Straipsnyje remiantis dvasinių vertybių sistema nagrinėjamos mokytojų rengimo galimybės, tiriamos šios sistemos raiškos studentų meno kolektyve ypatybės ir poveikis profesinei brandai. Išskiriami vertybių fiksavimo būdai, jų reikšmė plečiant mokytojui būdingą veiklos patirti, gilinant ugdymo sampratą ir puoselėjant asmens savybes, reikalingas profesinėje veikloje.

Straipsnyje atskleidžiami M. Montessori sistemos vaikų muzikinio ugdymo esminiai bruožai, jų taikymo ypatumai Lietuvos ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Muzikinis ugdymas M. Montessori sistemoje traktuojamas kaip asmens kultūros dalis, kuri įsilieja į žmogaus savikūrą. Vaikų muzikinio ugdymo samprata M. Montessori sistemoje remiasi bendraisiais žmogaus raidos dėsniais, amžiaus tarpsnio ypatumais

Straipsnyje aptariami žmogaus dvasinio tapsmo teoriniai pamatai, ryškinami dvasinių, ypač estetinių, vertybių internalizacijos ypatumai bei sąsajos su asmens dvasiniu centru. Apibendrinti įvairių tipų mokyklų paauglių dvasinių vertybių internalizacijos rezultatai lyginami su menų gimnazijos paauglių duomenimis.

Darbe aptariamos popamokinės veiklos galimybės stiprinant dorinį ugdymą. Psichologinės, pedagoginės literatūros analizė, atliktas mokslinis tyrimas ir vykdomi praktiniai popamokinės veiklos stebėjimai leidžia prognozuoti, kad ši veikla turi sudaryti palankias sąlygas moksleivių dorinei saviraiškai atsiskleisti, pozityviai dorinei, kultūrinei ir socialinei patirčiai kaupti, tobulinant etinį ir estetinį santykį su aplinka, žmonėmis, gamta, kultūrinėmis ir dvasinėmis vertybėmis, tampant sąmoningu tautos kultūros, jos papročių ir tradicijų perėmėju ir kūrybingu tęsėju.

Straipsnyje pateikiama dvasinių vertybių samprata bei jų klasifikacija, kuri leidžia atlikti dvasinių vertybių internalizacijos tyrimą. Lyginama paauglių, be-simokančių įvairių tipų mokyklose, ir integruotos mokyklos mokinių dvasinių vertybių internalizacija kogni- tyviniu, emociniu ir elgesio lygmenimis. Išryškinami pastarųjų dvasinių vertybių internalizacijos ypatumai

Šiame straipsnyje XIX a. pabaigos -XX a. pradžios pedagogija aiškiai apibūdinama kaip mūsų tautos (valstiečių) ugdomosios patirties perdavimas iš kartos į kartų, dorovinių žinių šaltinis bei mūsų visuomenės dvasinės vertybės. Buvo siekiama atskleisti tautos tradicijų, daraktorių (rašytojų ir kitų inteligentų) edukacinėje veikloje svarba, formuojant jaunosios kartos vertybių sistemą. Iš daraktorių rašytojų S. Kušeliausko, M. Valančiaus, Žemaitės edukacinės veiklos pavyzdžio šiandien pedagoginio profilio aukštųjų mokyklų studentai gali semtis savigarbos, išminties.

Švietimo reforma, grindžiama asmens ir kultūros postulatais, sudarė prielaidas įvairiais atžvilgiais tobulinti jų plėtrą ir sąsajas. Šiame straipsnyje aptariama, kaip keitėsi esminis asmens raidos parametras - savęs vertinimas. Lyginami paauglių, besimokančių tose pačiose mokyklose, tyrimo duomenys, gauti 1999 ir 2009 m., ryškinamos jų svarbiausios tendencijos ir sąsajos su kitais asmens raidos komponentais. Daromos pagrįstos išvados, kad dabartiniai paaugliai visais dvasinių vertybių atžvilgiais pozityviau vertina savo poelgius, kad švietimo reforma skatina demokratinių procesų plėtrą, bet išlieka būtinybė stimuliuoti dvasinių vertybių prasmingumo įžvalgas.

Straipsnyje nagrinėjamas būsimų mokytojų ugdymo procesas, kuris grindžiamas dvasingumo sklaida. Teorinėje ir empirinėje plotmėje išryškinamas subjekto vaidmuo atskleidžiant ugdymo reiškinių ir dvasinių vertybių asmeninę prasmę bei ją įtvirtinant kultūroje kaip individualios transformacijos rezultatą. Keliama tradicinio mokymo rekonstrukcijos idėja akcentuojant, kad jį aktualu grįsti dvasingumo sklaida ir modeliuoti remiantis asmens kultūros bei dvasinės brandos pokyčių nulemto ugdymo turinio raida.

Sport science of Lithuania should not be isolated from academic society of Lithuania, it must draw it‘s vitality from other sciences, continuously stressing leading role of human factor, human potential, especially in developing open, democratic society, integral with the European culture, science and its spiritual values. Sport, and primarily Olympic sport, become inseparable part of science and culture, it expresses greatness and beauty of human being, highlights meaning of humanistic values and ennobles human spirit. Aim of our research was to define main development directions of social sciences, mainly sport science. In the process of the development of sport science in Lithuania, it is necessary to apply initiatives of scientists in solving specific state problems, increasing effectiveness of scientific research, integrating sport and studies into society, to contribute to the preparation and expertise of the documents of state importance. It is necessary to change understanding and evaluation of social and humanitarian sciences in our country: it is not acceptable application of the principles of natural and medical sciences that dominates by now. Government of Lithuania must find political will to change attitude towards humanitarian and social sciences, to regard them as real engine of science development in our country in the ¥production´ of most precious product – knowledge, culture, intellect, sport – but not as ¥freeloaders´ of the state and business structures. Procedures of habilitation, preparation of habilitation theses must become one of the methods of scientific research quality evaluation and recognition of scientific activities of the scientist.

Straipsnyje pristatoma dvasinio ugdymo samprata ir ryškinama jo svarba, keičiantis ugdymo paradigmai, kurios įkvėpėja ir koordinatorė – M. Lukšienė. Ji pamatiniais Lietuvos švietimo koncepcijos postulatais laiko kultūros ir asmens abipusę sąveiką, turinčią persmelkti visą mokyklos gyvenimą. Tuomet vertybės tampa kaitos ir tęstinumo garantu, bendruoju vardikliu pertvarkant ugdymo procesą. Straipsnyje pateikiama konceptualių M. Lukšienės įžvalgų analizė, aptariami šiuolaikinės mokyklos ugdymo problemų židiniai, svarbūs tiesiant kelius į ateities mokyklą.