Šio tyrimo tikslas – ištirti 2024–2025 mokslo metais Turkijos universitetuose dirbusių mokslo darbuotojų sportinį tapatumą ir jų priklausomybę nuo socialinių tinklų pagal tam tikrus kintamuosius. Imtį sudarė 292 mokslo darbuotojai: 90 moterų ir 202 vyrai. Taikant aprašomąjį tyrimą nagrinėta: tyrimo dalyvių demografinės ypatybės, sportinis tapatumas ir priklausomybės nuo socialinių tinklų lygiai. Asmens anketa naudota kaip duomenų rinkimo priemonė, kurioje pateikta: lytis, amžius, fizinio aktyvumo lygis ir interneto naudojimo tikslas. Duomenys, atskleidžiantys sportinį tapatumą, surinkti taikant Ozturko ir Kocos (Ozturk and Koca, 2013) sukurtą sportinio tapatumo skalę (angl. Sports Identity Scale, SIS), sudarytą iš 10 teiginių. Priklausomybė nuo socialinių tinklų vertinta naudojant Tutguno-Unalo ir Denizo (Tutgun-Unal and Deniz) 2015 m. sukurtą priklausomybės nuo socialinių tinklų skalę (angl. Social Media Addiction Scale, SMAS), sudarytą iš 41 teiginio. Surinkti duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS 24 programinę įrangą. Tyrimo dalyvių demografinėms ypatybėms aprašyti taikyti procentiniai, dažnių ir vidurkių rodikliai. Porinių grupių duomenų analizei naudotas t kriterijus, lyginant trijų ar daugiau grupių duomenis – dispersinė analizė (angl. Analysis of Variance, ANOVA), o skirtumų kilmei nustatyti taikyti post hoc testai. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad mokslo darbuotojų vyrų sportinis tapatumas yra aukštesnis, o mokslo darbuotojos moterys – labiau priklausomos nuo socialinių tinklų. Taip pat nustatyta, kad reguliariai sportuojančių mokslo darbuotojų sportinis tapatumas yra aukštesnis.

Neįmanoma pažinti tautos kultūros, jos civilizacijos bei dvasinių turtų nemokant kalbos» Būdami nedidelės tautos atstovai, ypač dabar, kai patys atgimstame, privalome pažinti kitų tautų kultūras, studijuodami jų kalbų. Nuo seno pas mus buvo mokomasi anglų, prancūzų, vokiečių, italų bei ispanų kalbų. Šiame straipsnelyje panagrinėsime prancūzų kalbos mokymo raidų Lietuvoje

Pateiktame straipsnyje apžvelgiama mokyklų, reformos ir švietimo sistemos formavimosi kryptis nuo 1905-1907 m. revoliucijos iki nepriklausomos Lietuvos Respublikos žlugimo (1940 m.) Nepriklausomybės laikotarpiu išryškėjo du švietimo raidos etapai: ligi nepriklausomos Lietuvos Respublikos susikūrimo ir jos egzistavimo laikotarpiu.

Atliktas tyrimas atskleidžia, kad dirbtinio intelekto priemonių naudojimas ikimokyklinio ugdymo srityje yra novatoriškas pedagogikos metodas šioje amžiaus grupėje. Tyrimo tikslas – pagerinti pedagoginės veiklos kokybę ir vaikų socialinę raidą, į ugdymo procesą įtraukiant novatoriškus pedagoginius sprendimus, taip pat adaptuojant ir taikant naujus mokinių pasiekimų vertinimo metodus. Šio tyrimo duomenys buvo surinkti naudojant mišrią prieigą: anketinę apklausą raštu ir interviu. Dirbtinio intelekto poveikis pažintiniam vystymuisi tirtas analizuojant testų rezultatus dviem būdais: tradiciniam mokymui ir planuotam mokymui naudojant dirbtinio intelekto įrankius. Tyrime dalyvavo ikimokyklinio ugdymo mokiniai, mokytojai, mokyklos vadovai, tėvai. Šiame straipsnyje siūloma metodika, kuri apima testų, atliktų prieš ir po, rezultatų stebėjimą mokantis kalbos, skaitymo ir matematikos dalykų. Šių rezultatų analizė leido statistiškai įvertinti pasiekimus ir matomus pokyčius. Eksperimentinė mokinių grupė, kuri naudojosi dirbtinio intelekto priemonėmis, pasiekė statistiškai geresnių rezultatų visose atliktų testų srityse. Šiame tyrime buvo atsižvelgta ir į mokytojų, ir į tėvų nuomones, tai akivaizdžiai parodė jų entuziazmą pagerėjusiais mokinių mokymosi rezultatais, vis dėlto buvo išreikštas ir nepasitikėjimas bei susirūpinimas etika, privatumu ir lygybe. Tikėtina, kad mokytojai, įtraukdami etinius aspektus į mokymo programą, galės įgalinti mokinius kritiškai mąstyti sudėtingais klausimais, susijusiais su dirbtiniu intelektu, ir paruošti juos iššūkiams, kurie jų laukia ateityje pasauliui vis labiau skaitmenizuojantis.

Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti Sakarijos mokytojų nuomones apie „eTwinning“ portalą ir jo naudojimą atsižvelgiant į skirtingus veiksnius, įskaitant jų dėstomą dalyką, profesinę patirtį, lytį ir amžių. Tyrimas atliktas taikant apklausos metodą. Apklausoje buvo pateikti šeši klausimai, susiję su demografiniais rodikliais. Tyrimo dalyviai – skirtingų lygių mokyklų mokytojai iš penkių Sakarijos provincijos rajonų – atrinkti atsitiktinės imties būdu. Atliekant tyrimą buvo iškelti tokie klausimai: 1. Kokia yra mokytojų nuomonė apie „eTwinning“ portalą? 2. Ar mokytojų nuomonė apie „eTwinning“ portalą skiriasi priklausomai nuo dalyko srities, profesinės patirties, lyties, amžiaus, išsilavinimo ir įstaigos tipo? 3. Ar „eTwinning“ portalo nuomonių skalės“ vertinimai priklauso nuo verslumo ir dalyvavimo balų, kurie sietini su jų dėstomu dalyku, profesine patirtimi, lytimi, amžiumi, išsilavinimu ir įstaigos tipu? Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokytojai teigiamai vertina „eTwinning“ portalą. Lyčių skirtumams nustatyti buvo taikomas t kriterijus kuris statistiškai reikšmingų skirtumų neparodė. Amžiaus, profesinės patirties, mokytojo tipo ir įstaigos tipo poveikiui nagrinėti buvo taikoma dispersinė analizė (angl. ANOVA, Analysis of Variance), o išsilavinimo lygiui – Kruskalio ir Walliso kriterijus. Tarp šių kintamųjų, išskyrus įstaigos tipą, reikšmingų skirtumų nenustatyta.

Priklausomybė organizacijai ir intraprenerystė yra pagrindinės sąvokos formuojant organizacijos elgesį aplinkoje, kuri pasižymi neapibrėžtumu ir pokyčiais. Nors intraprenerystė buvo plačiai tirta, visgi empirinių tyrimų sveikatos priežiūros sektoriuje, skirtų būtent slaugytojoms, atlikta nedaug. Šis trūkumas pastebimas tiek vertinant slaugytojų išskirtinį vaidmenį teikiant paslaugas, gerinant kokybę ir prisidedant prie inovacijų, tiek žvelgiant į pirminės sveikatos priežiūros įstaigų organizacinę struktūrą. Šiame tyrime nagrinėjamas slaugytojų priklausomybės organizacijai suvokimo poveikis jų intraprenerystės lygiui šeimos sveikatos centruose, esančiuose centrinėse Dijarbakyro provincijos rajonuose. Priklausomybė organizacijai vertinama ne tik kaip požiūrio rezultatas, bet ir kaip motyvacinis bei psichosocialinis veiksnys, kuris gali skatinti novatorišką ir aktyvų elgesį. Tyrimas empiriškai papildo literatūrą, skirtą šiai temai, tikrindamas šį ryšį viešojoje pirminės sveikatos priežiūros sistemoje. Atliekant šį kiekybinį tyrimą analizuoti 92 slaugytojų apklausos duomenys, naudotasi patvirtintomis skalėmis, matuojančiomis priklausomybės organizacijai suvokimą ir intraprenerystę. Priklausomybės organizacijai suvokimas buvo vertinamas pagal psichologinę atsakomybę, vidinę būseną ir organizacinę identifikaciją, o intraprenerystė (vidinis verslumas) atskleidė novatorišką ir iniciatyvų elgesį. Rezultatai parodė, jog priklausomybės organizacijai suvokimas yra reikšmingas intraprenerystės prognozavimo veiksnys. Slaugytojos, kurios jautėsi vertinamos, tapatinosi su savo organizacija ir patyrė priklausomybės jausmą, būtent dėl to jos buvo labiau linkusios demonstruoti novatorišką elgesį. Iš šių rezultatų matyti, kaip svarbu stiprinti priklausomybės organizacijai suvokimą, nes tai skatina intraprenerystę ir gerina paslaugų kokybę pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.

Straipsnyje nagrinėjama sąveika, atsirandanti tarp pilietinio ugdymo, mokytojų kompetencijų ir dirbtinio intelekto, ir kaip tai skatintų tvarų miestų vystymąsi. Pripažįstant, jog pilietinis aktyvumas yra miestų tvarumo pagrindas, taip pat reikėtų pažymėti, kad mokytojų vaidmuo ugdant būsimus piliečius yra labai svarbus, nes būtent jie pasitelkia kultūriškai pagrįstas ir technologijomis sustiprintas pedagogines praktikas. Naudojantis „Scopus DI“ (angl. Scopus AI) ir PRISMA 2020 metodikomis buvo atlikta semantinė ir sisteminė literatūros analizė, siekiant nustatyti naujausias teorines įžvalgas ir tendencijas. Straipsnių analizė atskleidė didelę spragą, susidariusią tarp mokytojų DI kompetencijų, pilietinio aktyvumo ir tvaraus miestų vystymosi. Diskusijoje autoriai atkreipia dėmesį į keletą prieštaravimų dabartiniuose tyrimuose. Pavyzdžiui, nors DI siūlo įvairių transformacinių galimybių, tačiau siekiant veiksmingai tai įgyvendinti reikia išsamių strategijų, kuriose būtų atsižvelgiama į mokytojų pasirengimą, institucinę paramą ir sociokultūrinius kontekstus. Straipsnio pabaigoje prieinama prie išvados, kad būtina atlikti tolesnius tyrimus, pavyzdžiui, detaliau išnagrinėti mokytojų kompetenciją (skaitmeninę ir (arba) DI kompetenciją), įskaitant kultūrinius ir etinius aspektus, siekiant užtikrinti, kad DI taptų veiksminga priemone pilietinei atsakomybei skatinti ir tvariai formuoti miestus ateityje.

