The article deals with the “bridges between languages” in teaching tertiary language by drawing on the example of „Deutsch nach Englisch” (German after English). It aims at showing how these bridges can be utilized in foreign language courses. One of the similarities they bear is that international words are not only enormous help in everyday communication but also a great aid in language acquisition. The lexemes being recognized especially at the initial stage of language acquisition reduce the feeling of difficulty in the process of learning and stimulate motivation. Together with the examples of international words, particular spelling and morphological subtleties can be presented, as well as the differences of new language semantics can be elucidated. Working with international words and systematically comparing them with another foreign language may encourage one to form the rules of a new language being effective for language learners.

This research paper aims at presenting the options of creative writing in a heterogenic group as a part of German philology studies at Vilnius University. First of all, it deals with the methodological principles and typology of writing tasks based on the didactic models by Wolfrum (2010) and Schreiter (2002). Next, the outline and technical aspects of creative writing workshop offered at VU from 2012 till 2015 are presented. In addition, problems that students and teachers working in a heterogenic group can be confronted with are discussed. In order to summarize the good experience, the feedback delivered by the participants of the workshop in 2014–2015, is analyzed. It is important to demonstrate that in spite of the widely-known stereotype, the creative writing as a part of German as a foreign language learning process means much more than mere “playing in class before the holidays” (Wolfrum 2010, 30).

In this article, it will be examined how selected dialectal sequences in the German animation movie Werner – gekotzt wird später (~ Werner – later we will puke) are, as for the dvd-version of 2004, rendered in the subtitles for the deaf and hearing impaired. Interestingly, the dialectal sequences are not translated to Standard German, which would be the default option for intra-lingual subtitling, but come in a non-standard shape that aims to preserve or display at least some of the dialectal traits in the writing. The reason for this exceptional audio-visual subtitling strategy is that the dialects themselves and the stereotypical images connected to them play a major role for the plot of the movie as well as for the intended humoristic effects, however simple they might be. Using the ideas of perceptual dialectology as a base, the analysis will shed light on (i) how the stereotypical dialect images are connected with the (dialectal) language on the one hand and the characters using the (dialectal) language on the other hand, and (ii) how, even in very short sequences, the dialects in question are made identifiable by means of writing – and here we see of course writing, that deviates from the German standard orthography. In the end, the findings will be subjected a critical discussion.

The article deals with the order of attributes in German and Lithuanian noun phrases. The aim of the study is to identify and to compare the sequence regularities of prenominal flectional attributes, that are expressed by adjectives, numerals or participles. The data comes from journalistic texts online. The study has shown that under research aspect the German and the Lithuanian languages have many similarities.

The present study deals with translation of Medieval German literature into Lithuanian. So far there have been three translations of Medieval German texts, namely Nibelungų giesmė (1988, Vladas Nausėda), Vargšas Heinrichas (1980, Sigitas Račiūnas) and Kundruna (2002, Vladas Nausėda). However, there has been no translation of texts from the period of the early Middle Ages. Thus, the current study explores strategies of translation employed in old texts and provides an unpublished translation of Hildebrandslied (the Song of Hildebrand) into Lithuanian.

Straipsnyje nagrinėjami vokiečių bendrinės ir mokslinės kalbos (biologijos ir astronomijos) semantiniai sakinių modeliai su slinkties veiksmažodžiais. Teorinėje dalyje teigiama, kad darbe remiamasi sakinio semantikos teorija. Ši teorija savo ruožtu pagrįsta semantinių predikatų klasių ir semantinių vaidmenų sąsaja. Predikatų klasių ir semantinių vaidmenų kombinacijos sudaro pagrindinę semantinę formulę – propoziciją. Praktinėje dalyje sudaromi semantiniai sakinių modeliai. Čia atsiskleidžia skirtumai tarp bendrosios kalbos ir mokslinės kalbos (biologijos ir astronomijos ) semantinių sakinių modelių. Modeliuojant sakinius su slinkties veiksmažodžiais
skiriamos dvi sakinių semantinių modelių grupės: veiksmo (Handlung) ir proceso (Vorgang). Analizė leidžia teigti, kad bendrinės kalbos tekstuose dominuoja semantiniai sakinių modeliai su semantiniais veiksmo predikatais, o mokslinės (biologijos ir astronomijos) kalbos tekstuose – su semantiniais proceso predikatais. Matomi skirtumai tarp bendrinės ir mokslinės kalbos išreiškiant veikėją ir kryptį, o tai padeda nustatyti semantiniai linksniai (Agens, Patiens, Direktiv). Išvadose pateikiama šios analizės svarba ir metodiniame lygmenyje, t. y. planuojant mokymo medžiagą dalykinės-mokslinės kalbos dėstymui.

