It is possible to know the information about living ethnic groups and changes in ethno-linguistic situation in a certain area not only from historical data but also from linguistic ones, primarily from onomastics. This article deals with the problem of origin of some geographical names: Myory, Postavy, Sharkovshchina. These towns are situated in the western part of Vitebsk Region of Belarus. Oikonyms Myory and Postavy have a hydronymic origin,the topographic basis for these geographical names were the names of the lakes ( or parts of them) near which these towns arose. In the name of Lake Myory, which gave the name to the town Myory, a Finnish background could be traced,for a period of several centuries a Finnish name “Maijaura” (maij/jaura:”maij”-a beaver and “jaura”-lake) has been transformed into Belarussian Myory. The name Postavy most probably came from a Lithuanian word “postovis”, which means ‘a deep place in the river where the water flows slowly’. In the Belarussian language this Lithuanian word has been transformed into Pastavy. Sharkovshchina has a patronymic origin from a Lithuanian antroponym “šarka”. Toponyms, which have been analyzed in this article, are evidence that in ancient times the territory of today’s Vitebsk Region was inhabited by Finnish tribes, after them came Baltic tribes and later Slavonic tribes.

Examined the emotional-expressive vocabulary in the novel “Ludzi na Bolotse” by I. Melezh. The analysis of the examples showed that the markers of men and women’s pejorative speech could be the units of language lexical level. I. Melezh prefers reduced means of expression, starting with conversational lexemes and finishing rough, vernacu lar and disrespectful words. The great part of the considered examples of men`s speech are the words which concern to colloquial, vernacular, disrespectful that determines their original expressivity. In the speech of women inventivnast (language agression) is enhanced by the inclusion of connotative reduced and disrespectful words in the structure of statements. The author has expressed men and women’s elocution in a state of anger and malice, irritability and impatience, hatred, love and irony. There is more peiorative ness in men’s speech than in women’s. Women are more complaisant, soft. They are prone to see kindness in their communicative partners and their behaviour. That’s why there are more words with the meaning of meliorativeness in women’s speech.

The object of the research is similes in the language of literary works. The purpose of the research is to study and analyse the systematic organization of similes at lexico-semantic level of the language and to reveal the main trends of creation of the vocabulary-semantic paradigm of the simile. The main methods of the research are as follows: descriptive method and componential analysis. The scientific novelty of the obtained results is the following: this type of systematic organization of the language is being researched in Belorussian linguistics for the first time, i.e. distinguishing of lexical-semantic groups of similes, defining semasiological relations between trope components, interrelationship between expression and content.

The constitutional features of the microstructure of the specialized lexicographic publi cations dedicated to the description of Belorussian prepositions are studied in this article. The attention is paid to the complex study of seven information zones – the nomination zone, the zone of variants, the zone of the grammatical information, the definition zone, the illustration zone, the zone of the stylistic information, the zone of the additional in formation. Methodological basis of the article rests on principles of scientific cognition, transformed according to the charachter of the material under analysis: systematic principle, principle of unity of form and content. Descriptive method of synchronic analysis is also employed in the article as well as instances of comparative method and componential analysis. Investigation of peculiarities of mega-, macro- and microstructures of dictionaries leads to optimisation of content and structure of other similar publications.

Straipsnyje analizuojama vyrų ir moterų užuominų sintaksinė struktūra I. Melešo romane ,,Pelkių žmonės“. Analizės tikslas – aprašyti kasdienes užuominas kaip standartinę tarpasmeninės komunikacijos formą tarp skirtingų lyčių atstovų. Dialogo pagrindas – keitimasis replikomis, kurio metu vyksta nuolatinis persijungimas iš klausymo į kalbėjimą. Kadangi kiekvienas iš pokalbio dalyvių tampa tai klausytoju, tai kalbėtoju, todėl pokalbis – tai kalbinės veiklos recepcinis reprodukcinis produktas. Straipsnyje užuominos analizuojamos jų simetriškumo ir asimetriškumo atžvilgiu, priklausomai nuo kalbančiųjų santykio pašnekesio metu. Su tuo susijusi viena iš galimų kalbos vienetų pragmatinio tyrinėjimo krypčių – pokalbio metu naudojamų psichologinio klimato kūrimo būdų suvokimas, strateginių tikslų ir taktinių užduočių išskyrimas.

Straipsnyje akcentuojami lingvistiniai folkloro prozos tekstų analizės aspektai, kurie 19-20 amžiuje tampa sudedamąja mokslinės paradigmos dalimi. Autorius tyrinėja fol klorinę medžiagą, pradedant 19 amžiumi, kai folkloro tekstai per kalbą išreiškė dviejų tautų unikalų identitetą, nes tuo metu baltarusių ir slovakų etninės kalbos neturėjo ofi cialių rašytinių formų. Straipsnyje atskleidžiami ir interpretuojami baltarusių ir slovakų skirtumai, sąryšis ir paralelės per jų požiūrį į folklorinę prozą, jos fiksavimą šaltiniuose, redagavimą ir publikavimą. Taip pat atskleidžiami chronologiniai ir sociolingvistiniai slovakų ir baltarusių folkloro aprašymo skirtumai (tekstus tyrinėjo slovakų ir baltarusių folkloristai ľ. štúr, P. Dobšinský, J. Czaczot, E. Ramanau). Šių tautų sąryšis pasireiškia per įvairių folkloro sferų konkurenciją formuojant abiejų tautų literatūrinę kalbą. Paralelės matomos folkloro tekstų sudaryme, taip pat šnekamosiose ir vertinamosiose baltarusių ir slovakų literatūrinių kalbų formose

Straipsnis skirtas astrologijos sklaidai tarp aukštesniųjų LDK gyventojų sluoksnių atskleisti. Pagrindiniai tyrimo šaltiniai buvo prognozės (ateities spėjimai), prisiminimai, dienoraščiai, astrologijos knygos (daugiausia knygų registrai), literatūra ir kt. Bajorija savo bibliotekose turėjo astrologinės literatūros. Ateities prognozės atspindi kontaktus tarp astrologų ir jų klientų. Kai kurios ateities prognozės sudarytos žymiems LDK asmenims. Kartais astrologinės informacijos randama dienoraščiuose. Bajorija domėjosi astrologija dėl ateities spėjimų ir horoskopų išaiškinimų. Įvairūs faktai liudija, kad astrologija nebuvo draudžiama LDK. Ji buvo ganėtinai populiari LDK kultūrinio ir mokslinio gyvenimo dalis.