of the studies of the quality of life is conducted in order to determine morbidity or the factors of the environment. The studies conducted in Lithuania are oriented to causal analysis of health factors’ influence to the quality of life, and in analyzing scientific literature the studies of healthy athletic schoolchildren’s quality of life were not found. The aim was to identify the quality of life of athletic and non-athletic schoolchildren aged 16-18 and determine the attitude towards their health and motives to do sports. Methods. 300 schoolchildren (146 girls and 154 boys) of higher classes were studied. 200 of them were non-athletic (114 girls and 86 boys) and 100 participated in sports (32 girls and 68 boys): in sports schools (73), clubs (23) and independently (4). The age of the subjects was from 16 to 18 years, average age 17.1 ± 0.4. The anonymous questionnaire, which was made basing on A. Zaborskis, J. Makari (2001) and S. Gradeckienė (2002) questionnaires for assessing the quality of life, was used in the survey. The questionnaire consisted of 57 questions designed to assess health and motives to participater in sport, external, interpersonal and personal quality of life. [...]