Šio straipsnio objektas yra vokiečių kalbos modaliniai žodžiai wahrscheinlich ir vielleicht bei galimi jų atitikmenys lietuvių kalboje. Kiekvienam šių vokiškų žodžių yra būdingas kiek kitoks tikimybės laipsnis: wahrscheinlich vartojamas išreikšti aukštesnei, o vielleicht – žemesnei tikimybei. Straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kaip į lietuvių kalbą verčiami abu vokiški modaliniai žodžiai, ir tokiu būdu nustatyti, kokie atitinkami lietuvių kalbos modaliniai žodžiai reiškia aukštesnį, o kokie – žemesnį tikimybės laipsnį. Šiam tikslui pasitelkta šiuolaikinė grožinė vokiečių literatūra bei jos vertimai į lietuvių kalbą. Atliktas tyrimas parodė, kad žemesniam tikimybės laipsniui išreikšti vertėjai rinkosi žodžius gal ir galbūt, o aukštesniam – greičiausiai, tikriausiai, turbūt bei mat. Šie rezultatai iš dalies sutampa su straipsnio autorės 2014 m. atlikta apklausa apie lietuvių kalbos modalinių žodžių gradavimą tikimybės skalėje.

This article examines the use of borrowings in Lithuanian from the linguistic perspective. The aim of the article is to discuss the most significant theoretical approaches to the integration of borrowings, to analyze new borrowings taken from different lingua franca, to determine the etymology of them, as well as to analyze the types of their integration taking into account the degree of their assimilation. The research work is based on the examples drawn from the list of borrowings, made by the State Commission of the Lithuanian Language in 2010-2015. This study establishes the differences between lexical borrowings and their Lithuanian standardised and non-standardised equivalents and shows what types of them are gradually becoming a norm in Lithuanian.

This research paper aims to compare the national school leaving examinations in German in Estonia, Latvia and Lithuania. The research object are the 2013 test papers published on the homepages of the institutions responsible for the final examinations: Innove (www.innove.ee), NEC (www.nec.lt) and VISC (www.visc.gov.lv). In addition, the examination programs and further documents are analyzed. The topic is relevant in several respects. First, from 2015 on, the admission requirement when entering a university and applying for a place financed by the state in Lithuania is foreign language skills of at least B1 according to the CEFR. Second, the norm-referenced evaluation of the final examination results is being replaced by criterion-referenced evaluation. Furthermore, the foreign language examinations are being linked to the CEFR. NEC is carrying out a project aiming to develop a harmonized examination model for all foreign languages. In spite of the relevance, there are few papers on the foreign language examinations in Lithuania, whereas in Germany researchers are highly interested in language tests and examination didactics is evolving as a discipline. The research objectives include the following: 1) the situation of the examination (goals according to the CEFR, number of candidates); 2) the structure of the examination; 3) the particular skills. The methods include descriptive and meta-analytical procedures as well as qualitative evaluation. In conclusion, positive experience is pointed out.

Straipsnis skirtas Džiuzepės Tomazio di Lampedūzos (Giuseppe Tomasi di Lampedusa) romano „Il Gattopardo“ ir Theodoro Fontanes romano „Der Stechlin“ veikiančių asmenų analizei ir palyginimui. Straipsnyje keliamas klausimas, ar Džiuzepė Tomazio di Lampedūza skaitė Th. Fontanės romaną, ir kokią įtaką galėjo daryti šis romanas jo kūrybai. Autorius daro išvadą, kad abiejų romanų tiek pagrindiniai, tiek šalutiniai veikėjai, o taip pat ir visa figūrų konsteliacija labai panašūs. Tai leidžia manyti, kad italų rašytojas buvo susipažinęs su vokiečių rašytojo Th. Fontanės kūryba ir gal būt skaitė jo žymųjį romaną „Der Stechlin“, nes abiejų romanų pagrindinės mintys yra identiškos.