The article emphasizes the growing importance of intercultural communication, especially in education. It defines culture and outlines its constituent categories, focusing on differences in linguistic communication—general variations in vocabulary and grammar, prosodic factors, and certain body-language features across cultures. Because human interaction involves more than linguistic dimensions, the discussion also touches on religion, value and attitude disparities. The authors propose initial steps to raise cultural awareness among all participants in intercultural communication and suggest ways to internationalize curricula to succeed as an international institution. Internationalization of education is not merely the exchange of students and teachers; the article highlights common challenges and offers advice on how our university integrates culture into teaching and learning.

The bases for a successful intercultural communication are emotional competence, together with individual intercultural sensitivity. Intercultural competence is needed as the basic ability for any interaction. It is not only necessary to have social skills, but also to improve the sensitivity and understanding for other values, views, ways of living and thinking, as well as being self-conscious in transferring one’s own values and views in a clear, but appropriate way. Intercultural competence helps understanding others and achieving goals. Different individuals will have different goals and will attain varying levels of competence. For some, a goal might be to achieve native-like behavior; for oth ers, it may be to gain acceptance in the host culture; and for still others, just to survive. The paper will aim at investigating the teachers’ awareness of intercultural competence and the means used for the development of the intercultural competence among indi vidual students.

Gyvenimas tarp kelių kultūrų tampa mūsų kasdienybės iššūkiu darbe ir privačiame gyvenime. Būdingas dabartinių visuomenių bruožas yra tarpkultūrinis dialogas, kurio metu žmonės demonstruoja ne tik lingvistinę kompetenciją, bet ir tai, kaip suvokti savo ir kitą kultūrą, jų panašumus ir skirtumus, koks yra kalbančiojo santykis su skirtybėmis kitokia tapatybe. Tai sudaro sąlygas įsigalėti tokiai svetimų kalbų mokymo/-si praktikai ir nuostatoms, kai dėmesio centre tampa ne tik besimokančiųjų kalbinių ir komunikacinių gebėjimų lavinimas, bet ir kultūrinės ir tarpkultūrinės savivokos ugdymas. Šiame straipsnyje nagrinėjama tarpkultūrinės kompetencijos sąvoka, jos sudedamosios dalys ir pragmatinės kultūros diskurso įtraukimo į užsienio kalbos kursą priežastys. Tyrimas parodė, kad kultūrinis diskursas nėra pilnai išnaudojamas užsienio kalbos mokyme/-si. Tyrimas leidžia daryti išvadą, kad nepaisant tam tikrų sunkumų (mokytojo tarpkultūrinė patirtis gali būti gana ribota, kultūros pažinimas nėra studijų objektas ir t.t.) tiek dėstytojai, tiek ir studentai pripažįsta kultūrinio diskurso naudą mokantis užsienio kalbos ir siekiant pažinti ir perprasti kultūrinius reiškinius. Dėstytojui tenka atsakomybė, kaip integruoti abiejų šalių socio-kultūrinį diskursą per kalbos mokymą/-si ir tokiu būdu supažindinti su socialinio-kultūrinio gyvenimo kontekstų įvairove.

European language policy envisages teaching another subject through the medium o£ a foreign language. The report reflects on the possibilities of implementing Content and Language Integrated Learning (CLIL) in mathematics teaching at schools and higher educational institutions of Latvia. The report analyses mathematics and foreign language teacher trainees' responses to the questions about applying CLIL in their schools. It reflects the results of the discussions with academics on the implementation of CLIL in schools and higher educational institutions of Latvia.

