Šiame straipsnyje analizuojama, kokie yra Lietuvos didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) gyventojų poreikiai ir nuostatos dvikalbio ugdymo klausimais: į kokią mokyklą – vienakalbę ar dvikalbę – jie norėtų leisti savo vaikus, kodėl rinktųsi dvikalbę mokyklą, kokiomis kalbomis turėtų būti mokoma dvikalbėje mokykloje. Atsa kymų į pastaruosius klausimus ieškoma atlikus projekto „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“ (2007–2009 m. rėmė Valstybinis mokslo ir studijų fondas) kiekybinių apklausų duomenų analizę. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didelės dalies aptariamų miestų gyventojų nuostatos dvikalbio ugdymo atžvilgiu yra teigiamos, tačiau dvikalbio ugdymo poreikiai yra skirtingi: tie lietuviai miestų gyventojai, kurie rinktųsi dvikalbę mokyklą, norėtų, kad jų vaikai būtų ugdomi gimtąja ir anglų kalbomis, o tautinių mažumų asmenys pirmenybę teiktų tautinio identiteto ir valstybinei lietuvių kalbai. Didelė dalis Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų teigiamai nusiteikusi dvikalbio ugdymo požiūriu, nes mano, kad tai užtikrins geresnes vaikų karjeros bei studijų (ir užsienyje) galimybes.

Straipsnyje nagrinėjama moksleivių motyvacijos problema. Remiantis pasaulio mokslininkų teiginiais, Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, praktiniais pastebėjimais pedagoginėje veikloje, analizuojamos mokymosi motyvaciją slopinančios priežastys ir galimybės moksleivių motyvacijai stiprinti. Tyrimui naudotos įvairios metodikos: anketos, interviu, pokalbis, stebėjimas, dokumentų analizė. Tyrimas - longitudinis. Tyrimo duomenys rodo, kad motyvacijos stiprinimas yra svarbiausias veiksnys kokybiškam, prasmingam, saugiam mokymuisi, savijautai ir ryšiui su mokykla.

Straipsnyje išanalizuoti veiksniai, įtakojantys pagyvenusių žmonių nuomonę apie mokymąsi vyresniame amžiuje. Aptartas ryšys tarp savo sveikatos vertinimo ir vyresnio asmens poreikių mokytis vėlyvaisiais gyvenimo metais. Aprašytas vyresnio ir senyvo amžiaus žmonių požiūris į mokymosi turinį. Išnagrinėti vyresnio ir senyvo amžiaus žmonių praktiniai mokymosi poreikiai Trečiojo Amžiaus Universiteto (toliau - TAU) pavyzdžiu

Vykstant Lietuvos švietimo sistemos pokyčiams, formuojamas naujas visuomenės požiūris į vaikų meninį ugdymą. Profilinis mokymas suteikia galimybę trečios pakopos mokiniams rinktis vieną iš privalomų meninių dalykų - muziką, dailę, teatrą ar šokį. Straipsnyje aptariami svarbiausi veiksniai, kurie lemia meno dalyko pasirinkimą, nagrinėjamos prielaidos ir motyvai, formuojantys mokinių nuostatas.

Šiame straipsnyje aptariama dvasinių mokslų specifika, juos išskyrusių ir jų reikšmę įvertinusių filosofų — G. Hėgelio, W Dilthėjaus, W. Wil- denbrando, F. D. Schleiermacherio, N. H. Gadame- rio, J. Ritterio - pozicijos. Apibūdinamos kai kurių lietuvių edukologų pateiktos dvasingumo apibrėžtys. Laikantis nuostatų, kad žmogus yra dvasinės prigimties, empirinio tyrimo duomenų pagrindu pateikiama Lietuvos universitetų studentų dvasinių poreikių raiškos charakteristika.

