Pedagogical use of artificial intelligence in early education: opportunities, challenges, and solutions
| Author |
|---|
Cipi, Eva |
Zanaj, Eljona |
Cipi, Edvina |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2025 | 160 | 4 | 304 | 323 |
Atliktas tyrimas atskleidžia, kad dirbtinio intelekto priemonių naudojimas ikimokyklinio ugdymo srityje yra novatoriškas pedagogikos metodas šioje amžiaus grupėje. Tyrimo tikslas – pagerinti pedagoginės veiklos kokybę ir vaikų socialinę raidą, į ugdymo procesą įtraukiant novatoriškus pedagoginius sprendimus, taip pat adaptuojant ir taikant naujus mokinių pasiekimų vertinimo metodus. Šio tyrimo duomenys buvo surinkti naudojant mišrią prieigą: anketinę apklausą raštu ir interviu. Dirbtinio intelekto poveikis pažintiniam vystymuisi tirtas analizuojant testų rezultatus dviem būdais: tradiciniam mokymui ir planuotam mokymui naudojant dirbtinio intelekto įrankius. Tyrime dalyvavo ikimokyklinio ugdymo mokiniai, mokytojai, mokyklos vadovai, tėvai. Šiame straipsnyje siūloma metodika, kuri apima testų, atliktų prieš ir po, rezultatų stebėjimą mokantis kalbos, skaitymo ir matematikos dalykų. Šių rezultatų analizė leido statistiškai įvertinti pasiekimus ir matomus pokyčius. Eksperimentinė mokinių grupė, kuri naudojosi dirbtinio intelekto priemonėmis, pasiekė statistiškai geresnių rezultatų visose atliktų testų srityse. Šiame tyrime buvo atsižvelgta ir į mokytojų, ir į tėvų nuomones, tai akivaizdžiai parodė jų entuziazmą pagerėjusiais mokinių mokymosi rezultatais, vis dėlto buvo išreikštas ir nepasitikėjimas bei susirūpinimas etika, privatumu ir lygybe. Tikėtina, kad mokytojai, įtraukdami etinius aspektus į mokymo programą, galės įgalinti mokinius kritiškai mąstyti sudėtingais klausimais, susijusiais su dirbtiniu intelektu, ir paruošti juos iššūkiams, kurie jų laukia ateityje pasauliui vis labiau skaitmenizuojantis.
This study analyzes how the use of artificial intelligence (AI) technologies influences the emotional well-being of adolescents, taking gender into account. A nonexperimental correlational methodology was employed with a sample of 400 secondary school students, selected using probabilistic sampling. Significant links were found between intensive AI use and higher levels of anxiety and depression, as well as lower self-esteem.