The current study is an attempt to identify similarities and differences of collocates with the headwords bachelor and viengungis in free word combinations and collocations of the English and Lithuanian languages and identify attitudes that the speakers express concerning the referent. The empirical data for the research are taken from the mass media texts from 2012 to 2017. Qualitative approach is applied to investigate the data retrieved following the principles of corpus linguistics. Descriptive method is used to identify semantic nature of collocates with the headword bachelor/viengungis predetermined by discourse prosody. English and Lithuanian corpora containing free word combinations and collocations with the headword bachelor/viengungis manifest similar positive connotation with the referent in English and Lithuanian mass media texts.

Šiame tyrime nagrinėjamas užsienio šalių kandidatų, siekiančių gauti stipendiją studijuoti Vengrijos aukštosiose mokyklose, požiūris į kalbas ir kalbų politikos modelius pagal lytį, studijų programą ir šalį. Internetinėje apklausoje dalyvavo apie 130 įvairių šalių studentų, siekiančių gauti Vengrijos vyriausybės stipendiją studijuoti šalies aukštosiose mokyklose. Atsakymams analizuoti buvo taikomi statistiniai metodai, kuriais nustatyti demografinių ir požiūrio kintamųjų skirtumai ir koreliacijos. Tyrimo rezultatai rodo, kad pagal savo nuostatas kandidatai teikia pirmenybę daugiakalbei ir vienakalbei kalbų politikai. Dauguma tyrimo dalyvių kalbų mokėsi dėl instrumentinės motyvacijos kaip priemonės išsilavinimo ir karjeros tikslams pasiekti. Dauguma dalyvių taip pat norėtų, kad jų šalyse būtų taikomas daugiakalbės kalbų politikos modelis. Taip pat nustatyta, kad dauguma dalyvių palankiai vertina anglų kaip dėstymo kalbą savo šalyse. Tačiau kai kurie jų kritiškai vertina anglų kalbos ir kalbų politikos modelį bei teigia, kad anglų kalba ir daugiakalbystė gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą poveikį. Jie taip pat pabrėžė gimtųjų kalbų išsaugojimo svarbą savo šalyse.

Using Anna Wierzbickas "Understanding Cultures Through Their Key Words" (1997) as a basic framework, this paper analyses patterns of friendship in Czech culture today and attempts to relate these to the lexical options available to native English speakers. The Czech language has three commonly used terms, all of which may be rendered in English as friend, namely pfitel, kamarad and znamy. The main focus of the paper is on the first two items: an examination of contemporary Czech texts suggests that while these often appear to be used synonymously, they sometimes contain subtle nuances of meaning - such as in a newspaper column entitled "Je vie kamarad nebo pritel?" (What is more: a kamarad or a pritel?). Furthermore, there are communicative contexts in which one or the other option is not only preferable but even compulsory since the Czech concept of friendship' is more closely defined than the English. The analysis also incorporates some comparable examples from Lithuanian sources.

The paper sets out to examine metaphors in some EU documents on criminal activities. Drawing on contemporary understanding of metaphor, the investigation attempts to identify the main source domains for conceptualising a broadly understood abstract concept of law and to identify linguistic metaphors realising such conceptualisation. It also tackles the problem of translating metaphors into Lithuanian. The results of the study demonstrate preference given to object and person metaphors, which confirms previously identified tendencies of metaphoricity in legal discourse. In addition, the metaphor law/control is up features rather prominently. The latter is also the one that is not preserved in translation: differently from the above metaphors, in Lithuanian it is either rendered non-metaphorically or employing another metaphor.

Šiame tyrime analizuojame anglų kalbos mokytojų rengimą dviejose šalyse, Argentinoje ir Turkijoje. Nagrinėjame mokytojų rengimo programų turinį (curriculum), akcentuodami specifinių dalykų, kuriuos būsimi anglų kalbos mokytojai studijuoja kiekvienoje šalyje, svarbą ir žingsnius, kuriuos mokytojai turi praeiti prieš pradėdami oficialiai dirbti mokytojais. Metodologine prasme studijavome ir analizavome dviejų pavyzdinių anglų kalbos mokytojų rengimo turinių sandarą, t. y. kokie dalykai siūlomi kiekvienos šalies mokytojų rengimo programose. Prieš atliekant abiejų šalių mokytojų rengimo turinio analizę, kiekvieną mokymo turinį išanalizavome individualiai, bandydami suprasti bendrą situaciją ir tikslą, kokį anglų kalbos mokytoją mokymo programa siekia išugdyti. Stengėmės suprasti „idealaus“ mokytojo modelį, kuris atitinka šalies specifinius poreikius. Tada visus mokytojų rengimo turinio dalykus sugrupavome į atskiras kategorijas ir palyginome šias grupes abiejose šalyse. Tyrimo rezultatai rodo, kad Argentinos kalbų mokytojų rengimo programos siekia išugdyti įgudusius kalbos vartotojus, kurie tobulins savo žinias ir kalbos mokymo metodus praktiškai dirbdami mokytojais. Turkijos mokytojų rengimo programos turinys, atvirkščiai, siekia parengti kalbų mokytojus, kurie būtų profesionaliai pasirengę mokymo metodų srityje, bet kurie, tikėtina, tobulins savo kalbinius gebėjimus dirbdami. Šiuos tyrimo rezultatus papildo duomenys apie dalykus, susijusius su literatūra ir kultūra. Rezultatai rodo, kad Argentinos mokytojų rengimo institucijose skiriamas didelis dėmesys literatūros ir kultūros dalykams, o Turkijos mokytojų rengimo programos neskiria didelės reikšmės su literatūra ir kultūra susijusiems dalykams.