Šiame kokybiniame tyrime nagrinėjama, kaip Latvijoje įgyvendinami pagrindiniai ankstyvosios vaikystės intervencijos (angl. ECI) principai – prasmingas šeimos įsitraukimas, tarpdisciplininis bendradarbiavimas ir parama natūralioje vaiko aplinkoje. Išanalizavus aštuonis interviu su ECI specialistais ir tėvais, išryškėjo trys probleminės temos. Pirma, daugelis tėvų jautė, kad jų vaidmuo yra pasyvus. Taip jie apibūdino savo patirtis, nes nebuvo aktyvūs sprendimų priėmimo partneriai, o tik gaudavo nurodymus. Tai prieštaravo „Portage“ ankstyvosios intervencijos modeliui, kuris skatino didesnį tėvų įgalinimą. Antra, skyrėsi bendradarbiavimas. „Portage“ (angl. Portage Early Education Program) paslaugose taikomas vieno specialisto modelis užtikrino tęstinumą, bet kėlė aukštus reikalavimus specialistams. Tuo metu ligoninėse teikiamos paslaugos apėmė kelių specialistų įsitraukimą, tačiau dažnai stokojo koordinuoto planavimo ir komunikacijos, todėl šeimoms kildavo sumaištis ir veiklų kartojimasis. Trečia, dauguma paslaugų buvo teikiamos centruose, todėl buvo ribojamas strategijų taikymas namuose ir taip mažėjo galimybės apibendrinti įgūdžius kasdienėse situacijose. Nors natūrali aplinka buvo laikoma naudinga, struktūrinės kliūtys dažnai trukdė jas integruoti. Apibendrinant tyrimą daroma išvada, kad Latvijos ankstyvojo ugdymo sistema – tradicinių ir į reformas orientuotų modelių hibridas – susiduria su iššūkiais, kurie sietini su institucine inercija, personalo trūkumu ir ribotu laiku. Rekomendacijos apima į tėvus orientuoto profesinio tobulėjimo stiprinimą, koordinuoto komandinio darbo infrastruktūros kūrimą, paslaugų pritaikymą prie kasdienybės ir nacionalinės politikos derinimą su įtraukiais, į šeimą orientuotais ankstyvojo ugdymo principais.

The preschool education in Lithuania was influenced by West European pedagogical trends, E. Pröbel, M. Montessori, O. Decroly pedagogical systems. Anyway, Lithuanian pedagogues strove to create the original national system of preschool education. The theoretical basis of that system was laid by J. Vabalas-Gudaitis, the author of the so-called „synergistic pedagogics". In his works he showed how to work according to the principle of synergism in kindergartens

Nors dirbtinio intelekto (toliau – DI) priemonių įtraukimo į švietimą svarba yra neabejotina, šiame straipsnyje nagrinėjamas DI panaudojimas per literatūros pamokas, atsižvelgiant į pedagogų požiūrį, norą ir kompetenciją. Tyrimas grindžiamas kiekybiniu vertinimu taikant 2 modelius: technologijų priėmimo (angl. Technology Acceptance Model, TAM) ir dalinį technologinio pedagoginio turinio žinių (angl. Technological Pedagogical Content Knowledge, TPCK). Įtraukus papildomus kokybinius metodus buvo siekiama aiškiai pagrįsti pateiktus skaičiavimus, o aprašomasis vertinamasis tyrimo dizainas buvo skirtas DI įrankiams tirti ir vertinti. Toks metodų derinio pasirinkimas leidžia kryžmiškai patikrinti gautus statistinius rezultatus su interpretaciniais. Antroje tyrimo dalyje, naudojantis DI, sukurtas pamokos planas „Raudonkepurė“, kurį taikant sudarytas pasakos etinių aspektų tyrimas, tai leido atlikti turinio analizę. Apibendrinant galima teigti, kad straipsnyje keliamas DI įrankių pateikiamos etinės kritikos patikimumo klausimas ir apskritai pedagogų pasitikėjimas DI technologijomis, ypač jas naudojant veiklose, susijusiose su etine kritika. Pabrėžiama, kad DI turėtų būti naudojamas kaip papildoma priemonė, o ne kaip pagrindinis ugdymo elementas, dėl jo ribotų galimybių atkartoti emocinį ir kultūrinį kontekstą.