Bronislavas Kasparas Malinovskis (1884-1942) yra lenkų kilmės britų mokslininkas, vienas iš įtakingiausių socialinės antropologijos klasikų ir jos pradininkų. Šioje mokslinėje disciplinoje nuo pat pradžių pagrindinis dėmesys buvo telkiamas į tradicinių visuomenių problematiką ir buvo siekiama atskleisti bendražmogiškosios kultūros funkcionavimo ir vystymosi dėsningumus. Socialinių mokslų istorijoje Malinovskio vardas yra siejamas visų pirma su funkcionalizmo mokyklos įkūrimu XX amžiaus antrajame dešimtmetyje. Funkcionalistinis Malinovskio požiūris į religiją ir magiją reiškia jo siekimą analizuoti visų pirma jų socialines funkcijas arba vaidmenį, kurį atlieka visuomenės kultūros kaip visumos išsaugojimui ir tęstinumui.

Tarpininkavimas yra nauja kalbų mokymo ir mokymosi sąvoka, o kalbos mokytojų poreikiai ir požiūris į jį iš esmės mažai tirti. Šiame straipsnyje pateikiama trumpa Europos kalbų politikos apžvalga ir aptariamas į veiklą orientuotas požiūris atsižvelgiant į šį kalbų mokymosi ir mokymo paradigmos pokytį. Tyrime nagrinėjami keturių Europos universitetų kalbų mokytojų poreikiai ir požiūris į tarpininkavimą aspektu, koks buvo suformuluotas Bendruosiuose Europos kalbų mokymo, mokymosi ir vertinimo metmenyse (BEKM) (Europos Taryba, 2001) ir naujai apibrėžtas atnaujintuose BEKM (Europos Taryba, 2018). Projekte dalyvavo Karolio universiteto (Čekija), Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva), Helsinkio universiteto (Suomija) ir Varšuvos universiteto (Lenkija) kalbų centrai. Tyrimo metu buvo įvertintas mokytojų požiūris į 12 teiginių apie įvairius tarpininkavimo aspektus jų mokymo praktikos kontekste. Teiginiai buvo susiję su supratimu, kas yra tarpininkavimas ir jo svarba, teksto tarpininkavimu, sąvokų tarpininkavimu, komunikacijos tarpininkavimu ir tarpininkavimo strategijomis. Be to, du atviri klausimai buvo orientuoti į daugiakalbio ir tarpkultūrinio švietimo skatinimo praktiką ir mokytojų poreikius tarpininkavimo srityje. Absoliuti dauguma iš 79 tyrime dalyvavusių mokytojų (91 %) sutiko, kad tarpininkavimas yra gyvybiškai svarbus kalbų mokymuisi ir mokymui, trečdalis teigė gerai suprantantys šią sąvoką. Be to, išvados rodo, kad vienus tarpininkavimo aspektus mokytojams sunkiau suvokti nei kitus ir kad kai kurie pagrindiniai tarpininkavimo aspektai nėra dabartinės visų kalbų mokytojų mokymo praktikos dalis. Apskritai šis tyrimas patvirtino kai kuriuos iššūkius, susijusius su BEKM įgyvendinimu aukštojo mokslo kalbų mokymo praktikoje.

The final paper presents assessment of educational needs of the people infected with HIV and importance of their satisfaction in Lithuania. The work highlights the importance of education and the evaluation of the importance of education in contemporary society as well as analysis of HIV discrimination and equal opportunities in the society. The paper assesses the social integration of the people infected with HIV, their participation in education, the importance of increase in equal opportunities for patients with communicable diseases, presents the necessity of vocational rehabilitation of the HIV infected, reveals special assistance provided to the infected by specialists of education institutions. The qualitative research method is applied assessing perception of the importance of educational needs of the people infected with HIV and their satisfaction. The relevance of the topics was substantiated by interviews with HIV infected people in order to determine their educational needs. The end of the paper presents the findings and recommendations of theoretical and practical parts.

Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos įmonių darbuotojų pagrindiniai darbo motyvai, požiūriai į darbo motyvaciją. Aiškinama tinkamo darbuotojų motyvavimo Lietuvoje nauda ir sunkumai, nurodomi esminiai darbuotojų motyvavimo trūkumai. Įvardijamos darbuotojų motyvavimo teorijos, susiformavę istoriniuose įmonių valdymo etapuose, bei darbuotojų motyvavimo modelis taikytinas Lietuvos įmonėse besikeičiančios rinkos sąlygomis.