Globalizacijos terminas apima vis didėjančius ekonominius ir kultūrinius tautų ryšius. Šio proceso pradžią yra sunku identifikuoti, tačiau jis daug aktyvesnis tapo per pastaruosius 20 metų, pasibaigus Rytų ir Vakarų konfliktui. Ekonomikoje globalizacija vedė ir bendradarbiavimo, ir vis didėjančios konkurencijos link. Dėl tokios raidos reikšmingai pasikeitė verslo pasaulis. Šalia tarptautinio darbo rinkos pasidalijimo, kai atskiros tautos specializavosi įvairiose gamybos srityse, nacionalinės ekonomikos ir korporacijos turėjo būti konkurencingos ir tarptautinėje rinkoje. Todėl jų veiksmai turėjo būti lankstesni ir efektyvesni, kad būtų galima prisitaikyti prie naujos konkurencinės situacijos. Šie procesai turėjo įtakos struktūriniams pokyčiams, naujų problemų atsiradimui bei pasikeitusios kvalifikacijos poreikiui verslo pasaulyje bei profesiniame mokyme. Remiantis įvardytais globalizacijos sukeltais pokyčiais, šiame straipsnyje analizuojama įtaka, daroma profesiniam mokymui, bei Vokietijos profesinio mokymo sistemos struktūra.

The article investigates competence in communication problem solving as a part of career development in the intercultural context.

The present reflection article discloses the experiences gained during the adaptation of the material for intercultural competence development. The resource book Building Intercultural Competences: A Handbook for professionals in education, social work and health care was selected and its material was adapted to educational context of VET students and teachers. The framework of adaptation of the Handbook is presented in the article. The study was done to investigate the VET students’ and teachers’ needs for intercultural competence development.

Aptariant iššūkius Lietuvos edukologijos mokslinei bendruomenei, pabrėžiama, kad norint išeiti į tarptautinę areną, reikia spręsti pasauliui aktualias problemas ar bent remian-tis lokaliniais tyrimais formuluoti pasaulinei mokslinei bendrijai aktualius mokslinio tyrimo rezultatus. Pastaraisiais metais, įgyvendinant tarptautinius iššūkius, tarpkultūrinio kompeten-tingumo ugdymas tampa viena prioritetinių veiklos sričių aukštojoje mokykloje, o tarpkultūrinės edukacijos tyrimai – pasaulinės tyrimų praktikos dalimi. Pateikiamo tyrimo tikslas – analizuoti muzikos edukologijos magistrantūros programoje studijuojančių užsienio studentų tarpkultūrinę patirtį, atskleidžiant tarpkultūrinio kompetentingumo raiškos tendencijas ir plėtojimo galimy-bes universitete.Tyrime dalyvavo 22 užsienio magistrantai (kinai), pasirinkę studijas Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto Muzikos katedroje.

This article makes explicit the importance of the relationship between multilingual, literary and intercultural education, Education for Development and Service-Learning. It is focu-sed on the case of the project TALIS in Spain and its efforts to implement Task Based Learning and cooperative methodologies. As a result, we can bring forward that it should definitely be given a new pedagogical sense to “be destined to perpetual understanding among professionals related to the educational field” to emerge intercultural competences. The aim was to implement a social intervention program in order to foster intercultural ethos building to become socially responsible citizens.

There has been continuous debate concerning policies and practices regarding intercultural education in the multicultural Europe and intercultural competence has become one of the crucial issues today. There is an urgent need to educate students about the limitations of using their own cultural frame to interpret and evaluate people belonging to a different cul-tural background. For quite long intercultural communication courses were typically offered for students in Education, International Relations, Business, and a like programs, while this subject was out of scope until the last few years in other disciplines. However, recent social and political changes are forcing program developers to work on a general intercultural preparation of professionals from all backgrounds. There is an educational need to focus on how to prepare interculturally competent students, to act in a drastically changing society as true global citizens, who have a motivation for civic engagement and contribute to their community. More than that, according to the new framework by the Council of Europe, there is a political need for the new generation of young people to get involved with the democratic society in an active way (Council of Europe, 2016).This paper presentstwo similar structures for a long-term intercultural program, where civic mindedness receives an important scope (Guntersdorfer and Golubeva, 2017). These programs can be offered to students from all disciplines in higher education. Both educational efforts aim to broaden knowledge of the meaning of culture by providing students with theories from linguistics, psychology, sociology, ethnology, and political science. Although pedagogical set-up slightly differ, there is a strong motivation for cooperation. The following article provides a description of the theoretical and pedagogical concepts of these two programs, draws on research plans and assessment methods, and lays down the groundwork for a collaboration